Po matematikos egzamino – abiturientų įspūdžiai: vertino užduotis ir kam ruošėsi mokykloje Mokytojai: šiemet rezultatai turėtų būti geresni

Abiturientai penktadienio rytą pradėjo rimtu iššūkiu – matematikos brandos egzaminu. Jį būtina išlaikyti tiems, kurie nori studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje aukštojoje mokykloje. Matematikos egzaminą laikyti pasirinko 16857 kandidatai – keliais šimtais daugiau, nei pernai.

Abiturientai penktadienio rytą pradėjo rimtu iššūkiu – matematikos brandos egzaminu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Abiturientai penktadienio rytą pradėjo rimtu iššūkiu – matematikos brandos egzaminu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Abiturientai penktadienio rytą pradėjo rimtu iššūkiu – matematikos brandos egzaminu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Abiturientai penktadienio rytą pradėjo rimtu iššūkiu – matematikos brandos egzaminu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Abiturientai penktadienio rytą pradėjo rimtu iššūkiu – matematikos brandos egzaminu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Abiturientai penktadienio rytą pradėjo rimtu iššūkiu – matematikos brandos egzaminu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Abiturientai penktadienio rytą pradėjo rimtu iššūkiu – matematikos brandos egzaminu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Abiturientai penktadienio rytą pradėjo rimtu iššūkiu – matematikos brandos egzaminu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Abiturientai penktadienio rytą pradėjo rimtu iššūkiu – matematikos brandos egzaminu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Abiturientai penktadienio rytą pradėjo rimtu iššūkiu – matematikos brandos egzaminu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Abiturientai penktadienio rytą pradėjo rimtu iššūkiu – matematikos brandos egzaminu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Abiturientai penktadienio rytą pradėjo rimtu iššūkiu – matematikos brandos egzaminu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Abiturientai penktadienio rytą pradėjo rimtu iššūkiu – matematikos brandos egzaminu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Abiturientai penktadienio rytą pradėjo rimtu iššūkiu – matematikos brandos egzaminu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Abiturientai penktadienio rytą pradėjo rimtu iššūkiu – matematikos brandos egzaminu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Abiturientai penktadienio rytą pradėjo rimtu iššūkiu – matematikos brandos egzaminu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Abiturientai penktadienio rytą pradėjo rimtu iššūkiu – matematikos brandos egzaminu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Abiturientai penktadienio rytą pradėjo rimtu iššūkiu – matematikos brandos egzaminu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Abiturientai penktadienio rytą pradėjo rimtu iššūkiu – matematikos brandos egzaminu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Abiturientai penktadienio rytą pradėjo rimtu iššūkiu – matematikos brandos egzaminu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Jun 18, 2021, 12:53 PM, atnaujinta Jun 30, 2021, 1:37 PM

Dauguma naujienų portalo lrytas.lt kalbintų abiturientų po matematikos egzamino neslėpė gerų emocijų. Dvyliktokai kalbėjo, kad, be kelių sunkesnių užduočių, egzaminas buvo tikrai įveikiamas, o baimės dėl galimo neišlaikymo nejautė nė vienas.

Nusiteikę pozityviai

Ekonomikos mokslus Kaune planuojantis studijuoti Matas svarstė, kad matematikos egzaminas šiemet buvo sunkus, vis dėlto, Kauno jėzuitų gimnazijos abiturientas tikisi gero rezultato.

„Paskutinių trijų užduočių nepadariau iš viso. Pirmoje dalyje viskas buvo aišku, išskyrus integralai“, – įvardijo Matas.

Anot jo, dalies egzamino užduočių nesitikėjo, o paskutinių užduočių – apie aritmetinę, geometrinę progesiją išspręsti nepavyko. Tačiau abituriento teigimu, nuotolinis mokymasis kojos nepakišo, nes per tiek laiko prie jo spėjo priprasti. „Sėdi ir dirbi“, – įsitikinęs jis.

Tos pačios mokyklos abiturientas Andrius, planuojantis studijuoti inžineriją, teigė, kad matematikos egzaminas, lyginant su užduotimis, kurias teko spręsti mokslo metais, nebuvo sunkus.

„Nuo perspektuvos priklauso. Kiek mokeisi, tokiam rezultatui galėjai parašyti“, – svarstė Andrius. Dvyliktokas teigė besitikintis gauti 80 proc.

Tuo metu dėl nuotolinio mokymosi, anot jo, problemų nebuvo. „Kiti skundėsi, bet tai labiau nuo pačio žmogaus priklauso ir nuo to, kaip susidoroja su savo aplinka ir sugeba paskirstyti darbus“, – įvertino Andrius.

Kol kas nieko studijuoti neplanuojantis Dovydas taip pat buvo nusiteikęs pozityviai. „Mano galutinis įvertinimas – kad atėjau išlaikyti ir išlaikysiu“, – juokėsi jis.

„Tuos atsakymus, kuriuos parašiau – jais esu užtikrintas“, – pridūrė dvyliktokas. Be matematikos egzamino Dovydas laikė ir anglų bei lietuvių kalbos egzaminus. Anot jo, būtent lietuvių kalbos egzaminas buvo sunkiausias.

Egzaminu džiaugėsi ir abiturientė Goda, planuojanti aviacijos inžinerijos studijas. „Labai gerai. Buvo keli sunkesnis uždaviniai, bet šiaip gerai“, – kalbėjo Goda, kuri iš egzamino tikisi surinkti virš 90 proc.

Į menų specialybę Vilniuje stosianti Adrija teigė, kad matematikos egzaminas jai nereikalingas – laikė jį tuo atveju, jeigu ateityje nuspręstų perstoti į kitą specialybę. Abiturientės teigimu, egzaminas nebuvo toks sunkus, kokio tikėjosi.

„Tikrai manau, kad įmanoma gerai išlaikyti, jeigu žmogus visą laiką mokėsi matematiką. Manau, kad tikrai neblogai parašiau, girdėjau, kad žmonės labai džiaugėsi. Tai manau, kad tikrai geras egzaminas buvo“, – kalbėjo Adrija.

„Išlaikyti tai tikrai išlaikysiu“, – įsitikinusi ji.

Architektūros studijas planuojanti Gustė teigė, kad egzaminas nebuvo toks sunkus, kokio tikėjosi. „Tikėjausi, kad bus blogiau“, – kalbėjo ji. O ir nuotolinis mokymas, anot jos, leido lengviau pasiplanuoti savo laiką.

Nuotolinis mokymas labai patiko, lengviau pasiplanuoti laiką ir pačiai mokytis“, – sakė Gustė.

Mokytojai: egzaminas sunkus nebuvo

Pasak matematikos mokytojų, nors šis egzaminas yra laikomas vienu didžiausių iššūkių dvyliktokams, šiemet jis tikrai nebuvo sunkiai įkandamas.

„Šių metų matematikos valstybinis brandos egzaminas buvo laikomas vienu iš didžiausių abiturientų iššūkių, nes žvelgiant į pastarųjų metų tendencijas buvo matomi prastėjantys mokinių rezultatai.

Šių metų egzaminas, mūsų nuomone, buvo ganėtinai nesunkus – egzamine buvo tikrinamos pagrindinės mokinių žinios iš matematikos VBE programos, netrūko bendrojo pobūdžio uždavinių, kurie leistų mokiniams surinkti minimalų taškų kiekis egzamino išlaikymui“, – naujienų portalui lrytas.lt komentavo papildomo ugdymo akademijos „Alfa klasė“ matematikos mokytojai Andrius Gegužis ir Romas Baronas.

Pasak jų, net ir patys sunkiausi egzamino uždaviniai nebuvo neįveikiami, tad tikimasi sulaukti geresnių rezultatų.

„Pastebimos sąsajos, panašumai su ankstesnių metų užduotimis. Egzaminą sudarė platus spektras temų, jų kiekis paskirstytas tinkamai ir atitinka egzamino programą. Taip pat egzamino uždavinių formuluotės yra labai aiškios ir nepalikta vietos skirtingai sąlygos interpretacijai.

Manome, kad egzamino rezultatai šiemet turėtų būti geresni nei praeitų metų, nors, žinoma, tai priklauso nuo šių metų laikiusiųjų mokinių įdėtų pastangų ir pasiruošimo“, – aiškino matematikos mokytojai.

Ministrė kreipėsi į brandos egzaminų vykdytojus

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ketvirtadienį išplatino laišką, ragindama pasirūpinti tinkamomis sąlygomis abiturientams, užklupus karščio bangai.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministrė laišku kreipėsi į savivaldybių administracijų valstybinių brandos egzaminų centrų vadovus, prašydama atkreipti dėmesį ne tik į abiturientų saugumą likusių egzaminų metu, bet ir į prognozuojamą kaitrą šalyje.

Vasara diktuoja dar vieną iššūkį: oro temperatūra kyla, šią ir kitą savaitę prognozuojami karščiai, taip pat kai vyks vienas populiariausių – matematikos – egzaminas. Žinau, kad esate pasiruošę įvairioms aplinkybėms, bet dar papildomai prašau pasirūpinti visomis įmanomomis priemonėmis, kad egzaminų vykdymo patalpos būtų tinkamos abiturientams ir pedagogams dirbti“, – rašė ministrė.

Ji paragino priminti abiturientams į egzaminus atsinešti vandens, jei įmanoma, pasirūpinti, kad jo būtų ir egzamino rengimo vietoje, taip pat derėtų užtikrinti patalpų vėdinimą ar ventiliavimą. Jei tik yra sąlygos, egzaminus geriau būtų vykdyti patalpoje, kuri ne taip greitai įkaista priešpiečio metu.

„Nors ir nėra nustatytų reikalavimų egzaminus laikančiųjų aprangai, gauname iš moksleivių nusiskundimų, kad kai kur mokytojai neleidžia rengtis marškinėliais ar šortais. Noriu paprašyti mokyklų administracijų laisviau žiūrėti į aprangą ir patikinti mokinius, kad į egzaminus, nors tai tikrai reikšmingas įvykis, karštą dieną galima ateiti oro sąlygas atitinkančia apranga, kuri būna įprasta mokyklose mokslo metų pabaigoje kaitriau pašvietus saulei“, – dėstė J.Šiugždinienė.

Ministrė sako tikinti, jog ir paskutiniai egzaminai praeis sklandžiai, visi abiturientai juos laikys saugiai ir įmanomomis geriausiomis sąlygomis.

Ar šiemet bus geriau?

Pernai matematikos brandos egzamino neišlaikė maždaug kas trečias jį pasirinkęs abiturientas. Norint studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje aukštojoje mokykloje, privaloma išlaikyti matematikos egzaminą, išimtis galioja tik besirinksiantiems menų specialybes.

Kodėl matematika moksleiviams tampa nebeįkandama? Matematikos mokytoja ekspertė, doc. dr. Vilija Dabrišienė kiek anksčiau naujienų portalui lrytas.lt sakė, kad jau kurį laiką silpnėja ne tik matematikos, bet ir kitų sričių žinios ir gebėjimai.

Tai esą lemia kelios priežastys – viena vertus, šiuolaikiniai vaikai yra kur kas mažiau motyvuoti, tačiau ryškios problemos matomos ir pačioje švietimo sistemoje, kai mokymosi spragos yra paliekamos ir nuolat gilėjančios.

„Ne tik matematikai – visi skundžiasi. Vaikai neskaito, vaikai nesupranta, vaikai nemąsto. Manau, kad tai lemia giluminės priežastys. Kai kurie mano, kad ši karta labai skiriasi nuo ankstesniųjų savo mąstymo ypatybėmis, kad reikia juos kažkaip kitaip mokyti. Net teorijų prigalvota – kaip mokyti Z kartą, kaip mokyti alfa kartą. Kiti tai neigia – sako, kad žmogaus biologija taip sparčiai nekinta.

Tiesiog geri laikai gimdo silpnus žmones, todėl vaikai yra išlepę, sotūs, viskuo aprūpinti. Jiems svetima praėjusių kartų motyvacija, kai sukandęs dantis kiekvienas labai daug dirbo, kad išgyventų, kad susikurtų šviesesnį rytojų“, – kalbėjo specialistė.

Tačiau, pasak jos, aiški yra ir švietimo sistemos yda – vaikams niekas nepadeda likviduoti spragų čia ir dabar, nėra efektyvių mechanizmų personalizuotam mokymuisi.

„Akivaizdu, kad ne nuotolinis ugdymas pernai pakišo koją – matematinis mąstymas ir gebėjimas spręsti problemas nesusiformuoja per du mėnesius. Deja, net per dvejus paskutinius metus mokykloje nelabai ką bepadarysi. Žinių įgyti galima ir per trumpą laiką, tam tikrų tipinių uždavinių sprendimo būdų irgi išmokstama, bet mąstyti, deja, ne.

Tokiu atveju vos labiau „užriesta“ uždavinio sąlyga tampa nebesuprantama, nebeatpažįstama, ir tos skurdžios žinios bei sprendimo įgūdžiai nebepritaikomi. Taip, matematika – didžiulė problema mūsų moksleiviams. Visais laikais ji buvo laikoma vienu sunkiausių mokslų, tačiau dabar ji nebeįveikiama“, – portalui lrytas.lt aiškino V.Dabrišienė.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Skirtingos spalvos“: pokalbis apie pogimdyminę depresiją su I.Stonkuviene