Panevėžio Raguvos gimnazijos abiturientė I. Musteikytė: „Jaunam žmogui linkiu nebijoti suklysti“

Daugelis dar pirmoje klasėje išmokstame skaityti ir rašyti, tačiau šių dienų pasaulyje pasitaiko ir išimčių. Viena iš jų – Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos abiturientė Indrė Musteikytė, kuri ne tik dar ankstyvoje vaikystėje išlavino minėtus gebėjimus, bet, ir būdama 8 metų 3 mėnesių ir 18 dienų amžiaus, pateko į Lietuvos rekordų knygą kaip jauniausia knygos autorė.

 I. Musteikytė<br> R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
 I. Musteikytė<br> R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
 I. Musteikytė<br> R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
 I. Musteikytė<br> R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
 I. Musteikytė<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 I. Musteikytė<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Ignas Janeliūnas

Jun 6, 2022, 12:13 PM, atnaujinta Jun 6, 2022, 12:15 PM

Tad su Indre pasikalbėjome, kaip jai sekasi dabar, ką pavyko nuveikti per visus tuos metus po pirmosios sėkmės kūrybiniame pasaulyje ir kokią ateitį kuria mokyklą jau netrukus baigsianti mergina.

Nuotaikingos istorijos sugulė į knygą

Aštuoniolikmetė I.Musteikytė gimė ir užaugo Anykščių rajone įsikūrusiame Traupio miestelyje, kuriame nuo pat vaikystės atrado savo vietą ir iki šiolei prisideda prie Traupio kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo.

„Manau, kad meilė knygoms ir literatūrai buvo tarsi įgimtas gebėjimas – labai anksti išmokau skaityti, daug skaičiau knygų, pasakų ir taip prabėgdavo kiekviena mano diena. Tuomet neilgai trukus pradėjau rašyti, išlieti savo vaikiškas, juokingas ir netikėtas mintis savo dienoraštyje“, – šypsosi I.Musteikytė.

„Turėjau labai daug nežinia iš kur atsiradusio įkvėpimo, tad su tėvų, o ypač mamos, ir bendruomenės pagalba gimė pirmoji mano knyga. Pamenu, kai tik ji pasirodė viešumoje, mane pradėjo kviesti į pristatymus įvairiuose kaimeliuose, bendruomenėse, o aš net nesupratau, būdama aštuonerių metų, kaip viskas vyksta, kodėl vyksta ir kuo aš čia tokia nusipelniusi“, – tikina mergina.

Nelauktai užklupusi sėkmė

Kaip pasakoja pati I.Musteikytė, vieną sykį įvyko net ir vaidinimas pagal jos knygos pasakojimą Traupy, todėl buvo labai smagu regėti vizualizuotą ir į realybę perkeltą istoriją.

„Be to, mama labai džiaugėsi, kad įvairios mano mintys, svajonės ir idėjos nėra kur nors juodraščiuose ar kompiuteriniuose dokumentuose, o realioje išleistoje knygoje, prie kurios rengimo prisidėjo ir dalis visos giminės. Mamos krikšto dukra sutiko iliustruoti tiek pirmąją, tiek ateityje dienos šviesą išvydusias knygeles, nupiešė nerealias iliustracijas, o tai man, kaip su kiekviena diena vis labiau šį pasaulį pažįstančiam vaikui, atrodė tiesiog nesuprantama ir nesuvokiama“, – dalinasi jauniausia knygos autorė Lietuvoje.

Indrė tikina, kad visiems skaitytojams ji buvo lyg dar neregėtas fenomenas, jog kažką įdomaus parašyti sugebėjo aštuonmetis vaikas. Po šios šalį apskriejusios naujienos nemažai leidyklų išreiškė norą pasakų rinkinio tiražą išspausdinti ir savo skaitytojams.

„Net įvairūs recenzentai teigiamai atsiliepė apie mano kūrybą. Dėmesio tikrai buvo per akis ne tik iš šeimos, vietinių gyventojų, bet ir valdžios ar Seimo narių“, – prieš daugiau nei dešimtmetį patirtą pirmąją šlovę pamena abiturientė.

Kūrybinis atokvėpis leido atrasti naujus pomėgius

Moksleivė pasakoja, jog nors po pirmosios išleistos knygos ji vėliau parašė ir dar keletą kitų pasakų rinkinių, na, o, visgi žengiant į paauglystę, šis anksti pasireiškęs pomėgis pradėjo blėsti ir įgauti kitas spalvas. I. Musteikytės rankose atsidūrė senas fotoaparatas, o popietės vis dažniau buvo leidžiamos šokių pamokose.

„Mano tėvai mane visur skatino dalyvaut, lankytis, eit, todėl nuo vaikystės pradėjau ne tik rašyti, bet ir šokti. Mama sumanė mane drauge su kaimynų vaikais leisti į šokių pamokas, todėl ilgus metus važinėjome į Anykščius. Nors nuo pat vaikystės pamenu kiek mažiau įsimintinų momentų, tačiau džiaugiuosi, kad per visą laiką buvo laimėta daug prizinių vietų, taurių ir medalių, tie prabėgę metai išties buvo labai smagūs ir energingi. Ne paslaptis, kad šokis išliko ir iki šių dienų, vis dar važinėju į Anykščius, o jau greitai, per pačių egzaminų maratoną ir po jų, laukia dar net keli pasirodymai įvairių bendruomenių ir miestelių šventėse.

Po kiek laiko pamėginau šokti tautinius šokius, tai jie mane neapsakomai sužavėjo. Turbūt prie to prisidėjo ir tai, kad esu aukšta, todėl dažnai gaudavau vietas priekinėse linijose. Sužavėjo ir tai, jog turėdavome rengtis tautinius kostiumus, o skambant unikalioms lietuviškoms melodijoms šokti prieš minią žiūrovų man būdavo ir tebėra vienas malonumas“, – didžiuojasi I.Musteikytė.

Siekis įamžinti kasdienybę

Paauglystės pradžioje fantazijų ar idėjų išpildymas Indrei pradėjo teikti kiek mažiau džiaugsmo, tad merginai atsirado noras kasdienius įvykius fiksuoti ir įamžinti įvairiuose aprašymuose, mokyklinėse istorijose.

„Ši mintis gimė dėlto, kad mokiausi labai mažoje mokyklos bendruomenėje, kurioje visi vienas kitą puikiai pažinojome, todėl pamaniau, kad visą tai reikėtų viešinti ir kasdiene veikla pasidžiaugti su visa Traupio bendruomene. Prirašiau be galo daug istorijų iš buvusios Traupio pagrindinės mokyklos, dabar Anykščių rajono Kavarsko pagrindinės mokyklos – daugiafunkcinio centro Traupio skyriaus, laikų, kurias vėlgi sudėjome su mama į naują knygą ir ją išleidome. Paskyrėme naująjį šedevrą būtent šiai mokyklai, kiekvienam šios mažos bendruomenės nariui“, – pasakoja I.Musteikytė.

Dvejonės dėl tolimesnės ateities

Mergina teigia, jog iš pasakų rašymo jau labai seniai buvo išaugta, todėl ji šiuo metu dvejoja dėl savo ateities ir yra pasirinkimo kryžkelėje, ką vertėtų daryti – ar save skatinti kurti, ar savęs nevaržyti ir tolygiai gyventi laukiant kada nors vėl atgysiančio įkvėpimo.

„Šiuo metu nebeturiu tokio įkvėpimo kaip anksčiau, kad pati savo noru kurčiau eiles ar kažkokias istorijas, tai rašymas šiuo metu yra tiesiog kaip gyvenimą palengvinantis gebėjimas, kurį galiu pritaikyti tada, kai reikia aprašyti įvykusias keliones, renginius ar paruošti kokį sveikinimą. Be to, žinios, kurias įgavau anksti pažinusi raštą ir pačią lietuvių kalbą, man labai pasitarnavo pamokų metu, kai tekdavo samprotauti ar pagrįsti savo nuomonę“, – atvirauja Indrė.

„Kad ir kaip bebūtų, vis dar yra sunku ištarti neigiamą atsakymą kokiai nors seniai matytai tetai, kuri prisimena mano pirmuosius kūrybinius eksperimentus ir teiraujasi, kokį naują „Hario Poterio“ romaną sukūriau“, – juokiasi gimnazistė.

Laiko lieka ir mokslams, ir draugams

Pradedant nuo kurtų filmukų Šeimų dienai ar kitoms šventėms ir baigiant Traupio bibliotekos „Facebook“ puslapio administravimu, Indrei teko nuveikti ir inicijuoti tikrai daug įvairių projektų ar renginių. Per visą laiką mergina ne tik buvo aktyvi mokyklos ir miestelio visuomeninėje, kultūrinėje veikloje, tačiau ir pasiekė puikių rezultatų akademinėje veikloje.

Dar šiais metais Indrė į savo pasiekimų ir titulų kraitį susižėrė ne vieną apdovanojimą rajoniniu lygmeniu – pirmosios vietos lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, geografijos ir kitose olimpiadose ne tik pozityviai nuteikė dvyliktokę prieš laukiančius egzaminus, bet ir leido pasitikrinti jau turimas žinias.

„Po praėjusio olimpiadų, konkursų ir įvairių švenčių maratono šiuo metu labai laukiu akimirkos, kai parašysiu paskutinį savo egzaminą ir galėsiu atsipūsti. Žinoma, pasiruošimas jiems trunka jau visus metus – sprendžiame praėjusių metų valstybinių brandos egzaminų užduotis, o ir dalyvavimas olimpiadose jau pareikalavo nemažai darbo ir laiko žiemos savaitgaliais ar darbo dienomis“, – dalinasi gabioji I.Musteikytė.

„Nepaisant mokytojų vis linksniuojamos egzaminų svarbos, šiemet, po praėjusiais metais vykusio nuotolinio mokymosi, pajaučiau labai ypatingą ir stiprų ryšį su bendraklasiais. Šie mokslo metai išsiskyrė būtent bendryste, pasitikėjimu vieni kitais, nes visi kartu su draugais ir gimnazijos bendruomenės nariais praleidome daug laiko drauge, patyrėme nuostabių akimirkų“, – sako su Raguvos gimnazija ir jos bendruomene netrukus atsisveikinsianti moksleivė.

Lemtingas pasirinkimas ir linkėjimas kiekvienam jaunam žmogui

Egzaminus jau laikanti I.Musteikytė tikina, jog tiek jai, tiek ir visiems kitiems abiturientams pasirinkti tolimesnę gyvenimo kryptį šiuo metu yra tikrai nelengva.

„Nors šiuo metu visi mokomieji dalykai kaip ir sekasi panašiai, atrodo, kad galėčiau ar sugebėčiau daryti daug įvairių dalykų, visgi labai sunku išskirti vieną sritį, pasirinkti tai, kas lydės mane bent jau ateinančius ketverius metus. O tų pasirinkimų tikrai daug – filologija, kūrybinės industrijos ar net naujųjų medijų kalba. Tikiu, kad studijuodama bet kurią iš šių studijų programų savo savybes ir žinias galėčiau pritaikyti vis kitaip. Tad manau, kad galutinį pasirinkimą nulems tiek vidinis balsas, tiek ir egzaminų rezultatai“, – svarsto jaunoji rašytoja.

„Na, o kiekvienam dvyliktokui ar apskritai jaunam žmogui linkiu nebijoti suklysti, nes nėra tokio dalyko, kaip klaida, yra tiesiog sėkmė ir pamoka. Linkiu būti atviriems visoms patirtims, stengtis, nuosekliai dirbti, dalyvauti, išbandyti kuo daugiau sričių ir veiklų, nes gyvenime svarbu patirti viską, ką įmanoma. Gal kartais ir atrodo, kad labai pavargsti, bet atsikėlęs kitą rytą vis tiek suvoki, kad tai nauja diena ir viskas prasideda iš naujo, nebegali pykti ar per daug džiaugtis, o turi daryti tai, kas laukia tavęs būtent tą dieną“, – atsisveikindama asmeninėmis įžvalgomis dalinasi Indrė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?