Atsidūrė tinkamu metu tinkamoje vietoje
2018 metais G.Grėsius buvo išrinktas geriausiu Kauno mokytoju, tačiau tik sau vienam visų laurų jis nepasiima – pasak pedagogo, augimui milžinišką įtaką padarė mokykla, kurioje jis ir pradėjo savo profesinę kelionę.
„Iš esmės nėra taip, kad labai prisiminčiau patį titulą, bet šaunioji dalis ta, kad kitais metais aštuntokai irgi įteikė man apdovanojimą – gavau „Oskaro“ statulėlę kaip geriausias mokytojas. Kad ir kaip būtų keista, ji man gal netgi mielesnė.
Šio apdovanojimo aš nepriimu kaip asmeninio apdovanojimo – priimu jį kaip titulą mokyklai, o aš, kaip jai atstovaujantis mokytojas, tą apdovanojimą ir gavau. Nors esu asmeniškai apdovanotas už tas iniciatyvas, kurias dariau, aš jas atlikau dėl to, nes tokias sąlygas man suteikė mano mokykla“, – pagyrų darbo vietai negailėjo G.Grėsius.
Istorijos ir geografijos mokytojas šiuo metu vaikus moko dviejose Kauno mokyklose – Milikonių progimnazijoje bei Jono ir Petro Vileišių mokykloje. Pastaroji ugdymo įstaiga jau aštuonerius metus yra ir „Microsoft“ parodomoji mokykla, tad technologijų naudojimas, pasak mokytojo, čia yra visiškai įprastas įrankis mokymosi procese.
Jis pridūrė, kad būtent dėl šios priežasties nuotolinis ugdymas ypač Jono ir Petro Viliešių mokykloje rimtesnių problemų nesukėlė nei pedagogams, nei patiems mokiniams.
„Istorija ir geografija yra labai palankūs mokslai, juos galima pateikti labai įdomiai. Nuo pat pradžių, kai tik pradėjau dirbti, visada savo turinį papildydavau vaizdine medžiaga, interaktyviomis pateiktimis ir kažkuo, prie ko mokiniai gali patys prisiliesti. Tad ir per karantiną mokymo kokybė praktiškai nenukentėjo“, – prisiminė pedagogas.
Kalbėdamas apie savo darbą G.Grėsius teigė, kad mokyklos vadovai jau nuo pirmųjų dienų stengėsi pastebėti geriausias jo savybes, tad tokiu požiūriu jis ir pats vadovaujasi mokydamas vaikus.
„Lavindami mane, kaip jauną mokytoją, mokyklos vadovybė ir kolegos sudėjo akcentus tinkamose vietose, dėl to aš ir galėjau parodyti savo geriausias savybes. Būtent taip aš ir pats stengiuosi mokyti vaikus – akcentuoti tuos dalykus, kuriuose jie yra geri“, – aiškino istorijos ir geografijos mokytojas.
Pasak G.Grėsiaus, kiekvienam pedagogui yra ypač svarbi motyvuojanti ir palaikanti darbo aplinka, nes tik tokiu atveju jis gali motyvuoti savo mokinius. Jis pasakojo, kad savo moksleivius ir pats bando nuolat sudominti.
„Manau, kad mokytojas yra gana iniciatyvus žmogus, toks stengiuosi būti ir aš. Prieš porą metų su 7-8 klasių mokiniais pradėjome naudoti papildytą ir virtualią realybę atkuriant geografines zonas, o bendradarbiaudami su VDU kiekvienais metais kviečiame pranešėjus iš Azijos papasakoti apie kultūrą ir tradicijas.
Norime, jog mokiniai jaustųsi ne tik kaip pasyvūs dalyviai, todėl raginame juos būti skaitovais konferencijose, pavyzdžiui, KTU Informiko žinių forume jie pasakojo apie technologijų taikymą mokantis ir dalinosi projektiniais darbais.
Mes su mokiniais per „Skype“ programą kalbamės su skirtingomis pasaulio mokyklomis, vaikai taip jau bendravo su bendraamžiais ir mokslininkais visuose žemynuose. Kasmet turime ir tokį įvykį, kai Vasario 16-ąją į mokyklą savanoriškai susirenka apie 20 mokinių ir dieną ten praleidžia pristatydami Lietuvą pasauliui, vykdydami įvairias veiklas.
Per tokį laisvadienį mokykla neturėtų dirbti, bet sudaroma galimybė ateiti. Mokykloje aš galiu daryti įvairias iniciatyvas, kartu mokiniams sudaromos galimybės realizuoti save, jei tik mokinys turi tam noro.
Aplinka yra svarbu, bet ne mažiau svarbi yra ir emocinė būklė – neseniai susitikau su savo buvusius auklėtiniais ir jie pasakė, kad nors buvo visko, bet iš mokyklos išsinešė tik geriausius prisiminimus“, – pasakojo pedagogas.
Klasėje galioja savos taisyklės
G.Grėsiaus, ko gero, nepavadintum tuo mokytoju, kuris apie šią profesiją svajojo ilgus metus. Kaip pats pasakoja, dar studijuodamas istoriją Vytauto Didžiojo universitete (VDU), jis papildomai mokėsi japonų kalbos, žavėjosi įvairiomis kultūromis, tačiau galiausiai pajuto, kad jam reikia kažko kito.
„Trečiame kurse atsirado galimybė mokyklose vaikus mokyti golfo – tada ir suvokiau, kad džiaugsmą man teikia buvimas mokykloje, vaikų pažinimo džiaugsmo matymas.
Taip supratau, kad noriu būti mokytoju. Baigęs gretutines pedagogikos studijas ir žurnalistikos magistrą atėjau dirbti į mokyklą ir nuo pat pirmos dienos viskas buvo taip, kaip ir tikėjausi – buvo geras kontaktas su mokiniais, man buvo smagu dirbti, jiems buvo smagu klausytis mano pamokų, ir tai be galo motyvavo“, – dėstė G.Grėsius.
Jaunam mokytojui tuo metu pasitikėjimą rodė ir mokyklos bendruomenė – trečiaisiais mokytojavimo metais jis jau važiavo į pasaulinį mokytojų forumą, o po šešerių metų dirbo jau dviejose mokyklose.
„Supratau, kad tai yra mano pašaukimas. Aš mėgaujuosi savo darbu. Žinoma, būna sunkių dienų, bet buvimas mokykloje man teikia didelį džiaugsmą“, – neslėpė G.Grėsius.
Kalbėdamas apie svarbiausias pedagogo savybes, jis pažymėjo, kad geras mokytojas turi nebijoti suklysti ir per daug nenutolti nuo savo mokinių.
„Reikia, jog nuoširdžiai rūpėtų mokiniai, jausti stiprų norą mokyti, dalintis, jei nori, kad viskas eitųsi sklandžiai. Arba tu turi kontaktą su mokiniais, arba ne. Vizualiai ir amžiaus prasme aš nebuvau taip toli nuo savo mokinių, dėl to ir mūsų visų juokeliai iš esmės sutapdavo.
Man patinka, kad klasėje mes labai apsibrėžiame taisykles, kas galima, o kas ne. Ir jose mes galime varijuoti pakankamai stipriai, todėl vietos yra ir darbui, ir šypsenoms“, – aiškino istorijos ir geografijos mokytojas.
Kita ne mažiau svarbi būdo savybė, pasak jo, yra sugebėjimas greitai atleisti.
„Mokiniai daug klysta. Nešneku vien apie mokymosi dalykus, bet vaikai mokykloje auga ir kaip asmenybės. Jie daro klaidų ir tu turi suvokti, kad jie jas darys ir toliau, nes yra vaikai. Turi būti kantrus ir griežtas.
Direktoriaus pavaduotoja man įskiepijo nuostabią taisyklę – mokinys ant tavęs nepyks, jeigu tu paaiškinsi, už ką jis buvo nubaustas, ir pats suvoks, kodėl taip nutiko.
Todėl kiekvieną kartą, kai mokinys už kažkokį veiksmą yra nubaudžiamas papildomais darbais ar skambučiu tėvams, paklausiu, ar mokinys supranta, kodėl taip nutiko. Kai turi tokį santykį, yra kur kas paprasčiau dirbti“, – pasakojo G.Grėsius.
Tačiau tai – ne vienintelė mokytojo sugalvota vidinė taisyklė. Glaudų ryšį su moksleiviais jis kuria ir atidžiai stebėdamas vaikų emocijas.
„Jeigu mokiniui labai bloga diena, jis turi prieš pamoką man tai pasakyti. Tada aš prie jo nelįsiu, tačiau jis klausysis ir pamokos darbą atliks namuose, o vėliau jį pateiks. Per aštuonerius metus šia taisykle pasinaudojo gal 5 vaikai. Ir visi kartai buvo visiškai nuoširdūs“, – prisiminė G.Grėsius.
Tai liudija ir virš jo stalo akį patraukiantys žodžiai „Šiam pasauly visko būna“. „Šiems žodžiams prasmę suteikė būtent žmogus sėdėjęs suole“, – sakė mokytojas.
Pasak G.Grėsiaus, pedagogui turi rūpėti ne tik mokinių akademiniai rezultatai, bet ir patys mokiniai.
„Turi neskaičiuoti savo laiko. Tai yra daug laiko atimanti profesija, ir darbo diena toli gražu nesibaigia po pamokų. Tu grįžti, taisai darbus, ruošiesi pamokoms, išbandai naujus mokymo įrankius, metodikas, tad neretai darbai išsitęsia iki 22 ar 23 valandos vakaro. Aš esu šiek tiek darboholikas, tad mano laisvalaikis yra mokymasis. Bet ne visi žmonės turi tokias savybes, ir ačiū Dievui.
Man patinka tobulėti, patinka sužinoti iš pirmų lūpų, kodėl, pavyzdžiui, Singapūras taip išaugo ekonomiškai. Ir bendraujant su žmonėmis iš Singapūro, remiantis kitais šaltiniais, galima tai sužinoti. Mokytojas negali sustoti tobulėti“, – aiškino G.Grėsius.
Svarbiausia – pašaukimas
Nors istorijos ir geografijos mokytoju dirbantis G.Grėsius teigia esąs technologiškai išprusęs, jis pripažįsta, kad karantinas ir mokymasis namuose nebuvo lengvas iššūkis, nukentėjo ir mokytojų emocinė būsena.
„Emociškai sunku gali būti ne tik dėl to, kad daug dirbi, bet sunku ir tai, kad klasėje tu matai visus mokinius, tu gali juos lengviau sukontroliuoti, matai jų akis ir gali suvokti, kad jis kažko nesupranta.
Jei turi gerą pamoką, tai turi ir labai gerą aurą klasėje, o kai sėdi prie ekrano, to net nepajauti. Darbas per nuotolį yra emociškai sunkus“, – svarstė pedagogas.
Jis pripažino, kad mokytojai vis dar susiduria su esminėmis problemomis – nekonkurencingu atlyginimu, per dideliu darbo krūviu.
„Alga tikrai nėra itin konkurencinga. Jei mokytojas yra žingeidus, jis baigęs savo pamokas toliau skiria laiko tobulėjimui. Neretai seminarai mokytojams vyksta savaitgaliais arba po pamokų.
Jei krūvio neturėsi, tavo užmokestis bus gana mažas. Tai susidaro toks užburtas ratas – arba turi dirbti labai daug ir tavo atlyginimas bus konkurencingas, bet tau visiškai nelieka laiko, arba tu turi laiko, kurį galėtum skirti savo šeimai, bet tavo alga yra maža“, – aiškino G.Grėsius.
Tačiau jis įsitikinęs, kad didžiausia mokytojo varomoji jėga – pašaukimas.
„Jeigu tau širdelėje spurda ir sakai, kad esi mokytojas, nori dalinti save ir atiduoti savo žinias, tai tu darysi ir už mažesnius pinigus. Jei mokytojams nekeltų algų, vis tiek didelė dalis mokytojų dirbtų šį darbą ne todėl, kad kitų darbų nėra, o dėl to, nes tai jiems yra svarbu“, – kalbėjo G.Grėsius.
Paklaustas, kas jam pačiam darbe yra sudėtingiausia, mokytojas prisipažino, kad sunkiausia yra paleisti savo mokinius, su kuriais susikūrei itin tvirtą ryšį.
„Pirmi metai, kai neturiu auklėtinių, nes, kai išėjo mano aštuntokai, buvo tikrai gana sunku emociškai“, – sakė G.Grėsius.
Jūsų mokytojas dėl savo išskirtinumo, talento ar įkvepiančio skatinimo mokytis yra mylimas visos mokyklos? O gal pažįstate mokytoją, kuris pasižymi nepaprastu kūrybiškumu bei aktyvumu visoje mokyklos bendruomenėje? Pasiūlykite ir išrinkite jį šauniausiu Lietuvos mokytoju!
Kaip dalyvauti šauniausio Lietuvos mokytojo rinkimuose? Įkelkite jo nuotrauką į specialų projekto polapį, užpildykite registracijos laukelius ir kasdien balsuokite. O vėliau, visa mokykla galės didžiuotis mokytoju, iškovojusiu garbingą titulą.
Dalyvauti konkurse šiemet skatina ir didžiulis prizinis fondas, kuris atiteks laimėtojams, surinkusiems daugiausiai lrytas.lt lankytojų simpatijų. Konkurso organizatorius – naujienų portalas lrytas.lt su trimis, daugiausiai balsų surinkusiais mokytojais paruoš interviu ir publikuos juos portale.
Laimėtojų trejetas bus apdovanotas vertingais rėmėjų prizais: „Benu“ įsteigtomis LIVSANE imuniteto stiprinimo ampulėmis bei „Antėja“ įsteigtais MIDI profilaktiniais sveikatos tyrimais. Dviem, daugiausiai simpatijų surinkusiems mokytojams, atiteks „Lenovo ThinkPad“ verslo klasės kompiuteriai.
