Įstatymo pataisomis siūloma spręsti ir nuotolinio mokymo problemas

Seimui siūloma priimti Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis būtų sprendžiamos mokinių nuotolinio mokymo metu išryškėjusios problemos, skaitmeninių mokymosi priemonių stoka, vaikų ankstyvojo ugdymo problemos.

Įstatymo pataisomis siūloma spręsti ir nuotolinio mokymo problemas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Įstatymo pataisomis siūloma spręsti ir nuotolinio mokymo problemas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Įstatymo pataisomis siūloma spręsti ir nuotolinio mokymo problemas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Įstatymo pataisomis siūloma spręsti ir nuotolinio mokymo problemas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Įstatymo pataisomis siūloma spręsti ir nuotolinio mokymo problemas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Įstatymo pataisomis siūloma spręsti ir nuotolinio mokymo problemas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Įstatymo pataisomis siūloma spręsti ir nuotolinio mokymo problemas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Įstatymo pataisomis siūloma spręsti ir nuotolinio mokymo problemas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Įstatymo pataisomis siūloma spręsti ir nuotolinio mokymo problemas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Įstatymo pataisomis siūloma spręsti ir nuotolinio mokymo problemas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Įstatymo pataisomis siūloma spręsti ir nuotolinio mokymo problemas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Įstatymo pataisomis siūloma spręsti ir nuotolinio mokymo problemas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Įstatymo pataisomis siūloma spręsti ir nuotolinio mokymo problemas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Įstatymo pataisomis siūloma spręsti ir nuotolinio mokymo problemas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Įstatymo pataisomis siūloma spręsti ir nuotolinio mokymo problemas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Įstatymo pataisomis siūloma spręsti ir nuotolinio mokymo problemas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Apr 28, 2021, 4:27 PM

Švietimo įstatyme siūloma numatyti, kad higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių sveikatos reikalavimus turi atitikti ne tik fizinis, bet ir nuotolinis mokymas.

Tai reglamentuojančius Švietimo įstatymo pakeitimus įregistravo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė, Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. Iniciatyvą palaiko ir kartu įstatymo pataisas teikia 17 parlamento narių. Jeigu Seimas pritartų siūlomiems pakeitimams, švietimo aprūpinimo standartai būtų taikomi ne tik mokyklos materialiajai, bet ir skaitmeninei aplinkai, būtų vertinama ne tik vadovėlių, bet visų mokymo priemonių kokybė ir atitiktis teisės aktams, o švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtintų skaitmeninių mokymosi priemonių ir išteklių katalogą.

Seimo nariai siūlo įvesti naują sąvoką „mokymosi priemonės“ ir nustatyti, kad tai yra mokymui(si) ir ugdymui(si) naudojamos spausdintos ar skaitmeninės mokymo priemonės ir ištekliai, užduočių rinkiniai, daiktai, medžiagos ir įranga, įteisinti mokymo lėšų naudojimą skaitmeninio ugdymo plėtrai, skaitmeninių mokymo(si) priemonių ir išteklių įsigijimui.

„Netoleruotina, kai tiesiog skenuotą ar kopijuotą medžiagą mes vadiname skaitmeniniu ugdymo turiniu ir naudodami valstybės lėšas nekeliame atitikties teisės aktams, tinkamos kokybės, Lietuvos realijų, tradicijų, etikos reikalavimų. Šiuo įstatymo pakeitimu toks atitikties vertinimas ir tam tikro kokybiško skaitmeninių mokymo priemonių katalogo sudarymas taps privalomu bei prisidės prie kokybiškesnio ugdymo proceso“,– komentavo Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, kad visi Lietuvos vaikai, tėvų pageidavimu, turi turėti galimybę gauti ikimokyklinį ugdymą įstaigose nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.

„Vieną kartą turime nustoti žaisti ir stumdyti pačių mažiausių visuomenės narių ugdymo klausimą nuo savivaldybių iki Seimo, nuo Seimo ant ministerijos. Tai visos Lietuvos ateities klausimas, todėl svarstant „Naujos kartos Lietuva“ planą, kitus šaltinius, turime investuoti į vaikus ir įstatyme įtvirtinti, kad nuo tos dienos darželiai bus prieinami visiems, ne tik socialinę riziką patiriantiems“,– akcentavo Seimo narė, buvusi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, trijų vaikų mama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Įstatymo pakeitimu taip pat siūloma įteisinti lankstesnę priėmimo į pirmą klasę sistemą.

„Po truputį įsigalint įtraukiojo ugdymo principams švietimo sistemoje, kai į įprastą ugdymo procesą įtraukiami specialiųjų poreikių, raidos sutrikimų turintys vaikai, būtina atsižvelgti ne tik į šių vaikų amžių, bet ir gebėjimus. Todėl įstatymo pakeitimu siūloma esant pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) arba švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijai sudaryti galimybę ugdymą pradėti iki vienerių metų vėliau“,– sako I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Anot Seimo narės, dar dirbant Vilniaus miesto savivaldybės taryboje teko ne kartą susidurti su specialiųjų poreikių turinčių vaikų tėvais, kurie prašė savivaldybės, remiantis PPT pažyma, sudaryti galimybę pirmą klasę pradėti lankyti vėliau. Jos teigimu, tai ypač aktualu tiems vaikams, kurie gimę antroje metų pusėje ir kurių faktinis nebrandumas atsilieka 1–3 metus.

Galiojančiame Švietimo įstatyme nustatyta, kad vaikas pradedamas ugdyti pagal pradinio ugdymo programą, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, ir nenumatytos galimybės atsižvelgti į individualius vaiko poreikius ir galimybes.

Galiojančiame Švietimo įstatyme nekalbama apie nuotolinį mokymą(si), skaitmeninę aplinką.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.