Dvylikos hektarų durpyno gaisro gesinimas tapo milžinišku iššūkiu. Žvalgybai buvo pasitelkti kariniai sraigtasparniai, o į gaisrą sukviestos ugniagesių pajėgos iš visos Lietuvos.
Šyšgirių kaimo durpyne kilusio gaisro dūmų stulpas matėsi net ir iš toliau nei 40 kilometrų.
Netoliese gyvenantys žmonės lrytas.lt pasakojo, kad bijo nakties ir yra pasiruošę evakuotis. Ugniagesiai įspėjo, kad itin sudėtingą gaisrą gesinti gali tekti ir 2-3 paras.
Užsidegė po pietų
Kaip BNS pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Laura Valauskienė, pranešimas apie gaisrą Šyšgirių kaimo durpyne gautas 13 val. 13 min.
L.Valauskienė komentavo, kad durpyno gaisrą gali tekti gesinti net kelias paras, mat durpynai yra gesinami itin sunkiai.
Liepsnų sukelti dūmai, liudininkų teigimu, matomi net iš Kuršių nerijos.
Įvykio vietoje dirba daugiau nei dešimt ugniagesių autocisternų.
Gaisro gesinimas vyksta labai sudėtingai, nes iki artimiausio vandens telkinio yra vieno kilometro atstumas, telkiama technika iš visos Lietuvos, į žvalgybą atskrido ir kariniai sraigtasparniai.
Tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybos, tiek Lietuvos kariuomenės atstovai sako, jog institucijos gali suteikti ugniagesiams sraigtasparnį žvalgybos darbams.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas kapitonas Vytenis Miliušas sakė, jog gesinimo darbų šiuo metu budintys „Dauphin“ sraigtasparniai neatlieka.
„Buvo kreiptasi dėl galimybių, kokios būtų, jeigu reikėtų. Dabar budintys sraigtasparniai, „Delfinai“, nevykdo gesinimo funkcijos pačios, tik žvalgybos funkciją“, – sakė jis.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovo Giedriaus Mišučio teigimu, pasieniečių sraigtasparniai gesinimo darbų atlikti taip pat negali.
„Mes jiems pasiūlėme žvalgybą iš oro iš „Eurocopter“ sraigtasparnio, bet jiems tokios būtinybės nėra. O gesinimo darbams mes irgi neturime techninių galimybių“, – sakė jis.
Ruošiasi evakuotis
Netoli degančio durpyno sutiktas Šilutės rajono gyventojas Domas portalui lrytas.lt sakė, kad kartu su šeima yra pasiruošęs sprukti į sodybą, esančią toliau nuo gaisro vietos.
„Jei ką, esam pasiruošę bėgti. Automobilis ir mašina apdrausti, tad jei reiks, evakuosimės“, – teigė netoli gaisravietės sutiktas vyras.
Šalia gaisro gyvenantys žmonės baiminasi, kad gaisras gali uždegti ir jų namus, mat juose gyvena ir garbaus amžiaus moteris. Smulkūs ūkininkai taip pat nežino, kur reiks dėti gyvulius – karves, kiaules, jei įsiplieks gaisras per naktį pasikeitus vėjo krypčiai.
„Baisu pagalvoti, kaip reiks išgyventi naktį. Su siaubu laukiam, kas bus, neturim nei kaukių, nei vandens“, – sake šalia degančio durpyno gyvenantys žmonės.
Galintys gesinti sraigtasparniai negalėjo padėti
Nors Lietuvos kariuomenė turi tris sraigtasparnius Mi-8, galinčius vykdyti gaisrų gesinimą, visą dieną nė vienas iš jų negalėjo vykti į Šilutės rajoną, kur penktadienį kilo didelis durpyno gaisras.
„Lietuvos kariuomenė naudoja tris sraigtasparnius Mi-8, tik šiuo metu vienam sraigtasparniui po 100 valandų darbo ore atliekama privaloma techninė apžiūra, o du iš trijų sraigtasparnių negali skristi dėl atliekamo remonto“, – dieną BNS sakė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas kapitonas Vytenis Miliušas.
Mi-8 yra aprūpinti „Bambi Bucket“ tipo vandens paėmimo įranga, kuria vienu kartu galima pasemti daugiau nei 2,5 tūkst. litrų vandens.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) 22 val. 34 min. išplatino pranešimą, kad prie gesinimo darbų prisijungė ir Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis.
„Atsižvelgiant į PAGD budėtojo prašymą ir skubos tvarka atlikus visas orlaivio paruošimo darbui technines procedūras iš II-ojo paieškos ir gelbėjimo posto Kaune į gaisro vietą Šilutės rajone, apie 22.00 val. atskrido ir Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 su gaisrų gesinimo įranga“, – buvo rašoma pranešime.
Susitarė su latviais
Prieš 19 valandą Šilutės rajone pasirodė ir į pagalbą pakviesti latviai. Latvijos karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 su gaisro gesinimo įranga jau pylė vandenį ant durpyno. Tuo metu prie gaisro atvykę vyrai su kibirais sėmė vandenį ir pylė jį ant durpyno kraštų. Iš netoliese esančio Krokų lankos vandens telkinio sraigtasparnis su vandens talpykla į gaisro židinį atskrenda kas 4-5 minutes.
„Bandome pakelti ir nežinia kaip, bet gal pakelsime vieną iš Mi-8, o jeigu bus poreikis ir paprašysime, į pagalbą atskubės latviai“, – kiek anksčiau BNS sakė krašto apsaugos ministro patarėja viešiesiems ryšiams Vita Ramanauskaitė.
Pasak jos, tokią galimybę ministras Raimundas Karoblis penktadienį aptarė su Latvijos atstovais.
„Jeigu bus poreikis, ministras susitarė, kad latviai padės“, – sakė ji.
Gyventojams tiesioginio pavojaus nekelia
Kaip BNS sakė Kintų seniūnas Antanas Kližentis, durpynas tiesioginio pavojaus gyventojams nekelia, nes yra nuošalioje vietoje atokiai nuo gyvenviečių.
Tačiau jeigu kita kryptimi pasisuktų vėjas, tiršti dūmai pasiektų arčiausiai durpyno esančius kaimus ir Šilutę.
„Šilutę dabar aplenkia šonu. Šoniniai kaimai kažkiek gali gauti, o jeigu pasisuktų vakaris vėjas, Šilutės miestas būtų uždūmintas“, – sakė jis.
Pasak seniūno, gaisras šiame durpyne yra kilęs prieš daugiau kaip dešimtmetį. Tuomet ilgai trukusio gaisro metu vėjas keitė kryptį, todėl gyventojai būdavo įspėjami užsisandarinti namus.
„Šleifas buvo labai sunkus, kvėpuoti, kai jis eina – praktiškai neįmanoma“, – sakė A.Kližentis.
Ape 15 val. buvo gautas pranešimas, kad gaisro dūmai sklinda link Šilutės, žmonės pradėjo užsidarinėti namų langus.
Baiminamasi dėl pagyvenusių žmonių, kurie gali miegoti savo namuose atsidarę langus - tokiu atveju jų gyvybei gresia pavojus.
Gaisro metu jau sudegė du traktoriai.
Durpynas – unikalios Aukštumalos pelkės dalis
Degantis durpynas yra eksploatuojamoji Aukštumalos pelkės dalis. Pasak Nemuno deltos regioninio parko vadovo Žilvino Čėsnos, jeigu ugnis pasiektų aukštapelkę, nuostolius patirtų tiek augmenija, tiek gyvūnija.
„Tai viena didžiausių aukštapelkių Lietuvoje, garsi visame pasaulyje kaip pelkėtyros mokslo atsiradimo vieta. Pelkė išskirtinė savo rūšimis: čia yra į Raudonąją knygą įrašyta tyrulinė erika, patys kiminai (reti augalai) yra labai svarbus dalykas“, – BNS sakė Ž.Čėsna.
Anot jo, kol kas grėsmės aukštapelkei nėra, nes gaisras yra rytiniame pakraštyje ir kol kas pučia priešingos krypties vėjas.
„Tikimės, kad ugnis nepasieks mūsų draustinio. Tikimės, kad nebus 2011 metų scenarijaus. Gaila, kad apskritai kilo gaisras, tikimės, kad žala nebus didelė“, – teigė parko vadovas.
Pasak Ž.Čėsnos, aukštapelkė kartu su eksploatuojama dalimi užima maždaug 2 tūkst. hektarų plotą. Aukštapelkėje ir apypelkio miškuose aptikta 175 aukštesniųjų augalų rūšys, iš kurių net penkios įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą.
Pelkėje yra aptiktos 78 vabzdžių, šešios varliagyvių, penkios roplių faunos rūšys. Paukščių (veisimosi metu) stebėta 88 rūšys, iš jų 17 įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą.
Taip pat 17 rūšių įtrauktos į ES Paukščių apsaugos direktyvą. Žinduolių – 26 rūšys. Į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos keturios rūšys. Į ES Buveinių apsaugos direktyvos įvairius priedus įtraukta 10 rūšių.
Aukštumalos pelkė yra retai lankoma žmonių, todėl kai kuriems gyvūnams ji yra svarbi kaip poilsio bei maitinimosi vieta.
Per 2011 metais Traksėdžių durpyne kilusį gaisrą buvo sunaikinta Aukštumalos pelkės ekosistema. Buvo nuniokotas kelių šimtų hektarų plotas.
