Dramos tęsinys – apie nelemtas aplinkybes. Kas lėmė, kad anksčiau neteistam, pažįstamų gerai apibūdinamam, alibi turinčiam jaunuoliui buvo pareikšti įtarimai dėl mylimos merginos nužudymo?
Oficialiai tvirtinama, kad tris kartus už girto pasirodymą viešojoje vietoje baustas Žilvinas Litvinas buvo sulaikytas nesutapus proceso dalyvių duotiems parodymams.
Kelią parodė ekstrasensas?
„Lietuvos ryto“ žiniomis, pirmiau už kriminalistus į Ž.Litvino pusę ėmė šnairuoti ekstrasensas, kurį po 14-metės dingimo čia atsivežė vienos televizijos žurnalistai.
Į situaciją įsijautęs ir viską dingusios paauglės akimis pamatyti sugebėjęs ekstrasensas tvirtino matąs smurtą. Aiškiaregys tikino, kad mergina iš namų išėjo supykusi, bet nusižudyti neketino.
Pasak ekstrasenso, atvažiavo automobilis, kuriame buvo du vaikinai, ir pasuko į geležinkelio stoties rajoną (prapuolusios paauglės vaikinas Ž.Litvinas gyveno šiame rajone. – Red.).
Į dingusią merginą įsikūnyti sugebėjęs ekstrasensas sakė automobilio valstybinio numerio įžvelgti negalįs, tačiau burnoje jaučiąs vandenį.
Ar tokios ekstrasenso įžvalgos galėjo turėti įtakos dingusios merginos paiešką vykdžiusių pareigūnų veiksmams ir kitos dėl šio jaunuolio žūties areštinės kameroje užmintos mįslės turėtų paaiškėti per Šiaulių apygardos prokuratūroje padėtą ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo.
Perspėjo dukters draugą
R.Petravičiūtė apie 14-metės dukters draugystę su 20-mečiu vaikinu sužinojo šią vasarą.
„Į namus parbėgę mažesnieji sūnūs pranešė matę, kaip Vita bučiavosi su Paška pravardžiuojamu Žilvinu.
Kai dukters paklausiau, ar tai tiesa, ji nedrąsiai prisipažino, kad draugauja su Žilvinu. Sužinojusi, kad šiam vaikinui 20 metų, klausiau dukters, ar jai neatrodo, kad vaikinas už ją daug vyresnis.
To paties klausiau ir Žilvino. Sakiau, kad iki Vitos pilnametystės dar reikės ketverius metus laukti. Apsidrausdama netgi pagrasinau, kad prilindus prie nepilnametės mano dukters jo lauktų kalėjimas.
Žilvinas sakė viską suprantąs. Jis man atrodė toks tylus, ramus vaikis“, – sakė R.Petravičiūtė.
Moteris teigė, kad Vita taip pat buvo ramaus būdo, darbšti, pareiginga, tačiau, kaip ir visi paaugliai, turėjo savų kaprizų.
Bijojo laukiančios operacijos
Kokių nors artėjančios tragedijos ženklų R.Petravičiūtė nepastebėjusi.
Moteris paminėjo, kad duktė bijojo jos laukiančios chirurginės operacijos, per kurią turėjo būti pašalintas ant kojos iškilęs riebalinis auglys.
Mergina motinos netgi prašė, kai atsiguls į ligoninę, visiems pasakyti, kai ji kur nors išvyko paviešėti.
„Dukra sielojosi ir dėl santykių su Žilvinu. Kartą ji man pareiškė, kad Paška yra melagis.
Kai paklausiau, kodėl, ji atkirto, kad vaikinas žadėjo mesti rūkyti, tačiau to nepadarė. Kadangi ir pati rūkau, pabandžiau paaiškinti dukrai, kad tai padaryti nėra taip paprasta.
Kartą pastebėjusi, kad dukra jau kelinta diena nebeskambina Žilvinui ir vaikšto paniurusi, bandžiau paklausti, kas nutiko, tačiau atsakymo nesulaukiau.
Tada paskambinau Žilvinui ir paklausiau, kas nutiko.
Vaikinas paaiškino, kad užgriuvo darbai, tad keturias dienas negalėjo ateiti aplankyti Vitos, nes visą dieną sunkiai dirbęs vakare tenori tik griūti į lovą ir pailsėti“, – kalbėjo R.Petravičiūtė.
Po barnio trenkė durimis
Moteris nieko neslėpė ir paklausta apie manuose įvykusį barnį, po kurio Vita išėjo iš namų.
„Tą vakarą į svečius užsukęs sesers vyras ir kitas daug metų pažįstamas vyras atsinešė butelį sidro.
Pamačiusi svečius Vita liepė man juos išvaryti lauk. Dukrai pasakiau, kad jie pasėdės ir išeis, dar nėra vėlu.
Tada Vita mane pavadino negražiu žodžiu. Tai išgirdusi įsižeidžiau. Pasakiau: „Eik akių nedraskiusi“, – ir dar pagrasinau, kad už tokius žodžius gaus per veidą.
Tai išgirdusi Vita išėjo. Nemaniau, kad ji išeis ir negrįš. Jei būčiau žinojusi, kad negrįš, būčiau vijusis“, – lemtingą vakarą prisimena R.Petravičiūtė.
Paklausta, kodėl jau turėjusi problemų dėl alkoholio sėdo gerti atnešto sidro, moteris ėmė teisintis, kad šis gėrimas tik šešių laipsnių stiprumo: „Dukra puikiai žinojo, kad jei išgeriu, pas mane kitą dieną balių nėra. Ji žinojo, kad turiu stabdžius.
Juk būna, kad žmonės užsiveda ir geria savaitę, mėnesį. O man taip nebūdavo. Aš rytą atsikeliu, kavos atsigeriu ir tvarkausi ar dirbu“, – teisinosi dukters netekusi moteris.
Dukters R.Petravičiūtė pasigedo tik kitą rytą grįžusi iš parduotuvės, kur pirko mineralinio vandens ir duonos. Neradusi Vitos pas jos pažįstamus, moteris kreipėsi į policiją.
Nuojauta sakė: nekaltas
Paklausta, ar sužinojusi apie Ž.Litvinui mestus įtarimus dėl jos dukters nužudymo patikėjo, kad tai gali būti tiesa, R.Petravičiūtė atsakė, jog dukters draugas tikrai nebuvo panašus į žudiką: „Man pasirodė, kad jis labai geras žmogus. Nei jis keikdavosi, nei buvo piktas. Net minties nekilo, kad jis gali ką nors bloga dukrai padaryti.
Žilvinas Vitos broliukams centų duodavo, kad šie ledų ar gumos galėtų nusipirkti. Per tą laiką Žilvinas man tapo kaip savas vaikas.
Tiesa, su juo daugiau bendrauti pradėjome, kai dingo Vita. Ir po darbo ateidavo, atsisėdęs ant suoliuko guosdavosi, kad nebežino, kur Vitos ir ieškoti. Kalbant apie Vitą jo akys būdavo pilnos ašarų.
Neginu aš jo, paskalų kaime visokių sklandė, bet nuojauta man kužda, kad negalėjo Žilvinas nieko blogo mano Vitai padaryti“, – dar prieš surandant dukters palaikus svarstė R.Petravičiūtė.
Kūną surado grybautoja
Daugiau nei prieš tris savaites dingusios paauglės kūnas Piepaliukų kaimo pamiškėje buvo aptiktas Ž.Litvino laidotuvių dieną, ketvirtadienį.
Vietą, kurioje grybautoja rado prie medžio klūpančios 14-metės kūną su ant kaklo užnerta ir prie medžio šakos pririšta virve, nuo Piepaliukų kaimo kapinių, kur atgulė jos vaikino palaikai, skiria vos puskilometris.
