Lazerinių technologijų poreikis sparčiai auga, plėsdamas ne tik Lietuvos lazerių mokslo perspektyvas, bet ir būsimų šios srities specialistų karjeros galimybes.
Dar 1917-aisiais metais Alberto Einšteino padėti pagrindai lazerio sukūrimui, šiandien atvedė į neregėtas technologines aukštumas, kuomet lazeriai ir jų sistemos tapo neatsiejami įvairiose žmonijos gyvenimo ir mokslo srityse.
Lazeriai sėkmingai naudojami informacinėse technologijose, energetikoje, pramonėje, medicinoje, sprendžiant net ekologijos problemas.
Šį pirmadienį „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Renkuosi studijuoti“ bus kalbama apie fotonikos technologijų pritaikymą kasdieniniame gyvenime, šios srities pažangą ir Lietuvos specialistų perspektyvas pasaulinėje lazerių rinkoje.
Šiandieninėje visuomenėje su lazeriais susiduriame kiekvieną dieną: ar tai būtų greitasis optinis interneto ryšys, ar brūkšninių kodų skaitytuvas parduotuvėje.
Daug kas žino, jog lazeriais atliekamos regos korekcijos operacijos, tačiau retas girdėjęs, kad lazeriai turi neišsemiamą potencialą gelbstint gyvybes: nuo ankstyvosios diagnostikos, iki organizmą „remontuojančių“ nanorobotų ar atsarginių organų auginimo iš kelių žmogaus ląstelių.
„Drąsiai galima sakyti, jog lazeriai yra mūsų ateitis. Šiai dienai yra sunku rasti sritį, kurioje nebūtų naudojami lazeriai: jie pasitelkiami ir medicinoje, medžiagų apdirbime, moksle, medžiagotyroje, net Marse yra lazeris. Lazerinės technologijos sparčiai plinta, jog mes net neapsiribojame šiuo terminu, sakome fotoninės technologijos, šviesos technologijos“, – laidoje pasakos VU Lazerinių tyrimų centro aukštųjų technologijų įmonės „Lidaris“ direktorius doc. dr. Andrius Melninkaitis.
Fizikos specialistai, savo žiniomis gebantys kurti lazerius ir kitas inovatyvias medicinos ir mokslo įrangas, yra itin vertinami tiek šalies, tiek pasaulio darbo rinkoje.
Šios srities studentus ruošiančiame Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre dirbantis doc. dr. A.Melninkaitis teigia, jog neretai lazerių srityje reikalingos ne tik fizikinės žinios apie šviesą, tačiau pravartu nusimatyti ir kitose inžinerinėse srityse bei, ieškant sprendimo, gebėti kitu kampu pažvelgti į situaciją.
„Lazerių versle yra reikalingos ne tik techninės žinios, suprasti, kaip veikia tas lazeris, bet nemažiau svarbu ir žmogiškos savybės, kaip atkaklumas ar kūrybiškumas. Dažniausiai esi įmestas į kažkokią situaciją, kur nėra iš karto aiškus sprendimas ir labiausiai reikalingi tie žmonės, kurie geba suprasti kas vyksta, išsiaiškinti situaciją, kūrybiškai į ją pažiūrėti ir surasti sprendimą“, – teigs doc. dr. A.Melninkaitis.
Docentas tvirtina ir tai, jog retas studentas, pabaigęs fizikos mokslus, lieka be darbo.
Pasak jo, apie išskirtines žinias ir gebėjimus turinčius šios srities specialistus kalbos sklinda plačiai visame pasaulyje, todėl darbo rinkoje fiziko profesija yra kaip niekad paklausi.
„Kiekvienas VU Fizikos fakulteto studentas turi atlikti diplominį darbą. Jam parengti tenka metus, o kartais ir ilgiau, praleisti laboratorijose, atlikti unikalius tyrimus. Kai tik įmonės sužino, kad tokie studentai daro kažką panašaus, kas jiems būtų įdomu, iš karto skuba juos įdarbinti ir magistratūroje nelabai rasi studento, kuris nedirbtų, nes tokie specialistai yra išgraibstomi labai anksti. Kalbos apie Lietuvos lazerių fiziką ir šios srities specialistus yra pasklidusios visame pasaulyje, žmonės vertinami ir laukiami visur. Tuo tarpu Vilniuje kasmet yra reikalinga bent po šimtą specialistų, o kadangi tiek nėra, vyksta didžiulė konkurencija, todėl niekada nemačiau skelbimo, jog fizikas ieškotų darbo“, – laidoje pasakos doc. dr. A.Melninkaitis.
Sparčiai tobulėjant ir plečiantis lazerinės fizikos technologijoms, vis dažniau girdime ir apie sėkmingas lietuvių istorijas šioje srityje.
Viena jų – aukštųjų technologijos įmonės „Ekspla“, kurią įkūrė grupė dėl lazerių galvą pametusių kursiokų. Šių žmonių sukurta sistema pripažinta pažangiausiu pasaulyje gaminiu mokslinių lazerių kategorijoje ir apdovanota lazerių „Oskaru“.
„Prieš kone tris dešimtmečius grupelė žmonių, kurie kartu studijavo fizikos institute, buvo pamišę dėl lazerių. Jie troško sukurti patį geriausią pikosekundinį lazerį pasaulyje. Tą ir padarė: per kelerius metus, naudodamiesi aplinkui turimais resursais, jie sukūrė lazerį, kuriuo susidomėjo japonai. Pirmasis produktas, eksportuotas nepriklausomos Lietuvos laiku, iš Lietuvos į Japoniją ir buvo tas lazeris“, – laidoje pasakos „Ekspla“ pardavimų vadovas Mantvydas Jašinskas.
Pažangiuosius lazerius, prisidedančius tiek prie mokslo, tiek prie industrinių technologijų ribų plėtros, kuriančios įmonės atstovas teigia, jog šių dienų jaunieji lazerių specialistai – itin gabūs ir savo darbui atsidavę žmonės.
Visgi, kartu su profesinėmis žiniomis atsiranda poreikis ir jaunųjų specialistų žingeidumui, kuris suteikia pranašumo nuolat tobulėjančioje šioje darbo srityje.
„Lazerių gamybos procese dalyvauja ir lazerių inžinieriai, tačiau vien jų nepakanka. Lazeris turi daug elektronikos, mechaninių komponentų, dėl to mums reikalingi mechanikos, elektronikos inžinieriai, ypač tie, kurie gerai draugauja su elektronikos programavimu. O svarbiausias dalykas, kai ateina naujas žmogus, mes nesitikime, kad jis žinos visą specifiką, bet svarbus tampa jo smalsumas ir noras sužinoti kaip tai veikia, kodėl taip veikia ir kuo jis gali prie to prisidėti“, – laidoje atviraus M.Jašinskas.
Jam antrina ir lazerius bei lazerines sistemas gaminančios ir naujas lazerių gamyklas Lietuvoje statančios įmonės „Light Conversion“ vadovas Martynas Barkauskas. Jau penkerius metus stipendijas bakalauro studentams skiriantys femtosekundinių lazerių kūrėjai džiaugiasi, kad būsimiems ir esamiems šios srities specialistams puikiai pavyksta garsinti Lietuvos vardą pasaulio mastu.
„Lazeriai ar lazeriniai šaltiniai nėra didelė sritis, todėl perspektyvų yra išties daug. Pasižiūrėjus didžiausių parodų lankomumo statistiką, Lietuva visada būna dešimtuke, o tai reiškia, kad potencialo turime daug, tereikia jį sėkmingiau įveiklinti verslo prasme. Šios srities specialistų poreikis yra augantis ir tikrai paskatinčiau visus, kuriems tai patinka, rinktis šią sritį su technine pakraipa. Gal tai nėra taip lengva mokytis, bet vėliau pasidaro žymiai lengviau“, – tvirtins M.Barkauskas.
Kokias studijas pasirinkti, kur studijuoti ir kokios pasaulinio pripažinimo karjeros galimybės laukia lazerius kuriančių fizikų – visa tai laidoje „Renkuosi studijuoti“ jau šį trečiadienį 12 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
