„Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad švietimo situacija šiemet – itin prasta, o ją blogina ir tai, kad didžioji dalis šalies moksleivių taip ir nebegrįžo į mokyklas.
„Kalbant skaičių kalba – į mokyklas Lietuvoje sugrįžo maždaug 100 tūkst. mokinių, tačiau 220 tūkstančių negrįžo, ir panašu, kad šiais mokslo metais nebegrįš“, – teigė G.Sarafinas.
Visą šių metų reitingų sąrašą galite peržiūrėti ČIA.
Jis pažėrė kritikos vykdomoms tėvų apklausoms, kurios esą ir lėmė, kad didelė dalis vaikų kontaktinio ugdymo nebegaus.
„Jeigu mes taip išpopuliariname apklausų metodą ir jos tampa lemiamos, galima žengti ir dar toliau – gydytojų būtų galima paklausti, ar jie norėtų grįžti į ligonines ir poliklinikas? To paties būtų galima paklausti policininkų, ugniagesių.
Išgirstumėme įvairiausių atsakymų, ir ta įvairovė priblokštų. Švietime viskas sprendžiasi labai paprastai“, – pastebėjo G.Sarafinas.
Atskirtis tik didės
Pasak jo, karantino pasekmės švietime matysis dar labai ilgai, o atsakomybės už tai niekas neprisiims.
„Ir ne tik akademinių pasikeitimų, bet ir savijautos, socialinių veiksnių, mokytojų nuovargio, perdegimo – susiformavo visa problemų jūra.
Paaugliui pusė metų ant sofos ir dar uždaroje erdvėje yra tiesiog pražūtinga, bet mūsų valstybėje jie būtent tą ir gavo. Blogiausia, kad už tai, kad mes ilgai murkdysimės švietimo liūne, kaltų ir atsakingų nebus – tik kovidas, karantinai, taip pat apklausos bus reguliariai primenamos“, – aiškino „Reitingų“ redaktorius.
Komentuodamas naujausius reitingus, G.Sarafinas apgailestavo, kad atskirtis tarp moksleivių šalyje tik didėja.
„Liūdna, kad skirtumai tarp atskirų mokyklų ir mokinių dar labiau padidės. Tai nulems ne tik skirtinga motyvacija, bet ir galimybės, nes vieni tėvai turi galimybių, samdo vaikams korepetitorius, bet yra tėvų, kurie to nepajėgia. Tie skirtumai ir spragos tik didės, o pasivyti reikės metų ar dviejų.
Kad ir kaip liūdna pranešti, šiandien jau ne tik kai kurių mokinių, mokyklų, bet ištisų savivaldybių mokiniams prestižiškiausių studijų programos tampa nebeprieinamos, nes jie nebegali konkuruoti su bendraamžiais iš gerųjų mokyklų ir švietime labiau pažengusiomis savivaldybėmis. Tai lemia aplinkybės ir aplinka, kurioje jie gyvena“, – teigė G.Sarafinas.
Nebesirenka tiksliųjų mokslų
„Reitingų“ vyriausiasis redaktorius pastebi, kad Lietuvoje jau ne vienerius metus mažėja jaunuolių, besimokančių chemijos, fizikos, informatikos, o matematiką jie stengiasi mokytis tik B lygiu.
„Jie gal to ir nesupranta, bet jie sau stipriai pakenkia. <...> Pernai matematikos egzaminą laikė tik 16 tūkstančių abiturientų, neišlaikė 5 tūkstančiai. Realiai mes matematikos gerai išmokome maždaug 4 tūkstančius jaunuolių iš 26 tūkstančių – liūdnas vaizdas. O kalbėti apie kitus tiksliuosius mokslus – iš viso vargas“, – sakė G.Sarafinas.
Pasak jo, fizikos egzaminą laiko apie 2,5 tūkst. mokinių, informatikos egzaminą – 3 tūkstančiai moksleivių, o chemijos – 1300 abiturientų.
„Tie mokslai traukiasi ir tai yra drama mūsų valstybei, jos ūkiui, darbdaviams ir bendram išsilavinimui, nes tai ateityje turės pragaištingų pasekmių“, – teigė G.Sarafinas.
Žurnalo reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė atkreipė dėmesį į dar vieną dalyką – dvyliktokai renkasi laikyti kuo lengvesnius egzaminus.
„Apie trečdalis visų abiturientų iš tikrųjų yra nei pajėgūs mokytis gimnazijose, nei nori ten mokytis. Kodėl taip drąsiai teigiu? Kiekvienais metais apie trečdalis visų dvyliktokų nežada laikyti absoliučiai jokio valstybinio brandos egzamino.
Štai šiais metais iš 27,7 tūkst. abiturientų net 9,3 tūkst. abiturientų laikys mokyklinį, tai yra, gerokai lengvesnį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą“, – pažymėjo J.Kučinskaitė.
„Yra ištisos savivaldybės, kurių gimnazijose nėra absoliučiai nei vieno mokinio, laikančio nors vieną valstybinį brandos egzaminą. Arba yra vienas ar du abiturientai, kurie laiko bent vieną ir neišlaiko.
Čia paminėčiau Šalčininkų rajono savivaldybę ir žiedinę Vilniaus rajono savivaldybę, bet labai gaila, kad niekas nekreipia į tai dėmesio. <...> Tai yra didžiulė problema, nes šitie vaikai, nelaikydami valstybinio lietuvių kalbos egzamino, negali pretenduoti į jokios aukštosios mokyklos valstybės finansuojamas vietas“, – pridūrė ji.
Apsimoka būti nesąžiningu?
Pasak „Reitingų“ vyriausiojo redaktoriaus, kai kurios aukštosios mokyklos nebesilaiko nustatytų reikalavimų, dėl to kenčia ir pati aukštojo mokslo kokybė.
„Turime tokių mokyklų, kurios neturi nei supratimo apie studijų kokybę, nei apskritai yra vertos aukštųjų mokyklų vardo. Ir pernai į vadinamąsias aukštąsias mokyklas buvo priimta daugiau nei 3800 jaunuolių, kurie neįveikė jokių aukštajam mokslui keliamų reikalavimų. Jie turėjo vienintelį privalumą – pinigų, o tos vadinamos aukštosios mokyklos juos surinko.
Į kai kurias aukštąsias mokyklas priimamas bet kas, kas kruta, nors mums buvo žadėta, kad nieko panašaus nebebus“, – svarstė G.Sarafinas.
„Kas keista ir paradoksalu – pasirodo, Lietuvoje neapsimoka būti labai sąžininga aukštąja mokykla, nes tu nukenti finansiškai.
Tie, kurie nesilaiko įsakymų – klesti, plečiasi. Yra tokių aukštųjų mokyklų, kurioms valstybės finansuojamos vietos tiesiog nebeįdomios, jos tiesiog susirenka pinigus“, – pridūrė jis ir išskyrė Socialinių mokslų kolegiją, kuri pernai vien per LAMA BPO sistemą priėmė virš 1300 studentų, ir visi už studijas susimokėjo.
Pastebima, kad ypač sparčiai auga ir privačių mokyklų skaičius, jos taip pat pritraukia ir gerus specialistus iš valstybinių mokyklų.
„Privačių mokyklų arkliukas tas, kad klasės yra nedidelės, mokytojas skiria individualaus laiko ir konsultacijų, viskas yra kitaip. <...> Jiems pavyksta „nusigraibyti mokytojų grietinėlę“, nes jie moka didesnius atlyginimus. Valstybinių mokyklų direktoriai skundžiasi, kad pedagogus tiesiog išsiveda, nes pasiūlo didesnius atlyginimus“, – aiškino G.Sarafinas.
