Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Vilniaus universiteto (VU) filosofijos fakulteto profesorė, psichologė, prof. Roma Jusienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė bei „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė Renata Sadunišvili.
6 mėnesiai karantine – „maksimumų maksimumas“
VU filosofijos fakulteto profesorė ir psichologė, prof. Roma Jusienė laidoje teigė, kad, atlikto tyrimo duomenimis, maždaug trečdalis vaikų jau turi klinikinio lygio elgesio ir emocinių sutrikimų. Dar apie 20 procentų, pasak jos, yra „ant ribos“.
„Galėtumėme sakyti, kad tik apie pusę vaikų šiuo metu neturi išreikštų elgesio ir emocinių sunkumų“, – sakė R.Jusienė.
Profesorės teigimu, pačios ryškiausios yra būtent emocinės problemos.
„Daliai tėvų ir mokytojų gali atrodyti, kad nieko nėra – vaikas tiesiog atsiribojęs, nugrimzdęs į tam tikrą apatiją, matome ir nemažai savęs žalojimo apraiškų.
Tai čia yra tam tikras pagalbos šauksmas, nes vaikai – ypač paaugliai – tokiu būdu parodo, kad jie viduje kenčia. Dabar turime padidėjusį procentą vaikų, kurie jau turi ir priklausomybės nuo interneto riziką“, – aiškino R.Jusienė.
Pasak jos, nuotolinis ugdymas buvo pernelyg daug perkeltas į virtualią erdvę, nebuvo išnaudojami kiti galimi mokymosi būdai.
„Tai yra pernelyg ilgas karantino laikotarpis. Mažiems vaikams pora mėnesių, o vyresniems vaikams 4 ar 6 mėnesiai yra jau maksimumų maksimumas, kada tiesiog paprastos problemos tampa sutrikimais. Dėl ko taip įvyko – pagrindinė problema yra nepatenkinti vaikų ir mūsų visų esminiai ir socialiniai poreikiai“, – kalbėjo VU profesorė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad ministerija situaciją stebi, o šiuo metu daromi ir konkretūs sprendimai, kad rudenį vaikai į mokyklas sugrįžtų saugiai.
„Vasaros stovyklų metu planuojame daugiausiai dėmesio skirti emocinei, psichologinei vaikų sveikatai ir motyvacijai stiprinti. Taip pat atidarome „Geros savijautos programą“, kur bus galimybė mokykloms įsigyti papildomas psichologų paslaugas.
Visi suprantame, kad tiesiog stebėti nepakanka, reikia imtis veiksmų – raginame mokyklas, kad kuo daugiau veiklų vyktų lauke, kad būtų kuo mažiau sėdėjimo namuose prie kompiuterių“, – kalbėjo ministrė.
J.Šiugždinienės teigimu, planuojamose vasaros stovyklose galėtų dalyvauti apie 70 tūkst. vaikų, bet tai dar nėra galutinis skaičius.
Pagalbos jau reikia ne tik socialinės rizikos šeimoms
Profesorė R.Jusienė atkreipė dėmesį, jog su rimtais sunkumais susiduria jau ne tik vaikai iš socialinės rizikos šeimų – pagalbos jau reikia ir tiems, kuriems jos iki šiol nereikėjo.
„Svarbu, kad mes nenuslystumėme ir neliktumėme vien tik prie socialinės rizikos šeimų. Mūsų tyrimas ir praktika rodo, kad kontingentas keičiasi – vidutinės, pakankamai geros šeimos pavargo labiausiai.
Tos šeimos, turėdamos pakankamai vidutinius resursus, juos labai išeikvojo ir labai nukentėjo. Aš siūlyčiau nepražiūrėti tų, kaip mes vadiname, gerų šeimų. <...> Yra tikrai tokių šeimų, tai neretai ir gausios šeimos ar vieniši tėvai, bet nebūtinai tai yra socialinės rizikos šeimos“, – sakė VU profesorė.
Savo ruožtu ministrė J.Šiugždinienė tvirtino, kad rudenį sprendimai dėl grįžimo į mokyklas savivaldai jau nebus paliekami.
„Situacija yra kardinaliai pasikeitusi – mes turime išaugusį vakcinavimo skaičių, iki vasaros pabaigos, manau, turėsime ir visuotinį imunitetą. Tikrai nepaliksime sprendimų savivaldybėms, tai bus vieningas ir labai aiškus sprendimas.
Dėl ko anksčiau buvo toks sprendimas, nes situacija buvo labai pavojinga is skirtinga. Po ilgų diskusijų su ekspertais ir savivaldybėmis buvo nuspręsta, kad jos pačios visgi geriausiai mato ir gali susiorganizuoti tiek testavimą, tiek visus procesus. Ir kai kurios tikrai puikiai išsisprendė, deja, kai kurios to nepadarė“, – sakė ministrė.
Pasak jos, jei rudenį situacija pablogėtų, ministerija ruošia įvairius scenarijus.
Planuoja ir hibridinį mokymą
„Net ir sugrįžus į klases gali rastis židinių, tai su jais teks dorotis. Šiuo metu dirbame ir prie dokumentacijos, ir prie testavimo. Pati važinėju po savivaldybes, kad rugsėjo 1-ąją visi būtų pasiruošę ir žinotų, kaip testuotis, ir būtų visos procedūros aiškios.
Taip pat planuojame įsigyti hibridines klases – noriu pasakyti, kad hibridinis ugdymas gali būti taikomas tik kai kuriais atvejais, ir tos klasės palengvina mokytojų darbą nuotoliniu būdu. Ji gali būti taikoma tais atvejais, kai susiformuoja židinys, ir mums reikia dalį mokyklos išvesti į nuotolinį ugdymą.
Tai gali būti taikoma ir tiems, kurie dirba su vaikučiais namuose. Tai nebūtinai pandemijos atvejis – turime nemažą skaičių vaikų, kurie dėl ligos ar kitų priežasčių yra ugdomi namuose.
Bet nekalbame apie hibridinį modelį visose klasėse – jokiais būdais taip nevyktų“, – kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
R.Jusienės teigimu, labai svarbu, kad rudenį kraštutinumų nebeliktų – pasak jos, reikia ieškoti įvairių mokymosi alternatyvų ir išlikti lankstiems.
„Ar tai ugdymas ne visą laiką patalpose, nedidelėse grupėse, grįžimas nebūtinai visų, o mažesnėmis grupelėmis“, – sakė ji.
Profesorė taip pat pastebi, kad abu karantinai paliko neigiamų padarinių ir kūnui.
„Mes turime labai svarbų ir prigimtinį poreikį liesti vienas kitą, žiūrėti į akis, apkabinti. Mūsų kūnas labai kenčia, labai išaugo psichologinės kilmės fiziniai simptomai, pradedant pilvo, skrandžio ar galvos skausmais, ir baigiant net kvėpavimo sutrikimais be jokios fizinės priežasties“, – aiškino psichologė.
„Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė Renata Sadunišvili išskyrė ir dar vieną tendenciją, jog karantinas neigiamai paveikė ne tik vaikus – sunkius emocinius padarinius jaučia ir 18-24 metų amžiaus jaunuoliai.
„Mes turbūt turime tam tikrų iliuzijų apie socialinius tinklus, nes jie atlieka tokį vitrinos vaidmenį – kažkiek patys kaip prieš veidrodį apsižiūrime, kažkiek pro svetimus langus apsižiūrime, bet tokio tiesioginio bendravimo, apsikeitimo emocijomis pritrūksta.
Tas ekraninis laikas per šiuos metus tiek išaugo, kad pradėjo tiesiog slėgti. Kitas dalykas – jaudulys ir nerimas dėl ateities šioje amžiaus grupėje tarp 18 ir 24 metų yra pats aukščiausias.
Kas atrodytų keista, nes tuo metu dalis žmonių dar turi šiokį tokį užnugarį iš tėvų, senelių ar aplinkos, bet tas nerimas dėl ateities šioje grupėje yra labai aukštas“, – kalbėjo R.Sadunišvili.
