Gaisrų šiemet mažiau, tačiau žūstančių juose – daugiau

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 3 384 gaisrai, kuriuose žuvo 46 žmonės, iš jų 3 vaikai, o 63 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 3 794 gaisrai, o juose žuvo 39 gyventojai, šiemet gaisrų kilo 10,8 proc. mažiau, tačiau juose žuvo 7 gyventojais, arba 17,9 proc., daugiau. Tai mažiausias 4 mėnesių gaisrų skaičius per 18 metų.

Gaisrų šiemet mažiau, tačiau žūstančių juose – daugiau.<br>A.Vaitkevičiaus asociatyvi nuotr.
Gaisrų šiemet mažiau, tačiau žūstančių juose – daugiau.<br>A.Vaitkevičiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 6, 2021, 9:53 AM, atnaujinta May 6, 2021, 10:38 AM

Remiantis 2016-2020 m. gaisrų statistika, per keturis metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 4 565 gaisrai, kuriuose žūsta 46 gyventojai, šiemet gaisrų kilo 25,9 proc. mažiau, o juose žuvusių žmonių skaičius lygus 5-erių metų žuvusiųjų gaisruose vidurkiui.

Šiemet kilo 1 gaisras, kuriame žuvo 4 žmonės, iš jų 3 vaikai, 5 gaisrai nusinešė po 2 žmonių gyvybes, o 32 gaisruose žuvo po 1 gyventoją. Pernai per šį laikotarpį kilo 5 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus.

Miestuose žuvo 12 žmonių (26 proc.), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 34 (74 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 2,8 karto daugiau žmonių nei miestuose. Penkiolika gyventojų žuvo Vilniaus (iš jų 6 – Vilniaus mieste, 4 – Vilniaus rajono savivaldybėje, 3 – Švenčionių rajono savivaldybėje) apskrityje, 8 – Utenos (iš jų 6 – Anykščių rajono savivaldybėje) apskrityje, 6 – Kauno (iš jų 3 – Kaišiadorių rajono savivaldybėje) apskrityje, po 3 – Alytaus, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse, po 2 – Marijampolės, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskrityse.

Šiemet daugiausia žmonių žuvo šeštadienį (10 gyventojų) ir trečiadienį (9). Dienos metu (nuo 8 val. iki 22 val.) gaisruose žuvo 27 gyventojai (iš jų 18 gyventojų – nuo 17 iki 22 val.), nakties metu gaisruose žuvo 19 gyventojų (iš jų 9 gyventojai – vidurnaktį (nuo vidurnakčio iki 2 val.)).

Tragiškiausia mėnesio diena – 14-oji (ugnis pasiglemžė 7 žmonių gyvybes), nuo 12-tos iki 20-tos mėnesio dienos gaisruose žuvo 23 gyventojai, t. y. 50 proc. žuvusiųjų. Gaisruose žuvo 24 vyrai, 17 moterų, o 5 žmonių tapatybė nenustatyta, t. y. vyrų žuvo 1,4 karto daugiau nei moterų. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 63 metai (nuo 59 metų iki 77 metų gaisruose žuvo 18 gyventojų).

Trylika gyventojų žuvo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, po 7 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi ir dėl neatsargaus rūkymo, 3 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 2 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, po 1 – dėl savaiminio medžiagų užsidegimo, dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų). Dar 12 žmonių žūties priežastys tikslinamos.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 45 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 44), 267 pastatus (293), 59 transporto priemones (16), 277 gyvūnus (746).

Daugiausia gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – 1 343, t. y. 39,7 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 40 gyventojų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1 072 gaisrai, kuriuose žuvo 33 gyventojai, gaisrų skaičius čia išaugo 25,3 proc., o žuvusiųjų – 21,2 proc. Daugiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose (kilo 118 gaisrų, arba 24,2 proc., daugiau nei pernai).

Šiemet užgesinta 815 atvirųjų teritorijų gaisrų, kurie išdegino daugiau kaip 500 ha atvirųjų teritorijų, ir šie gaisrai sudaro 24,1 proc. visų gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai atvirosiose teritorijose kilo 1 448 gaisrai, šiemet jų kilo 43,7 proc. mažiau. Pernai vien tik balandžio mėnesį užgesinta 815 gaisrų atvirosiose teritorijos, t. y. tiek, kiek šiemet per keturis mėnesius. Daugiausia atvirųjų teritorijų gaisrų šiemet užregistruota Vilniaus ir Kauno apskrityse.

325 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (9,6 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 141 gaisras), pirtys (70), garažai (28). Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai pagalbinio ūkio paskirties pastatuose kilo 282 gaisrai, šiemet jų užgesinta 15,3 proc. daugiau. 284 karus šiemet degė transporto priemonės (8,4 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 206 lengvuosius automobilius. 37 gaisrai užgesinti gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,1 proc. visų gaisrų).

Miestuose užgesintas 1 531 gaisras (45 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 1 853 (55 proc.). Ugnis sunaikino 74 pastatus, 60 transporto priemonių, 523 gyvūnus, 1 686 kv. m gyvenamojo ploto, o 3 524 kv. m šio ploto buvo sugadinti.

Šiemet kilusių gaisrų pagrindinės priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (25,2 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (16,3 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (13,2 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,4 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (5,5 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,3 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (3,1 proc.), neatsargus rūkymas (1,7 proc.). Be to, įregistruoti 68 padegimai (2,0 proc.), o 232 gaisrų (6,9 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 4 193 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 4 595 gelbėjimo darbai, šiemet jų atlikta 8,7 proc. mažiau. Ugniagesiai gelbėtojai 1 989 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 946 darbai – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt.

Pernai per tą patį laikotarpį atlikta 1 460 techninės pagalbos darbų, t. y. šiemet jų atlikta 35,2 proc. mažiau. 1 226 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 662 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 443 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 44 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 18 žuvusiųjų.

117 kartų ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 21 skenduolį bei išgelbėjo 7 gyventojus. 137 kartus teko budėti nukenksminant sprogmenis, 197 kartus likviduoti cheminius incidentus, 20 kartų rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 89 gyventojus, iš jų 10 vaikų.

Šylant orams, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargiems prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų. Remiantis 5-erių metų atliktų gelbėjimo darbų statistika, gegužės mėnesį ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukia vidutiniškai 14 skenduolių.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: R. Kaukėno 3x3 krepšinio turnyro žvaigždžių rungtynės