COVID-19 situaciją mokyklose pirmadienį Laisvės frakcija aptarė kartu su sveikatos apsaugos viceministre Aušra Bilotiene Motiejūniene, švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleriu Juliumi Lukošiumi ir kitais specialistais.
Į diskusijas dar nepakvietė
„Akivaizdu, kad tos priemonės, pora papildomų atostogų dienų, galbūt šiek tiek nuims įtampą, bet esminių atsakymų, kaip toliau gyvensime, tos pora dienų nepateikė. Tikiuosi, kad visi esame atėję prie to supratimo taško, kad švietimas yra labai svarbi veikla, kurią vykdyti kontaktiniu būdu yra labai reikalinga bet kuriai visuomenei“, – kalbėjo Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas.
Pasak jo, norint užtikrinti, kad ugdymo procesas būtų nepertraukiamas, reikia atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus.
„Pirma – nustatyti algoritmą, kuris padėtų teigiamus atvejus pagauti kuo greičiau ir įtvirtinti privalomą testavimą visiems vaikams, grįžtantiems po atostogų. <..> Taip pat, tėvų pritarimą testuotis galėtų pakeisti atsisakymas testuotis, jeigu tokio reikėtų.
Manau, tai pakeistų požiūrį į patį procesą, kad, kai mama ar tėtis turi pasirašyti, jog atsisakau sutikti, jog mano sūnus ar dukra būtų testuojamas, ir suprantu, kad tai gali vesti į blogėjančią epidemiologinę situaciją ir eventualiai nuotolinį mokymą“, – kalbėjo V.Mitalas.
Laisvės frakcija, jo teigimu, jau svarsto ir apie privalomą pedagogų skiepijimą.
„Mokytojų atsiradimas privalomos vakcinacijos sąraše turėtų būti tikrai svarstytinas, tuo labiau, kad net tie dešimt ar keliolika procentų nevakcinuotų mokytojų tikrai daro didelę įtaką visam procesui ir sukuria papildomą grėsmę epidemiologinės situacijos atžvilgiu“, – kalbėjo V.Mitalas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Julius Lukošius teigė, kad griežtesnių priemonių dėl ugdymo įvesti kol kas neplanuojama.
„Dar rugsėjį sakėme, kad, jeigu reikės, Vyriausybė priims atskirą sprendimą dėl „raudonojo“ scenarijaus įvedimo, kurio metu jau galėtumėme kalbėti apie vyresnių klasių privalomą testavimą ir nuotolinį ugdymą, tai kol kas dar nesame pakviesti į tokias diskusijas.
Iš to, ką galime dabar padaryti – atostogų pratęsimas dviejomis dienomis <...>. Dėl sutikimo testuotis pakeitimo atsisakymu testuotis – tikrai neatmetame tokios idėjos, tik reikia su teisininkais išsiaiškinti, kiek tai yra įmanoma, o jei įmanoma, esame linkę tai padaryti“, – aiškino ŠMSM kancleris.
Pasak jo, šiuo metu imuniteto nuo COVID-19 neturi maždaug 10-15 procentų mokytojų.
„Tai yra apie 8 tūkst. mokytojų. Žinant tai, kad Lietuvoje trūksta mokytojų, tie 8 tūkstančiai yra pakankamai nemažai, jeigu jie pasirinktų dėl to nebetęsti savo veiklos“, – pridūrė J.Lukošius.
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė pateikė duomenis, jog šiandien bent viena doze pasiskiepijusių vaikų nuo 12 iki 15 metų yra apie 30 proc., o imunitetą iš viso turi maždaug 46 proc. moksleivių.
Ji taip pat pridūrė, kad yra svarstomas ir privalomo testavimo klausimas.
„Taip, esame aptarę apie privalomą testavimą. Jeigu teisininkai nuspręstų, kaip, ar paukščiuku, ar brūkšniuku galėtumėm pasiekti, tai mes pagal situaciją reaguotumėme ir testuotumėmės.
Dėl mokytojų privalomo testavimo irgi buvo tokių kalbų. Kaip grupė yra pasiūlyta pagal Užkrečiamųjų ligų įstatymą, kurio planuojamas įsigaliojimas yra nuo gruodžio 1 dienos. Kai turėsime grupes, tada galėsime spręsti“, – sakė A.Bilotienė Motiejūnienė.
Situacijos mokyklose nedramatizuoja
Vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė savo ruožtu aiškino, kad užsikrėtimų skaičius mokyklose reikėtų vertinti kiek atidžiau. Ji pridūrė, kad mokyklose daugiau atvejų nustatoma ir dėl to, nes jose paprasčiausiai intensyviau testuojama.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad praktiškai trečdalio užsikrėtimo aplinkybių mes iš viso nesugebame išaiškinti. Dar trečdalį matome, kad yra užsikrėtimas šeimose, ir iš to likusio trečdalio matome didžiąją užsikrėtimo dalį ugdymo įstaigose.
Tai tas vienareikšmiškas pasakymas, kad ugdymo įstaigose užsikrėtimai vyksta nuolat ir betarpiškai, turėtų būti atsargesnis, pasakant visą tiesą, kiek tų užsikrėtimų yra.
Kitas dalykas – procentas, esančių izoliacijoje – jis tikrai yra nedidelis. Manyčiau, kad tos testavimo apimtys šiuo metu yra neblogos. <...> Protrūkiai yra tikrai nedideli – po 2-5 atvejus viename protrūkyje, kas tikrai yra nedidelis protrūkėlis. Testavimas mums duoda tai, kad nustatome daugiau besimptomių formų, o jos ir platina virusą žymiai mažiau“, – komentavo L.Ašoklienė.
Kalbėdamas apie vaikų vakcinaciją, ŠMSM kancleris Julius Lukošius aiškino, kad ministerija, siekdama paskatinti skiepijimąsi, nuolat organizuoja ir viešus renginius, į kuriuos kviečia jungtis tėvus, atsakinėja į rūpimus klausimus.
„Taip pat dalinomės informaciniais filmukais elektroniniuose dienynuose su apibendrinimais apie skiepų naudą“, – pridūrė jis.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė kalbėjo, kad šiandien bene didžiausias iššūkis Vilniuje yra atvejų atsekamumas.
„Tikrai neturime integralios sistemos, kuri realiai padėtų tuos atvejus atsekti čia ir dabar. Vilniuje vėlavimas yra 7 dienos, tai tikėtina, kad greitu metu mes pasieksime net 10 dienų.
Gausis, kad žmogui pranešimas apie tai, kad jis turėjo didelės rizikos kontaktą ir reikia izoliuotis, ateis tą dieną, kai izoliacija jau bus formaliai pasibaigusi“, – aiškino ji.
Taip pat, pasak jos, nemažas iššūkis yra ir laboratorijų greitis.
„Mes tikrai dažnu atveju neturime to garantuoto ištyrimo, yra žymiai ilgesnis valandų skaičius, nei turėtų būti. Greitis yra labai svarbus, jei jau tęsiame tą testavimą“, – kalbėjo G.Ropaitė-Beigė.
Toliau fiksuoja protrūkius
Šiuo metu ugdymo įstaigose fiksuoti 675 aktyvūs koronaviruso protrūkiai, su šiais protrūkiais susiję 3146 COVID-19 užsikrėtimai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) teigimu, situacija ugdymo įstaigose vis dar išlieka rimta, tačiau stabili.
„Ugdymo įstaigose situacija vis dar išlieka rimta, tačiau, kaip matyti iš duomenų, – pakankamai stabili, staigių atvejų šuolių ar kitų ryškių pokyčių neužfiksuota“, – komentare Eltai teigia NVSC.
Centras taip pat atkreipia dėmesį, kad, lyginant pastarųjų savaičių duomenis, reikšmingų pasikeitimų protrūkių ugdymo įstaigose struktūroje taip pat nėra.
„Didžiąją dalį, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, sudaro pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigos. Protrūkiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose sudaro apie 12 proc., skaičiuojant nuo visų šiuo metu ugdymo įstaigose užfiksuotų aktyvių protrūki“, – sako NVSC specialistai.
NVSC teigimu, panašiai kaip ir ankstesnėmis savaitėmis, protrūkiai nėra skaitlingi. Atkreipiamas dėmesys, kad protrūkiai, kuriuose susijusių pirminių atvejų skaičius nesiekia 10, sudaro 95 proc. Tuo tarpu protrūkiai, kuriuose pirminių atvejų skaičius viršija 20 ir daugiau, sudaro apie 2 proc. Jie užfiksuoti Šiaulių, Utenos, Marijampolės, Kauno ir Vilniaus apskrityse veikiančiose ugdymo įstaigose.
Daugiausia protrūkių užregistruota Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių apskrityse. Kiek mažiau – Tauragės, Telšių, Alytaus, Utenos apskrityse.
