Įžvelgia naują grėsmingą tendenciją – Lietuvoje kokybiškas mokslas netrukus gali tapti prabanga Mokiniai neišlaiko vis daugiau egzaminų

Paskelbti naujausi šalies mokyklų reitingai atskleidžia augančias problemas švietimo sistemoje. Reitingų sudarytojai įžvelgia ir naują grėsmingą tendenciją – pagal rezultatus valstybinės ugdymo įstaigos vis labiau atsilieka nuo privačių. Mokyklų vadovai sako, kad, nors apie švietimą kalbama kaip apie prioritetą, jam neskiriama pakankamai dėmesio.

Paskelbti naujausi šalies mokyklų reitingai atskleidžia augančias problemas švietimo sistemoje.<br>T.Bauro asociatyvi nuotr.
Paskelbti naujausi šalies mokyklų reitingai atskleidžia augančias problemas švietimo sistemoje.<br>T.Bauro asociatyvi nuotr.
Paskelbti naujausi šalies mokyklų reitingai atskleidžia augančias problemas švietimo sistemoje.<br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Paskelbti naujausi šalies mokyklų reitingai atskleidžia augančias problemas švietimo sistemoje.<br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Paskelbti naujausi šalies mokyklų reitingai atskleidžia augančias problemas švietimo sistemoje.<br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Paskelbti naujausi šalies mokyklų reitingai atskleidžia augančias problemas švietimo sistemoje.<br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Vilniaus licėjus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus licėjus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Paskelbti naujausi šalies mokyklų reitingai atskleidžia augančias problemas švietimo sistemoje.<br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Paskelbti naujausi šalies mokyklų reitingai atskleidžia augančias problemas švietimo sistemoje.<br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Paskelbti naujausi šalies mokyklų reitingai atskleidžia augančias problemas švietimo sistemoje.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Paskelbti naujausi šalies mokyklų reitingai atskleidžia augančias problemas švietimo sistemoje.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Paskelbti naujausi šalies mokyklų reitingai atskleidžia augančias problemas švietimo sistemoje.<br>T.Bauro asociatyvi nuotr. 
Paskelbti naujausi šalies mokyklų reitingai atskleidžia augančias problemas švietimo sistemoje.<br>T.Bauro asociatyvi nuotr. 
Saulius Jurkevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Saulius Jurkevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Paskelbti naujausi šalies mokyklų reitingai atskleidžia augančias problemas švietimo sistemoje.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Paskelbti naujausi šalies mokyklų reitingai atskleidžia augančias problemas švietimo sistemoje.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

May 17, 2021, 11:42 AM, atnaujinta May 17, 2021, 11:44 AM

Neišlaiko net lengvesnių egzaminų

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, pristatęs naujausius reitingus, pirmiausia kalbėjo ne apie švietimo įstaigų rikiuotę, o apie problemas ugdymo srityje.

„Paaiškėjo, kad šiemet abiturientų brandos rezultatais mes, panašu, kad nesidžiaugsime. Bet tai nėra viena bėda, nes Lietuvoje bėdos po vieną nevaikšto.

Drįsčiau prognozuoti, kad karantino pasekmes švietime mes srėbsime dar tikrai ilgai, ir ne tik akademinių pasiekimų, bet ir savijautos, psichologinių problemų, socialinių veiksnių, mokyktojų nuovargio – jūra visokių problemų susiformavo“, – teigė jis.

Žvelgiant į praėjusių metų brandos egzaminų rezultatus, situacija tarp savivaldybių yra nelygi. Pavyzdžiui, matematikos egzamino Kelmės rajono ar Pagėgių savivaldybėse neišlaikė pusė abiturientų, Ignalinoje – du trečdaliai.

Vis dėlto reitingų sudarytojus džiugina abiturientų paruošimas ir moksleivių rezultatai Palangoje, Kėdainiuose ir Mažeikiuose.

„Savivaldybėse, kuriose švietimo lygis yra žemas, problema yra ne vaikai ir ne menka jų motyvacija. Tikrai į Pagėgius ar į Kelmę vaikai yra „nenuleidžiami“ iš kitos civilizacijos ar iš kito amžiaus – jie visi yra panašūs.

Priežastys yra kitur, ir jų šaknys dažniausiai slypi pačių savivaldybių kabinetuose ir vietos politikų veiksmuose“, – kalbėjo G.Sarafinas.

Gimnazijų reitinge jau ne pirmus metus atsiduriančio Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius įsitikinęs, kad dabar švietimui nėra skiriama pakankamai dėmesio.

„Pagrindinis kontekstas yra tai, kad būtų pasiektas kažkoks bendras vidutinis lygis. Mes nekalbame apie aukštumas, bet kad tam tikras lygis švietimo būtų palaikomas, o tam reikalinga rimta priežiūra. Jeigu mokykloje didžioji dalis kažko neišlaiko, reikia važiuoti, bandyti aiškintis, kur yra problema.

Iš esmės niekam tai valstybėje nerūpi, ir visi gyvena taip, kaip išmano, švietimas paliktas savieigai“, – aiškino jis.

Pedagogo teigimu, dabartinė situacija yra gana grėsminga – mat ir taip ne patys sudėtingiausi egzaminai moksleiviams dažnai būna nebeįveikiami.

„Tam tikram konteksto laikymui reikalinga valstybė, ministerija, kuri turėtų matyti, aiškintis, kas yra, kad tūkstančiai mokinių neišlaiko egzaminų. Mes nekalbame apie rezultatus, kalbame apie neišlaikytus egzaminus.

Įsivaizduokite, kokie baisūs skaičiai. Turbūt patys suprantate, kad tam, kad išlaikytum egzaminą, labai didelių pastangų mokytis tikrai nereikia, tiesiog reikia lankyti mokyklą ir kartais įdėti nedidelių pastangėlių“, – teigė S.Jurkevičius.

Situaciją pridengia pandemija

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tikino, kad švietimo reformų reikia imtis čia ir dabar, jog reitingų sudarytojų iškelta problema galėtų būti išspręsta.

„Čia yra signalas, kad mums pagaliau reikia nustoti trypčioti, fokusuotis ir priimti reikalingus sprendimus. Jeigu tų sprendimų nepriimsime ir neįgyvendinsime „Tūkstantmečio mokyklų“ programos, jeigu vienoje klasėje sėdės 5-8 klasių mokiniai, kokių rezultatų mes tikimės?“, – svarstė J.Šiugždinienė.

Savo ruožtu G.Sarafinas teigė, kad už švietimo problemas atsakingų žmonių neveiklumas pridengiamas koronaviruso pandemija.

„Jeigu jūsų vaiko pasiekimai mokykloje nusmuko ir vis dar tebesmunka, arba jūsų vaikas jaučiasi psichologiškai sugniuždytas, skundus prašome rašyti kovidui. Taip bus šiais metais, taip bus kitais metais.

Tai skamba labai sarkastiškai, bet tas sarkazmas yra labai netoli realybės. Išplauta atsakomybė yra labai palanki tiems, kurie teoriškai ir praktiškai turėtų būti atsakingi už švietimo kokybę“, – aiškino „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius.

Pastebima ir tai, kad valstybinės mokyklos pradeda atsilikti konkurencinėje kovoje su privačiomis ugdymo įstaigomis. Tokios tendencijos ryškiausios Kaune ir Klaipėdoje.

Viena vertus – gerai, kad tėvų investicijos atsiperka, kita vertus – tai tik dar labiau padidins socialinę atskirtį, nes tėvai, kurie turi daugiau lėšų, galės užtikrinti kokybiškesnį vaiko ugdymą.

„Valstybinėse mokyklose yra didelės klasės, ypač karantino metu sunku visus suvaldyti ir motyvuoti, o privačių mokyklų net „arkliukas“ yra tas, kad klasės yra nedidelės, mokytojas skiria daug individualaus laiko“, – pastebėjo G.Sarafinas.

Taip pat, pasak jo, privačiose mokyklose mokytojai gauna maždaug trečdaliu didesnius atlyginimus.

„Jiems pavyksta „nusigraibyti mokytojų grietinėlę“, valstybinių mokyklų direktoriai net skundžiasi, kad turėjo puikius pedagogus, bet juos išsiveda, pasiūlo didesnius atlyginimus“, – pridūrė G.Sarafinas.

Pirmajame gimnazijų reitingų penketuke įsitvirtinusios Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos vadovas Raimondas Dambrauskas sakė, kad būtina siekti vienodo švietimo mokyklose kokybės.

„Visos Lietuvos mokyklos turi būti geros. Vaikai turi gauti vienodą išsilavinimą nepriklausomai, ar jie yra iš didmiesčio, ar iš mažo miestelio. Deja, dabar tas skirtumas yra“, – sakė jis.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: R. Kaukėno 3x3 krepšinio turnyro žvaigždžių rungtynės