Piktinasi nuolat besikeičiančia tvarka
Į naujienų portalą lrytas.lt kreipėsi vieno pradinuko mama, kuri pastebi, kad taisyklės dėl mokinių testavimo keičiasi bene kiekvieną savaitę. Ją piktina ir tai, kad tėvai apie pokyčius informuojami jau priimtų sprendimų išvakarėse.
„Praėjusią savaitę, apie 20:45 val. gavome mokytojos laišką, kad skubiai, iki rytojaus vakaro, reikia užpildyti dokumentus dėl sutikimo testuotis visam namų ūkiui.
Skubiai tai skubiai, bet kur man tuos dokumentus tokiu metu atsispausdinti ir pasirašyti? Jei būtų vienas lapas, tai imi, ranka persirašai, pasirašai juos ir problemos nebėra. Na, gerai – greitai susiorganizavome, kad mokytoja atspausdintų juos mokykloje, kažkaip problemą išsisprendžiame“, – pasakojo vaiko mama.
Tačiau, pasak jos, netrukus situacija ir vėl pasikeitė.
„Po kelių dienų ir vėl nauja tvarka – vėl maždaug per parą reikia naujus dokumentus pasirašinėti. Senieji nebetinka, juos išmeta į šiukšlių dėžę – dabar reikia sutikimo, kad testuotų tik vieną patį mokinį. Vėl ta pati situacija su spausdinimu. Išsprendžiame, pasirašome.
Kitą vakarą vėl atsiunčia nurodymus, kad reikia registruotis testui. Kažkas tikrai yra ne taip, jog daromas toks jovalas“, – rašė pradinuko mama.
Sprendimus priima atsargiai
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė savo ruožtu portalui lrytas.lt paaiškino, kad mokinių testavimo būdai nuo pat jų taikymo pradžios yra atidžiai stebimi ir analizuojami, o jokie staigūs pokyčiai esą nepriimami.
„Kaupinių testavimą pradėjome nuo to, kad, prieš grįžtant į mokyklas, turėjo pasitikrinti ir namų ūkiai. Buvo sutarta, kad, grįžus į mokyklą, tėvams ir kitiems kartu gyvenantiems žmonėms tirtis nebereikės. Nuo vasario mėnesio iki balandžio pabaigos buvo stebima, kokius mes turime rezultatus.
Šis laikotarpis mums leido pamatyti, kad, jeigu šeimos kaupinys yra teigiamas, dažniausiai serga ir vaikai, ir tėvai.
O sprendimas testuoti tik vaikus buvo priimtas po gerų dviejų mėnesių stebėsenos, tai tikrai jokių kardinalių ir greitų pasikeitimų nebuvo. Jeigu kalbėtumėme apie tai, kad mokyklose keičiasi tvarka, tai tvarka visada yra ta pati – turime tuos pačius etapus, kad pasitikrinti reikia prieš grįžtant ir reguliariai grįžus“, – kalbėjo S.Bieliūnė.
Pasak ministro patarėjos, tariantis su savivaldybių administracijomis keičiasi ne pati testavimo tvarka, bet atsiranda naujų metodų.
„Tvarka pildoma naujomis galimybėmis – kaip mokykla dar kitu būdu galėtų testuotis. Tai reiškia, kad mes orientuojamės į pagalbą savivaldybėms, atliepiant jų poreikius. Kai kurioms savivaldybėms itin padėjo tai, kad nebereikia testuoti viso šeimos ūkio, nes nebereikia kaupinių vežti į laboratorijas.
Jos sako, kad visiškai galima užtikrinti, kad asmens priežiūros specialistas pats atvyktų ir įvertintų situaciją“, – aiškino S.Bieliūnė.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas portalui lrytas.lt komentavo, kad situacija mokyklose šiuo metu sudėtinga – problema, pasak jo, yra ta, jog nemaža dalis tėvų apskritai nesutinka testuoti atžalų, tad mokymosi procesas stringa būtent dėl to.
„Ne visi tėvai sutinka testuoti mokinius, todėl dalis jų vis dar mokosi nuotoliniu būdu. Mokytojams liepiama dirbti pusiau hibridiniu modeliu, nors dar net nėra oficialiai išaiškinta, kas tai yra. Mokytojams kartu padidėja ir krūviai – reikia vesti pamokas ir nuotoliniu, ir kontaktiniu būdu, o techninių galimybių dar nelabai yra“, – kalbėjo E.Milešinas.
Siūlo mokinius testuoti dar dažniau
Seimo Švietimo ir mokslo reikalų komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas svarstė, kad testavimo apimtys bei galimybės galėtų būti ir dar didesnės.
„Mano galva, kad ir Danijoje testavimas dešimt kartų didesnis – kiekvienas mokinys tikrinamas du kartus per savaitę, ir niekas dėl to nesiskundžia. Todėl Danijoje ir pati pandemija valdoma geriau.
Asmeniškai manau, kad reikėtų dar daugiau testuoti, tada galėtumėme daryti dar daugiau atlaisvinimų. O visokie nusiskundimai, kad vaikus testai sutraumuoja, yra neadekvatūs. Kuo daugiau testuoja ir kuo įvairiausiais būdais – tuo geriau“, – portalui lrytas.lt sakė A.Žukauskas.
Pradinukų mokslo metai šiemet truks savaite ilgiau, nei planuota – iki birželio 15-osios.
Paklaustas, kaip vertina tai, kad dalyje savivaldybių į mokyklas grįžta ir vyresnių klasių mokiniai, Švietimo ir mokslo reikalų komiteto pirmininkas aiškino, kad visi atlaisvinimai yra rizikingi, tačiau reikia atidžiai stebėti situaciją.
„Viskas turi savo kainą, o Vyriausybė ant tos ribos ir balansuoja. Iš vienos pusės, turime apsirgimus ir mirtis, perkrautą sveikatos sistemą, bet švietimą turime kaip vieną iš didžiausių karantino nuostolių. Dabar viską numatyti gana sunku.
Testavimas, kad ir koks jis būtų, labai ryškiai prisideda prie pandemijos valdymo. Tokioje situacijoje, kokią turime dabar, manau, viskas vyksta labai sklandžiai. Kitose šalyse aplink mus, ypač į Rytuose, yra visiškas chaosas“, – teigė A.Žukauskas.
LŠMPS pirmininkas E.Milešinas savo ruožtu teigė, kad vyresniųjų mokinių sugrąžinimas į klases yra savotiška repeticija prieš kitus mokslo metus.
„Kiek mes gauname pastebėjimų iš kitų savivaldybių, panašu, kad didžioji dauguma savivaldybių priims sprendimą ir toliau mokysis nuotoliniu būdu.
Vis tik manau, kad pagrindinis dalykas, dėl ko apsispręsta juos grąžinti, tai pasiruošimas rugsėjo 1 dienai, nes įtariu, kad rugsėjo 1-ąją bus ta pati situacija. Tai manau, kad čia tokia generalinė repeticija“, – svarstė E.Milešinas.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjos teigimu, 5-11 klasių mokinių sugrįžimas paskutinėmis savaitėmis buvo ypatingai aptarinėjamas klausimas.
„Lengviausia būtų priimti sprendimą ir sakyti, kad jie tirtųsi greitaisiais testais arba kaupiniais, bet po pokalbių su visų savivaldybių administracijomis girdėjome, kad didelėms savivaldybėms tai yra nepakeliamas krūvis.
Turint omenyje, kad kai kurios savivaldybės pasisakė, jog mielai grąžintų mokinius, tiesiog reikia patogaus būdo, mes sulaukėme pasiūlymo įtraukti ir trečią testavimo metodą.
Mokyklose bus sudaromos galimybės testuoti visais trimis metodais, tačiau konkretesnius veiksmus priims savivaldybių administracijos“, – aiškino S.Bieliūnė.
