Specialistė paaiškino, kam ir kada reikėtų izoliuotis, jei mokykloje įsižiebtų COVID-19 židinys: laukia sunkus ruduo

Kitą savaitę prasidėsiantys mokslo metai nerimą kelia tiek pedagogams, tiek epidemiologams. Švietimo bendruomenė teigia, kad vis dar neaišku, kaip ugdymo įstaigose pavyks užtikrinti saugumą, savo ruožtu specialistai svarsto, kad ruduo dėl plintančios delta atmainos gali būti labai sunkus.

Kitą savaitę prasidėsiantys mokslo metai nerimą kelia tiek pedagogams, tiek epidemiologams.<br>T.Bauro asociatyvi nuotr.
Kitą savaitę prasidėsiantys mokslo metai nerimą kelia tiek pedagogams, tiek epidemiologams.<br>T.Bauro asociatyvi nuotr.
Kitą savaitę prasidėsiantys mokslo metai nerimą kelia tiek pedagogams, tiek epidemiologams.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kitą savaitę prasidėsiantys mokslo metai nerimą kelia tiek pedagogams, tiek epidemiologams.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kitą savaitę prasidėsiantys mokslo metai nerimą kelia tiek pedagogams, tiek epidemiologams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kitą savaitę prasidėsiantys mokslo metai nerimą kelia tiek pedagogams, tiek epidemiologams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kitą savaitę prasidėsiantys mokslo metai nerimą kelia tiek pedagogams, tiek epidemiologams.<br>T.Bauro nuotr.
Kitą savaitę prasidėsiantys mokslo metai nerimą kelia tiek pedagogams, tiek epidemiologams.<br>T.Bauro nuotr.
Kitą savaitę prasidėsiantys mokslo metai nerimą kelia tiek pedagogams, tiek epidemiologams.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kitą savaitę prasidėsiantys mokslo metai nerimą kelia tiek pedagogams, tiek epidemiologams.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kitą savaitę prasidėsiantys mokslo metai nerimą kelia tiek pedagogams, tiek epidemiologams.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kitą savaitę prasidėsiantys mokslo metai nerimą kelia tiek pedagogams, tiek epidemiologams.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Aug 26, 2021, 6:10 AM, atnaujinta Aug 26, 2021, 3:19 PM

Apie naujus mokslo metus „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Anglų kalbos mokytoja Jurgita Kiškienė, Mokyklų vadovų asociacijos vadovas Dainius Žvirdauskas, Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas ir NVSC Vilniaus departamento vadovė, epidemiologė Rolanda Lingienė.

Mokslo metai kelia nerimą

Anglų kalbos mokytoja Jurgita Kiškienė pripažino, kad dėl artėjančių mokslo metų mokytojai nerimą tikrai jaučia. Jos teigimu, tai – išbandymų laikotarpis.

„Aišku, turime patirties iš praeitų metų, bet dabar ir patys tikimės, ir mokiniai tikisi dirbti kontaktu, esminis klausimas – kiek ilgai tai vyks ir kas nutiks, jei mokyklose bus atvejų“, – svarstė mokytoja.

J.Kiškienę neramina ir pedagogų darbo krūvio klausimas – baiminamasi, kad mokytojams gali tekti dirbti dvigubai.

„Ne visi mokytojai yra užtikrinti, kiek kontaktinių valandų gaus, ar susidarys etatas. <...> Netgi turėdami po 24 pamokas mokytojai neretai net neturi etato. Tai yra tas nuogąstavimas, kad teks dirbti už kolegas, ir neaišku, ar bus apmokėjimas, jei reikės dirbti dvigubai“, – svarstė mokytoja.

Ji teigė nepritarianti, kad nesiskiepijantys mokytojai patys turėtų mokėti už savo testus, ir pridūrė, kad nereikėtų supriešinti vakcinuotų ir nevakcinuotų pedagogų.

„Reikia atrasti bendrą vardiklį, o ne galvoti, ar žmogus pasiskiepijęs, ar testavosi, ar ne. <...> Negalime suskirstyti į stovyklas ir susipykti, negali būti prievartos, turėtų būti dialogas“, – aiškino anglų kalbos mokytoja.

Savo ruožtu Mokyklų vadovų asociacijos vadovas Dainius Žvirdauskas kalbėjo, kad skiepytis turėtų ir tiesioginio kontakto su moksleiviais neturintys darbuotojai.

„Jie būna tose pačiose aplinkose, patalpose. Jeigu tai yra valytoja, tai ji kaip tik turi kontaktą su paviršiais, raštvedė irgi bendrauja su daugybe žmonių. Tai aš juos vertinčiau kaip ugdymo proceso dalyvius. Žmogus turi teisę nesivakcinuoti, bet testuotis tikrai turėtų“, – teigė D.Žvirdauskas.

Jo teigimu, jei klasėje susirgs paskiepytas mokytojas, ir toliau bus vykdomos tokios pačios procedūros, kokios buvo vykdomos ir anksčiau: bus išsiaiškinama, kokiose ir su kuriomis klasėmis mokytojas dirbo, tuomet bus priimamas sprendimas dėl izoliacijos.

D.Žvirdauskas pridūrė, kad, jei mokykloje atsiranda koronaviruso atvejis, mokykla visada tariasi su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistais, ir būtent šie pasako, kaip mokyklai elgtis toliau.

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas savo ruožtu teigė, kad pasiruošimas Rugsėjo 1-ajai yra chaotiškas, nes iniciatyvos jau imasi ne tik atskiros savivaldybės, bet ir atskiros mokyklos.

„Yra ir gerų dalykų – džiugina, kad ministerija aiškiai apibrėžė, kad bent jau dvyliktokai eis į mokyklas ir vasarį, ir kovą, ir balandį, ir gegužę, esant bet kokioms aplinkybėms. Ir dėl pradinukų yra aišku, kad jie lankys maksimaliai ilgai, bet neaiškumas kyla, kad kiekviena savivaldybė gali spręsti kaip tinkama, ir jos tą ir daro.

Ir ne tik savivaldybės, bet ir mokyklos. Seniau atrodydavo, kad kiekviena savivaldybė yra kaip atskira kunigaikštystė, tai dabar kiekviena mokykla tampa atskira kunigaikštyste. Ypač sunku yra direktoriams – jie turi patys važiuoti atsivežti testus, rūpintis, ar jų užteks, direktoriams reikia organizuoti srautus, o didelėse mokyklose tą padaryti sunku“, – aiškino G.Sarafinas.

Tvarka dėl izoliacijos šiek tiek keisis

NVSC Vilniaus departamento vadovė, epidemiologė Rolanda Lingienė pripažino, jog išplitusi delta koronaviruso atmaina situaciją palenkė į žmonėms nenaudingą pusę.

„Kalbant apie kolektyvinį imunitetą, reikia, kad vienu metu būtų imunizuota apie 70 procentų žmonių. Šiuo atveju tyrimai rodo, kad medikams bus reikalinga stiprinančioji dozė, nes maždaug po 4 mėnesių imunitetas pradeda slopti. Ne paslaptis, kad atsiradus delta atmainai vakcina irgi nebėra tokia efektyvi“, – kalbėjo epidemiologė.

Pasak R.Lingienės, moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai nėra varomoji pandemijos jėga, bet jie vis tiek gali platinti virusą.

„Tyrimai rodo, kad vaikų nosiaryklėje viruso kiekis gali būti toks pats arba net didesnis, nei pas užsikrėtusius asmenis. Tai jie tikrai platina virusą“, – pabrėžė ji.

Epidemiologė svarstė, kad moksleiviai vis tiek bus savo vadinamajame „burbule“, tad pasiskiepijimo nauda nebus tokia didelė, kokios norėtųsi.

„Kalbant apie rudenį, nieko netikėto čia nėra – akivaizdu, kad bus labai sudėtingas ruduo. Svarbiausias mūsų tikslas yra lokalizuoti židinius ir juos užgesinti atsiradimo vietoje. Atvejų užkardyti negalėsime – tai faktas, bet negalima leisti židiniui išplėsti ir suparalyžiuoti mokyklos darbą“, – pabrėžė specialistė.

Ji pažymėjo, kad vienas svarbiausių saugumo užtikrinimo aspektų mokyklose – tinkamas vėdinimas.

„Bent jau Vilniuje galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti mokyklas, kuriose yra įrengtos rekuperacinės vėdinimo sistemos. Tiesiog Lietuvoje yra įprasta vėdinti patalpas natūraliu būdu. Mes nesame Jungtinės Amerikos Valstijos, kur natūralaus vėdinimo nebėra.

Tai yra didžiulės investicijos, bet yra ir geroji žinia – natūralus vėdinimas irgi nėra blogis, juo galima užtikrinti pakankamai gerus oro parametrus, bet labai svarbu išmokyti mokytojus vėdinti patalpas teisingai“, – pabrėžė R.Lingienė.

Ji pasakojo, kad, atsiradus koronaviruso atvejui, mokyklose ir toliau bus izoliuojami didžiausios rizikos kontaktą turėję žmonės, tačiau atsirado išimčių dėl skiepų.

„Pernai mes neturėjome pasiskiepijusių. Pasiskiepiję vaikai, jeigu pasiskiepys ne anksčiau nei prieš 90 dienų, bendrąja tvarka neturi būti izoliuojami, net jei turėjo didelės rizikos sąlytį.

Lygiai taip pat ir persirgę – jeigu liga diagnozuota ne anksčiau nei prieš 90 dienų, jiems izoliuotis nereikės“, – aiškino R.Lingienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.