Dviems įtariamosioms, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosioms specialistėms, įtarimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo (LR Baudžiamojo kodekso 229 str.) įteikti praėjusį penktadienį.
Siekiant ištirti visas gaisro aplinkybes Kauno apygardos prokuratūroje buvo sudaryta keturių specializuotų prokurorų, vadovaujančių ir organizuojančių ikiteisminį tyrimą, grupė.
Ikiteisminis tyrimas vyksta keliomis kryptimis, yra tiriamos įvairios gaisro priežasties versijos, vertinami įvairių institucijų, vykdžiusių ūkio subjekto priežiūrą, veiksmai bei priimti sprendimai.
Neatmeta ir tyčinio padegimo versijos
Tyrimą kontroliuojanti prokurorė Nomeda Urbonavičienė pranešė, kad tyčinis padegimas nėra išskirtinė versija.
„Ji tiriama kartu su kitomis versijomis“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė prokurorė.
Tyrimo metu gauti duomenys leidžia manyti, kad Kauno aplinkos kokybės kontrolės vyriausiosios specialistės A. B. ir A. K. netinkamai atliko savo pareigas ir pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip padarydamos valstybei didelę turtinę ir neturtinę žalą.
Abi specialistės ikiteisminio tyrimo metu atsisako bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, jokių parodymų neduoda bei įvykio aplinkybių neaiškina. Valstybės tarnautojoms skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Atsakomybė – departamento vadovui
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad atsakomybę turėtų prisiimti Aplinkos apsaugos departamento vadovas Vaidas Laukys.
„Manau, kad turi prisiimti atsakomybę, nes situacija nevaldoma jau kelintame atvejy iš eilės ir ta informacija, gauta iš jo bei jo kolegų ir prokuratūros, skiriasi. Dabar sulyginsime tuos atvejus, taip pat ir kiti yra pradėti tyrimai, už kuriuos atsakingas vadovas, ir priimsime sprendimus“, – BNS sakė ministras.
Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ kilo pernai spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.
Alytaus mieste ir rajone dėl vykusio gaisro vis dar galioja paskelbta ekstremali situacija.
„Man buvo pasakyta iš aukščiausių Aplinkos apsaugos departamento vadovų, kad čia yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento spragos dėl situacijos, bet panašu, kad tyrimas plečiasi ir vietos aplinkosaugininkų, kurie tikrino šią įmonę, veiksmai taip pat turėjo įtakos, kad tas gaisras kiltų“, – teigė K. Mažeika
„Jeigu Aplinkos apsaugos departamento vadovybė nežino, kas vyksta jų darže, tai reiškia, kad situacija yra nevaldoma“, – tvirtino jis.
K. Mažeika žadėjo šią savaitę išplatinti pranešimą apie galimus pokyčius Aplinkos apsaugos departamente.
Yra ir daugiau kaltinimų
Kitiems trims asmenims įteikti pranešimai apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR Baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d. „Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas“ ir LR Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. „Apgaulingas apskaitos tvarkymas“.
Šioje ikiteisminio tyrimo dalyje siekiama išsiaiškinti gaisro kilmės priežastis, padarytą žalos dydį bei galimus to kaltininkus. Tyrime atliekami bei planuojami įvairūs ikiteisminio tyrimo proceso veiksmai, kuriais siekiama išsiaiškinti, ar buvo laikomasi visų priešgaisrinės saugos reikalavimų bei ar tinkamai buvo tvarkyta įmonės buhalterinė apskaita. Taip pat tikrinami gamtosauginiai veiksmai.
Dviejų įmonių direktoriui Juozui Cicėnui ir įmonės, kurioje kilo gaisras darbuotojui R. V., kuris buvo paskirtas atsakingu už aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi, įteikti pranešimai apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR Baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d. ir LR Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. „Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo“, taip pat įtarimai įteikti ir įmonės, kurioje kilo gaisras, gamybos vadovui A. P, jis įtariamas apgaulingu apskaitos tvarkymu.
Įtariama, kad šie asmenys netinkamai vykdė savo pareigas ir neužtikrino saugios aplinkos, todėl gaisro metu išsiskyrus teršalams Lietuvos valstybės orui buvo padaryta daugiau nei 5 milijonų eurų žala.
Visiems įtariamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Kauno apygardos prokuratūros prokurorų kontroliuojamą ir koordinuojamą tyrimą atlieka Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus, Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus, Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai.
Baudžiamasis kodeksas už šias nusikalstamas veikas numato baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.
Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę. Įvykio vietoje dirbo daugiau kaip 320 ugniagesių.
Dėl tirštų dūmų vietos gyventojams teko net išsikraustyti iš namų, kentėjo naminiai gyvūnai.
D. Grybauskaitė ragina leisti aplinkosaugininkams tikrinti įmones be perspėjimo
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį paragino politikus suteikti aplinkosaugininkams galimybes tikrinti įmones jų iš anksto neperspėjus.
Pasak jos, tai reikalinga siekiant užklupti įmones nepasiruošusias.
„Matomai ir įstatymų spragų yra, kada negali gamtosaugininkai patikrinti iš anksto neperspėję įmonių, tai yra spraga“, – žurnalistams Seime sakė buvusi šalies vadovė.
„Turėtų būti tokia teisė suteikta be perspėjimo, kad būtų netikėta, kad įmonės negalėtų iš anksto pasiruošti ir parodyti, pademonstruoti tik butaforinės gamtos apsaugos“, – teigė ji.
Taip D. Grybauskaitė kalbėjo teisėsaugai tęsiant tyrimą dėl taršos Kuršių mariose. Prokurorai įtaria, kad įmonė „Grigeo Klaipėda“ sistemingai į vandens telkinį leido nevalytas nuotekas.
Praėjusią savaitę Klaipėdos aplinkosaugininkai teigė, kad pernai „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų mėginių tyrimai buvo atliekami šešis kartus, tačiau rezultatai taršos nerodė.
Vis dėlto Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos vadovas Romualdas Dužinas sakė, kad prieš imant mėginius tiek planinio, tiek neplaninio patikrinimo atveju, įmonė būna iš anksto įspėjama.
„Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis sako, kad netinkamai išvalytos nuotekos į Kuršių marias pateko per avarinį vamzdį.
Jo teigimu, kai kurios nuotekos į Kuršių marias Dumpiuose pateko po mechaninio valymo, bet neišvalytos biologiškai. Kiek nuotekų pateko į marias G. Pangonis sakė šiuo metu nežinantis.
