Atsakydama į prezidento Gitano Nausėdos patarėjo Simono Krėpštos kritiką, kad ilgai tęsti nuotolinį mokymą buvo klaida, I. Šimonytė pabrėžė, kad jau nuo kovo į klases dalis moksleivių galėjo grįžti savivaldybėse, kuriose sergamumo COVID-19 situacija buvo gera arba mokyklose, kurių bendruomenės sutiko nuolat testuotis.
„Man labai gaila, kad buvo labai daug tėvų ir mokyklų bendruomenių, kurios vis dėlto dėl tikrų ar tariamų baimių nusprendė, kad neverta, kad tai gali kažkaip vaikams pakenkti, nors tai yra tikrai niekuo nepagrįsti teiginiai. Tos mokyklos, kurios pritaikė testavimo metodus, tikrai grįžo saugiai ir tarkime net atsitikus vienam ar kitam atvejui nereikėdavo visų mokinių tuoj pat grąžinti į nuotolį“, – žurnalistams Gargžduose sakė Vyriausybės vadovė.
Anot jos, su dalimi mokyklų išbandyta saugaus kontaktinio ugdymo metodika leis nuo rugsėjo prireikus ją taikyti plačiau.
„Manau, mes tuos algoritmus bent jau su tomis mokyklomis, kurios pasiryžo tai daryti, esame išbandę. Ir dabar, jeigu neduok Dieve, tokių dalykų prireiktų rudenį, tikrai būtų galima pritaikyti plačiu mastu“, – kalbėjo I. Šimonytė.
S. Krėpšta trečiadienį po prezidento susitikimo su ekspertais sakė, kad ilgai tęsti nuotolinį ugdymą buvo klaida.
„Matome, kad vis dėlto buvo klaida taip ilgai turėti nuotolinį ugdymą ir tas nuotolinis ugdymas, kaip ekspertai įvardino, pavirto į nuostolinį ugdymą – daugiau kaip trečdalio vaikų rezultatai per karantiną pablogėjo, beveik pusės vaikų emocinė sveikata suprastėjo“, – teigė jis.
Nuotolinis mokymas įvestas per pirmąjį karantiną 2020-ųjų pavasarį, rugsėjį vaikai buvo grįžę į mokyklas, tačiau nuo gruodžio pablogėjus sergamumo COVID-19 situacijai, vėl perėjo prie kontaktinio mokymo. Į klases palaipsniui moksleiviams vėl leista grįžti nuo kovo, tačiau šios rekomendacijos buvo vykdomos vangiai.
