Pažadą dėl švietimo davusi valdžia jį užmiršo? Specialistai piktinasi, kad daugiau dėmesio sulaukė prekybos centrai ir barai

Mokslo metams baigiantis dalis moksleivių grįžta į mokyklas. Tiesa, perėjimas į kontaktinį mokymą sutinkamas prieštaringai: vieniems jis pavėluotas ir nepakankamas, kitiems – rizikingas ir jau neprasmingas. Pastarųjų, regis, yra daugiau.

Dalis edukologijos specialistų piktinasi, kad valdžia tik žodžiais švietimą paskelbusi prioritetine sritimi, o konkrečiais veiksmais dėmesio jam nerodo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dalis edukologijos specialistų piktinasi, kad valdžia tik žodžiais švietimą paskelbusi prioritetine sritimi, o konkrečiais veiksmais dėmesio jam nerodo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dalis edukologijos specialistų piktinasi, kad valdžia tik žodžiais švietimą paskelbusi prioritetine sritimi, o konkrečiais veiksmais dėmesio jam nerodo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dalis edukologijos specialistų piktinasi, kad valdžia tik žodžiais švietimą paskelbusi prioritetine sritimi, o konkrečiais veiksmais dėmesio jam nerodo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dalis edukologijos specialistų piktinasi, kad valdžia tik žodžiais švietimą paskelbusi prioritetine sritimi, o konkrečiais veiksmais dėmesio jam nerodo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dalis edukologijos specialistų piktinasi, kad valdžia tik žodžiais švietimą paskelbusi prioritetine sritimi, o konkrečiais veiksmais dėmesio jam nerodo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dalis edukologijos specialistų piktinasi, kad valdžia tik žodžiais švietimą paskelbusi prioritetine sritimi, o konkrečiais veiksmais dėmesio jam nerodo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dalis edukologijos specialistų piktinasi, kad valdžia tik žodžiais švietimą paskelbusi prioritetine sritimi, o konkrečiais veiksmais dėmesio jam nerodo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dalis edukologijos specialistų piktinasi, kad valdžia tik žodžiais švietimą paskelbusi prioritetine sritimi, o konkrečiais veiksmais dėmesio jam nerodo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dalis edukologijos specialistų piktinasi, kad valdžia tik žodžiais švietimą paskelbusi prioritetine sritimi, o konkrečiais veiksmais dėmesio jam nerodo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 14, 2021, 12:47 PM, atnaujinta May 14, 2021, 12:47 PM

Dalis edukologijos specialistų piktinasi, kad valdžia tik žodžiais švietimą paskelbusi prioritetine sritimi, o konkrečiais veiksmais dėmesio jam nerodo.

Ši kritika ypač sustiprėjo, kai atnaujinti veiklą leista visoms parduotuvėms, atsidarė lauko kavinės, atvėrė duris kino teatrai, bet mokymo įstaigoms atlaisvinimų dar nebuvo suteikta. Vyriausybė užsipulta, kad jai rūpi tik verslas, o švietimas – paskutinėje vietoje.

Per 40 nevyriausybinių organizacijų perspėjo valdžią, kad ilgalaikis nuotolinis mokymas ne tik neigiamai atsiliepia mokinių žinioms, bet ir stabdo jų socialinį brendimą, kenkia psichologinei ir fizinei būsenai, todėl reikalauta nedelsiant atnaujinti kontaktinį ugdymą. Esą labiausiai nukenčia mažiau motyvuoti, prastesnius pažymius gaunantys mokiniai, nes mokytojams nuotoliniu būdu sunkiau juos kontroliuoti, tikrinti jų žinias ir net stebėti, kuo jie užsiima per pamokas. Tai dar labiau didina atotrūkį tarp pažangiausių ir atsiliekančių moksleivių.

Psichologai skambina pavojaus varpais, kad nelankydami mokyklos vaikai praranda socialinius įgūdžius, patiria psichologinių ir net psichikos sutrikimų, daliai jų nejudrumas, nuolatinis sėdėjimas prie kompiuterio kenkia fizinei savijautai, skatina antsvorį.

Regis, tai rimtos priežastys, kad bent mėnesiui mokiniai būtų grąžinti į mokyklas. Tačiau dabar jau atleisti varžtai ir švietimui: pradinukai kuris laikas renkasi į klases, nuo šio pirmadienio į mokyklas gali sugrįžti 5–11 klasių moksleiviai, o abiturientai kontaktiniu būdu mokosi jau savaitę.

Vis dėlto ir vėl girdėti daugiau kritikos nei pritarimo balsų. Grįžimas prie kontaktinio mokymo patiko anaiptol ne visiems pedagogams, mokyklų vadovams ir mokinių tėvams – daugiausia problemų keliantis 5–11 klasių mokinių tiesioginis ugdymas stringa.

Kauno savivaldybė pranešė, kad dėl sudėtingos epidemiologinės padėties mieste nusprendė neatnaujinti 5–11 klasėse kontaktinio ugdymo ir baigti mokslo metus saugiai – nuotoliniu būdu.

Tai ne vien švietimo valdininkų sprendimas. Kauno savivaldybė tvirtina, kad grįžti prie kontaktinio mokymo nepageidauja absoliuti dauguma mokyklų vadovų, pedagogų ir tėvų bendruomenių.

Tokia nuostata grindžiama tuo, kad ne visos mokyklos turi sąlygas tinkamai reguliuoti mokinių srautus, nes jau vien grįžtantys prie tiesioginio mokymo abiturientai tampa rimtu iššūkiu laikantis visų griežtų saugumo reikalavimų.

Beje, Lietuvos moksleivių sąjungos Kauno skyrius apklausė daugiau kaip 3,5 tūkst. mokinių ir iš jų 2,7 tūkst. pageidauja baigti mokslo metus nuotoliniu būdu.

Kauno keliu pasuko ir Klaipėda – apsisprendė, kad 5–11 klasės negrįš į mokyklas. Mat uostamiestyje sudėtinga epidemiologinė padėtis ir tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos specialistai mano, kad būtų sudėtinga įgyvendinti saugumo reikalavimus.

Penktokai–vienuoliktokai negrįš į mokyklas ir Alytaus savivaldybėje, kuri pandeminiu požiūriu irgi nugrimzdusi į juodąją zoną.

Iš pradžių panašios pozicijos laikėsi ir Vilniaus valdžia, bet vėliau pareiškė, kad pačios mokyklos galės apsispręsti, ir paragino jas bent kas antrą savaitę rengti 5–11 klasių mokiniams tiesioginį ugdymą.

Iš tiesų dabar turbūt svarbiausia spėti užlopyti abiturientų žinių spragas, o kitų klasių moksleiviams likus vos vienai kitai savaitei iki mokslo metų pabaigos nedaug ką padėtų ir tiesioginis mokymas. Švietimo strategams reikėtų apsispręsti, kaip mokyklos dirbs po rugsėjo 1-osios ir kaip atsverti šiųmetę žalą ugdymo procesui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numato kitais mokslo metais 9 klasių moksleiviams viena pamoka padidinti matematikos mokymą. Turint galvoje, kad Lietuvos moksleivių šio dalyko žinios vertinamos vis prasčiau, o tiksliųjų mokslų studijos itin reikalingos šalies ūkiui, tai seniai lauktas sprendimas, tiktai klausimas, ką lems viena pamoka.

Intensyvinamas ir fizinis ugdymas – aštuntokams pridedama viena pamoka per savaitę ir tai galbūt kiek sumažins nuotolinio mokymo ir sėdėjimo prie kompiuterio žalą moksleivių sveikatai.

Bet tai dėl pandemijos atsiradusios naujos bėdos, o dar apstu ir įsisenėjusių švietimo sistemos problemų. Sunkiai juda iš vietos partijų susitarimas dėl švietimo pertvarkos, valstiečiai net prabilo apie galimą pasitraukimą iš derybų.

Nesutarimų bangą sukėlė ir konservatorių pasiūlytas vadinamųjų Tūkstantmečio mokyklų projektas. Socialdemokratas G.Paluckas teigia, kad tokios mokyklos tik didintų socialinę nelygybę, kurtų privilegijuotų moksleivių sluoksnį. Panašiai šį projektą vertina ir valstiečiai.

Tuo metu konservatoriai skelbia, kad kvalifikuotus mokytojus sutelkusios, geresnę infrastruktūrą turėsiančios Tūkstantmečio mokyklos pagerins viso regiono švietimo kokybę, nes privalės įsileisti į laboratorijas ir kitų tos teritorijos mokyklų moksleivius.

Kitaip sakant, vienoms politinėms jėgoms tai kone absoliutus blogis, kitoms – švietimą į naują lygį pakelsiantis gėris.

Kol taip priešingai bus žvelgiama į bet kurį sumanymą, susitarimo vargu ar įmanoma tikėtis.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.