Šios programos dėstytojai sako, kad daugelio Tarptautinio bakalaureato (IB) filosofinių dalykų būsimieji mokytojai ir iki šiol buvo mokomi, tačiau trūko sisteminio požiūrio. Jaunuolius rinktis Tarptautinio bakalauraeto mokytojo kelią turėtų paskatinti ir perspektyva dirbti bet kurioje pasaulio mokykloje, turinčioje IB sertifikatą. O tėvai turėtų įvertinti tai, kad greta vadinamųjų dalykinių žinių vaikas bus mokomas būti laimingu, rasti vietą gyvenime, save realizuoti.
Svarbiausia – patirti sėkmę
VDU Švietimo akademijos edukologijos krypties doktorantė, dėstytoja, buvusi pradinių klasių mokytoja Ingrida Mereckaitė įvardija esminį IB programos principą: už savo mokymąsi atsakingas pats vaikas, jis – labai svarbus dalyvis planuojant mokymosi procesą. Pasak pašnekovės, kai vaikas gauna atsakomybių, jis jaučiasi aktyviu proceso dalyviu.
„Pavyzdžiui, vaikas turi savo darbų portfolio, – pasakoja I. Mereckaitė. – Žvelgiant iš tradicinės perspektyvos, ką į jį dėti, dažniausiai pasako mokytojas. Tarptautinio bakalaureato atveju pats vaikas nusprendžia, kuris darbas įdomiausias, labiausiai nusipelno būti mokytojo įvertintas, ir tą darbą įsideda į savo kaupiamų darbų portfolio.“
Atrodo, smulkmena, tačiau tyrimai rodo, kad ir tokios atsakomybės skatina vaiko motyvaciją. Jis supranta, kad tai ne mokymasis kažkam, o jo gyvenimo dalis. „Nėra taip, kad reikia mokytis, nes visi taip sako, – IB privalumais neabejoja I. Mereckaitė. – Būtent tokiu būdu vaikas gali patirti ir suprasti, kodėl reikia žinių, kad žinios ne kažkoks nuo jo nutolęs dalykas, o kasdienybės klausimas. Kuo anksčiau vaikas tai supranta, tuo jam paprasčiau.“
Pašnekovės nuomone, tai viena pažangiausių ugdymo sistemų, nes tokio mokymosi dėka vaikai atranda savo prigimtinius gabumus. Esminis faktorius yra patirti sėkmę, kai ugdymas personalizuojamas atsižvelgiant į kiekvieno vaiko gebėjimus.
Dar vienas svarbus Tarptautinio bakalaureato programos privalumas – vaikai tarpusavyje nėra lyginami. Jei vaikui labai patinka ir sekasi skaičiuoti, šis jo gabumas bus skatinamas kaip pagrindinė motyvacijos ašis. O jeigu kuris dalykas nesiseka, niekada nebus vaikui primetama, kad jis ko nors nemoka ar nesugeba.
Orientuojamasi ne į žinias, o į reiškinį
Komentuodama kitus šios tarptautinės ugdymo programos privalumus, VDU dėstytoja sako, kad pagrindinė naujovė ir inovacija yra ugdymo proceso integralumas, jo konceptualumas.
„Dabar pradinukai mokosi pagal tvarkaraštį ir dalykus, – primena I. Mereckaitė. – Bet iš tikrųjų vaikai turėtų mokytis tyrinėdami reiškinius. Ne pamokos forma – 45 minutės – yra svarbu, o veikla, kurios nereikėtų įrėminti konkrečiu laiku.“
Mums įprasta praktika, kad mokytojas planuoja veiklą 45 minutes trunkančiai pamokai, IB sistemoje negalioja. Čia pagrindas yra reflektuoti, aptarti veiklą. „Tas aptarimas yra svarbiausias, nes jo metu vaikas į žinojimo lauką susidėlioja tam tikrus aspektus“, – apibendrina pašnekovė.
Priešingu atveju – veiklų neaptariant – efektas labai trumpalaikis, nes vaikai neatsimena, negali papasakoti, ką veikė. Juk dažnai grįžę namo paklausti vaikai nesugeba papasakoti, kaip jiems sekėsi, ką veikė mokykloje.
Dar vienas svarbus aspektas, kad dėstant orientuojamasi ne į dalyką, o į žinias, į reiškinį. „Tarkime, mokomės vandens apytakos ratą, – pasakoja I. Mereckaitė. – Matematikos pamokoje mokytume apie litrą, mililitrą, stebėtume, kiek kritulių iškrito, per pasaulio pažinimo pamoką tyrinėtume, kaip vanduo keliauja apytakos rate, kodėl reikia jį tausoti. Per lietuvių kalbos pamoką būtų galima tyrinėti tekstą apie vandenį, skaityti, rinkti informaciją.“
Vandens apytakos rato tyrinėjimo rezultatas galėtų būti sukurtas mokomasis plakatas apie šį reiškinį jaunesnių klasių mokiniams. Taigi reiškinys, o ne pamoka ar pratybų pildymas yra mokymosi centras, tad ir vadovėliai ar pratybų sąsiuviniai nebūtinai yra pagrindinės mokymosi priemonės, o kada ir kiek jų reikia, sprendžia mokytojas.
Vaikų pasiekimai IB PYP sistemoje vertinami formuojamuoju vertinimu tam tikrai periodais: stebima pažanga ir sritys, kur vaikui nesisekė, kuriant personalizuotą ugdymo programą, atkreipiamas dėmesys, kaip jam padėti, ką reikia pastiprinti. „Vertinama ne žodžiu ar lygiu, bet komentaru, jame ir paminima, kas yra gerai, o kur dar reikėtų pasistengti“, – paaiškina VDU dėstytoja.
Kelias lengvas nebus
Šiuo metu Lietuvoje IB PYP programą vykdo Klaipėdos „Universa Via“, Vilniaus Tarptautinė mokykla, jos siekia dar bent kelios mokymo įstaigos.
Iki šiol šių mokyklų mokytojai turėjo pabaigti Tarptautinio bakalaureato mokymus, po kurių jų laukdavo sudėtinga, kelias dienas trunkanti vertinimo procedūra. VDU Švietimo akademijos dėstytojai tiki, kad būsimiesiems pedagogams galės pasiūlyti ne tik geresnes sąlygas, bet ir mokymo procesą organizuos įvertinus nacionalinį kontekstą.
„Mūsų pasirengimas buvo vertinamas tikrai labai atsakingai, – sako I. Mereckaitė. – Tarptautinė komisija vertino ir formaliai, ir mentaliai: ar esame parengę tam tikro lygio programas, ar dėstytojai tikrai sugebės kokybiškai dėstyti.“
Anot jos, sertifikato tikrai nedalina bet kam, o komisijos verdiktas lietuviams nuskambėjo taip: kelias nebus lengvas, bet turime labai daug potencialo, ypač daug pačių dėstytojų motyvacijos ir iniciatyvos.
Prioritetas – minkštieji gebėjimai
I. Mereckaitei antrina VDU Švietimo akademijos lektorė, socialinių mokslų daktarė Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė, IB vadinanti pripažinta ugdymo sistema, iš esmės atliepiančia šiuolaikinės kartos ugdymo realijas, kurios vertę patvirtina ne vienas patirties dešimtmetis.
„Tarptautinio bakalaureato programas įgyvendinančių mokyklų Lietuvoje turime ne vieną, – sako R. Nedzinskaitė-Mačiūnienė. – Pagalvojome, kad atėjo laikas nacionaliniu lygmeniu rengti mokytojus, kurie turėtų patirties, išmanytų IB programas ir įgytų teisę tose mokyklose dirbti.“
Kokia, pasak R. Nedzinskaitės-Mačiūnienės, svetur jau patvirtinta IB vertė? Pašnekovės nuomone, tai į visuminį mokinio ugdymą, į kiekvienam piliečiui būtinas šiuolaikines vertybes orientuota programa. Kitaip tariant, kiekvienas tėtis ar mama, greta vadinamųjų dalykinių žinių, nori, kad vaikas būtų laimingas, rastų vietą gyvenime, save realizuotų.
IB programa iš esmės ir yra orientuota į stiprų dalykinį parengimą, bet didelis dėmesys tenka vadinamiesiems minkštiesiems gebėjimams – kritiniam mąstymui, mąstymui plačiąja prasme, problemų sprendimui, pasaulio pažinimui. Ypač svarbus savo ir kitų kultūrų pažinimas.
R. Nedzinskaitė-Mačiūnienė pastebi, kad Lietuvoje daugėja grįžtančiųjų ir atvykstančiųjų šeimų, kurios turi patirties ugdymo klausimais svetur. Tad natūralu, kad šios šeimos ieško tarptautinius ugdymo standartus atitinkančios ugdymo įstaigos ir joje diegiamos ugdymo programos. Todėl IB kaip programa yra atpažįstama su ja susidūrusiems svetur.
Daug ką turėjome, tačiau trūko sistemos
„Tikrai negalima sakyti, kad mes tarsi pilypai iš kanapių išlindome ir ieškome panacėjos, – sako R. Nedzinskaitė-Mačiūnienė. – Po Nepriklausomybės atkūrimo su daktare Meile Lukšiene priešakyje atkurdami savo švietimo sistemą labai daug dėmesio skyrėme sociokultūriniam asmenybės ugdymui. Mūsų švietimo sistemos pagrindas ir yra sociokultūrinės asmenybės ugdymas.“
Neteisinga būtų ir teigti, kad būsimieji pedagogai Lietuvoje anksčiau nebuvo mokomi bendradarbiauti, komunikuoti su mokiniais ir panašių dalykų. Lietuvoje tikrai būta labai daug iniciatyvų, projektų, kurių metu gilintąsi į reflektavimą, į problemų sprendimą ir pan. Tačiau šios iniciatyvos dažnu atveju yra pavienės ir nepasiekiamas sisteminis kaitos lygmuo.
Pašnekovės požiūriu, Tarptautinio bakalaureato programa kaip tik labai sistemiškai ir tvirtai visus elementus sukabina į visumą, bet kartu neprieštarauja Lietuvos švietimo sistemos filosofiniam pagrindui. „Fokusas yra ne į atskirus mokomuosius dalykus, bet į problemų sprendimą ir projektinę veiklą, per kurią ugdomos ir dalykinės žinios, ir minkštieji gebėjimai, – apibendrina VDU lektorė. – Tyrinėjimu grindžiama veikla yra programos pagrindas.“
Sisteminė programos linija, anot R. Nedzinskaitės-Mačiūnienės, labai matoma ir atpažįstama. Visose mokyklose, kurios gauna teisę vykdyti tarptautinio bakalaureato programą, svarbiausia įrodyti, kad tas sisteminis požiūris yra. VDU Švietimo akademija, kaip būsimųjų mokytojų, kurie dirbs tokiose mokyklose, rengėja, turėjo įrodyti, kad yra pajėgi perteikti programos sistemiškumą ir filosofinį pagrindą.
„Buvome realistai ir pakankamai kuklūs, nelabai tikėjomės, kad akreditaciją gausime iš pirmo karto, – pasakojo pašnekovė. – Esame 50-tas universitetas pasaulyje, turintis IB pradinio ugdymo pedagogų rengimo programą. Bet buvome maloniai nustebinti, nes kalbėdami su ekspertais daugelį kartų pasitvirtinome, kad tai, kaip iki šiol dirbome su būsimaisiais mokytojais, daugelį filosofinių dalykų, apie kuriuos šneka ekspertai, savo programoje jau turėjome.“
Kartu su žinia apie gautą IB PYP akreditaciją, VDU Švietimo akademija gavo ir nemenką reikalavimų sąrašą, ką dar turi padaryti, kad atitiktų IB reikalavimus.
Kadangi didelė dalis programos dėstoma anglų kalba, universitetui tai atveria galimybę turėti daugiau tarptautinių studentų, be to, vertinant strategiškai, aplink Lietuvą nėra konkurentų, kurie rengtų šios srities būsimuosius mokytojus.
Apie programą
– Kuo išskirtinė Tarptautinio bakalaureato programa, kad VDU ryžosi rengti jai skirtus specialistus? – teiraujamės VDU Švietimo akademijos kanclerės prof. Linos Kaminskienės.
– Tarptautinė bakalaureato programa gražiai apjungia šiuolaikines ugdymo koncepcijas ir praktikas. Ji pasižymi integruotu, tyrinėjimu, konceptais grįstu ugdymu. Didelis dėmesys skiriamas projektiniam mokymuisi, daugiakalbystei, įtraukčiai, besimokančiojo veikmės stiprinimui, tarptautiškumui ir tarpkultūriškumui. (Pav. žemiau.)
VDU pedagogų rengimo koncepcija labai glaudžiai susijusi su šiomis IB vertybėmis ir nuostatomis, todėl natūralu, kad būdamas vienas iš Pedagogų rengimo centrų, universitetas pradėjo bendradarbiavimą su Tarptautinio bakalaureato organizacija, turinčia savo atstovybes JAV, Šveicarijoje, Nyderlanduose.
– Kas ruoš būsimuosius IB pedagogus? Ar turime pakankamai kompetetingų dėstytojų?
– Būsimuosius IB pedagogus gali rengti tik akredituotos aukštosios mokyklos. Lietuvoje tokią akreditaciją gavo tik VDU Švietimo akademija.
Pasaulyje tokių universitetų yra kiek virš 50. Mūsų dėstytojai dalyvavo tęstiniuose mokymuose, kuriuos vedė IB ekspertai.
Nuo rugsėjo VDU Pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbų mokymo programoje kartu su mūsų dėstytojais dirbs Tarptautinio bakalaureato ekspertai, praktikai. Pasikviesime ir IB praktikus iš Lietuvos mokyklų.
– Ar šiems specialistams Lietuvoje bus darbo? Kol kas IB pradinio ugdymo programą vykdo po vieną Klaipėdos ir Vilniaus mokyklą, ar yra daugiau ugdymo įstaigų, planuojančių IB mokyti pradinukus?
– Nežiūrime tik į dabartį, galvodami ir planuodami pedagogų rengimą, žiūrime į perspektyvą. Matome, kad atnaujinant Lietuvos ugdymo turinį, t. y. Bendrąsias programas, buvo daug pasinaudota IB patirtimi. Taigi, gautas IB sertifikatas ne tik leis dirbti IB mokyklose, bet padės būsimiesiems pedagogams greičiau suvokti ugdymo naujoves ir realiai įgyvendinti naujas Bendrųjų programų idėjas.
Kita vertus, žinome, kad bent dar kelios Lietuvos pradinės mokyklos planuoja gauti IB PYP akreditaciją. Taigi, tinklas plečiasi.
– Kaip dėliojate IB perspektyvą Vytauto Didžiojo unviersitete – ar ketinate rengti IB pedagogus pagrindiniam ugdymui ir gimnazijų klasėms?
– Taip, žinoma. Dabar gavome IB PYP (pradinio ugdymo akreditaciją), bet jau ruošiamės MYP (pagrindinio ugdymo) ir IB diplomo (vidurinio ugdymo) akreditacijoms. Tai laikui imlūs procesai, reikalaujantys žmogiškųjų ir finansinių investicijų, bet esame pasiryžę tapti pagrindiniu pedagogų rengimo centru ne tik Lietuvoje, bet ir Šiaurės šalių regione, Rytų ir Centrinėje Europoje.
