Remiantis 2016-2020 m. gaisrų statistika, per du pirmuosius metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 1 390 gaisrų, kuriuose žūsta 28 gyventojai, t. y. šiemet kilo gaisrų ir juose žuvo žmonių 4 proc. daugiau.
Šiemet kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 21 gaisras nusinešė po vieną žmogaus gyvybę.
Miestuose žuvo 8 žmonės (28 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 21 (72 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 2,6 karto daugiau žmonių nei miestuose. Dešimt gyventojų žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 4 – Vilniaus mieste, po 2 – Vilniaus ir Švenčionių rajonų savivaldybėse), 4 – Kauno apskrityje (iš jų 2 – Kaišiadorių rajono savivaldybėje), po 3 – Šiaulių ir Utenos, po 2 – Klaipėdos, Tauragės ir Marijampolės, po 1 – Alytaus, Panevėžio ir Telšių apskrityse.
Daugiausia žmonių žuvo šeštadienį – 6 ir antradienį – 5, nuo 14 val. iki vidurnakčio gaisruose žuvo 21 žmogus, tragiškiausia mėnesio diena – 16-oji (ugnis pasiglemžė 3-jų žmonių gyvybes). Gaisruose žuvo 14 vyrų ir 12 moterų, o 3-jų žmonių tapatybės nenustatytos. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 71 metai.
Vienuolika gyventojų žuvo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 5 – dėl neatsargaus rūkymo, 3 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, po 1 – dėl savaiminio medžiagų užsidegimo, dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų) ir dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų. Dar 7 žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 26 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 22), 132 pastatus (79), 32 transporto priemones (6), 162 gyvūnus (254).
Daugiausia gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – 798, t. y. 54,9 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 23 gyventojai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai kilo 525 gaisrai, kuriuose žuvo 18 gyventojų, gaisrų skaičius čia išaugo 52,0 proc., o žuvusiųjų – 28 proc.
Daugiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose (kilo 149 gaisrais, arba 63 proc., daugiau nei pernai). 198 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (13,6 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 81 gaisras), pirtys (51). Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai pagalbinio ūkio paskirties pastatuose kilo 100 gaisrų, šiemet jų užgesinta 98 proc. daugiau. 139 kartus šiemet degė transporto priemonės (9,6 proc. visų gaisrų). 55 gaisrai kilo atvirosiose teritorijose (3,8 proc. visų gaisrų), o 17 – gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,2 proc.).
Miestuose užgesinti 652 gaisrai (45 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 802 (55 proc.). Ugnis sunaikino 34 pastatus, 22 transporto priemones, 378 gyvūnus, 794 kv. m gyvenamojo ploto, o 2371 kv. m šio ploto buvo sugadintas.
Pagrindinės gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (36,0 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (10,8 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (10,0 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (6,7 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,6 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (4,4 proc.), neatsargus rūkymas (1,6 proc.). Be to, įregistruotas 21 padegimas (1,4 proc.), o 151 gaisro (10,4 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 2 321 gelbėjimo darbą. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atliktas 1 851 gelbėjimo darbas, šiemet jų atlikta 25,4 proc. daugiau.
Ugniagesiai gelbėtojai 1 278 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje (72,5 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį), iš jų 835 darbai – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. 640 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 347 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 223 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 24 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 12 žuvusiųjų.
59 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 4 skenduolius bei išgelbėjo 7 gyventojus. 12 kartų teko budėti nukenksminant sprogmenis, 56 kartus likviduoti cheminius incidentus, 8 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 44 gyventojus, iš jų 1 vaiką.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nori atkreipti visuomenės dėmesį, kad pernai kovo mėnesį atvirosiose teritorijose kilo 511 gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 370 hektarų. Todėl įspėja gyventojus nedeginti pernykštės žolės, nes tai kelia pavojų ne tik gamtai, žmonių turtui, bet ir jų gyvybei.
