Šį kartą savo patarimais dalijosi „Alfa klasės“ chemijos korepetitorius Matas Girdzijauskas. Pasak jo, nors ši disciplina visuomenės akimis matoma kaip viena sunkiausiai perkandamų, o norinčiųjų laikyti egzaminą skaičius nuo 2012 metų sumažėjo bene 3 kartus, chemijos VBE užduotys išlieka ganėtinai šabloniškos.
„Geriausias būdas pasiruošti šiam egzaminui – spręsti praėjusių metų užduotis ir bandyti perprasti, ko gi iš tiesų yra norima iš abituriento. Be to, pasipraktikuoti bei pastudijuoti chemijos egzamino mokinių pasiekimų lygių aprašą su užduotimis galite paspaudę ant nuorodos“, – nurodė mokytojas.
M.Girdzijauskas paaiškino, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ruošiantis valstybiniam chemijos brandos egzaminui.
1. Pakartokite ir prisiminkite cheminių indų pavadinimus, jų panaudojimo galimybes, dujų surinkimą ir cheminių medžiagų atskyrimą, cheminio pavojingumo simbolius. Dažniausiai egzamine pasitaikančiuose klausimuose, susijusiuose su šia tema, prašoma įvardinti, koks indas yra naudojamas ruošiant tikslios molinės koncentracijos tirpalus (matavimo kolba), kaip matavimo cilindre nustatyti įpiltos medžiagos tūrį (pagal menisko diską), kaip sujungiama šaldytuvo (arba kondensatoriaus) aparatūra su vandens šaltiniu, kam naudojama biuretė, apvaliadugnės kolbos…
Atsakinėdami į klausimus, kokia etiketė galėtų būti užklijuota ant įvairių cheminių medžiagų buteliukų, prisiminkite tos medžiagos chemines savybes – galbūt ji aršus oksidatorius ar stiprus mutagenas, o galbūt aplinkai visai nepavojinga?
2. Prisiminkite organinių ir neorganinių medžiagų atpažinimo reakcijas, indikatorius. Tarp egzamino klausimų asortimento praktiškai visada galima rasti bent vieną ar daugiau klausimų, kaip įmanoma atpažinti, ar susidarė vienas ar kitas cheminis junginys.
Šiuo atveju naudokitės tuo, ką turite po ranka – tirpumo lentele! Jeigu pamiršote, kokį reagentą reikia naudoti chlorido jonams atpažinti, suraskite lentelėje katijoną, su kuriuo reaguojant chloridui susidarytų nuosėdos (o galbūt paveikus medžiagą kokiu nors reagentu pradėtų skirtis dujos ar atsirastų specifinis kvapas?).
Tiesa, spalvos, kuriomis pasižymi susidarę junginiai, chemijos egzamino priede nepateiktos, tad pagrindines atpažinimo reakcijas ir jų požymius visgi reikėtų įsidėmėti. Taip pat pasikartokite, kokiomis spalvomis nusidažo rūgščių, bazių ar neutralaus pH tirpalai į juos įlašinus fenolftaleino, metiloranžo indikatorių ar panardinus lakmuso popierėlį.
3. Peržvelkite atominės teorijos pagrindus bei susiekite juos su elementų savybėmis. Atomo teorijos ir periodiškumo užduotys sudaro iki 12% visų taškų chemijos egzamino užduotyse, tad ypač naudinga yra prisiminti, kuo skiriasi santykinė molekulinė masė nuo molinės masės, kaip užrašoma elemento ar jono elektroninė konfigūracija, kaip didėja elementų oksidų ar hidridų rūgštinės, bazinės, metališkosios savybės periodinėje elementų lentelėje, ką bendro turi elementai, esantys tame pačiame periode ar grupėse (akcentas turėtų būti uždėtas kartojantis, kurie elementai yra šarminiai metalai, o kurie – šarminiai žemių metalai).
Be viso to, prisiminti elektroneigiamumo kitimo tendencijas, ryšių tipus bei kovalentinių ryšių kampus (auksinė taisyklė – 109,5o, 120o ir 180o kampų dydžiai atitinkamoje atomo hibridizacijoje).
4. Pakartokite cheminės pusiausvyros, reakcijos greičio ir termochemijos temas. Prisiminkite, kada nusistovi cheminė pusiausvyra, kaip ją galime apskaičiuoti arba panaudoti apskaičiuodami kitų medžiagų koncentracijas (dažnai naudinga susidaryti PPP lentelę, kurioje rašome Pradines koncentracijas, koncentracijų Pokytį ir Pusiausvirąsias koncentracijas), kokia yra reakcijos greičio išraiška, kokie veiksniai daro įtaką reakcijos greičiui (bei pusiausvyrai).
5. Peržvelkite, kokios reakcijos bei fizikinės savybės yra charakteringos metalams, nemetalams bei jų dariniams (oksidams, rūgštims, bazėms, druskoms). Prisiminkite, kokias žinote tam tikrų elementų alotropinės atmainas, kuo skiriasi NaCl ir CuCl2 tirpalų bei lydinių elektrolizė – kokie procesai vyksta ant elektrodų?
6. Skirkite laiko organinės chemijos temoms pakartoti. Mokyklinėje programoje privalu žinoti radikalinio pakeitimo (pavyzdys galėtų būti metano chlorinimas) ir elektrofilinio prijungimo (eteno reakcija su vandenilio halogenidais, kaip kad HBr) mechanizmus, bei sąlyginai nedaug reakcijų pavyzdžių (antraip, negu kad galėtų atrodyti mokantis iš vadovėlio) – jas vertėtų peržvelgti chemijos VBE programoje. Taip pat pravartu atkreipti dėmesį į polimerizacijos bei polikondensacijos reakcijų skirtumus, organinių molekulių geometriją ir jau minėtus kampus, prisiminti pagr. reakcijų katalizatorius.
7. Galiausiai, išbandykite savo skaičiuotuvo funkcijas (logaritmų skaičiavimas pravers ieškant tirpalo pH vertės); rašydami reakcijas pamąstykite, ar jos logiškos, lyginant su kokiais nors buitiniais pavyzdžiais; atkreipkite dėmesį į ekologinius ir ekonominius aspektus, kuomet jūsų klausia, kas galėtų būti kokios nors medžiagos žaliava. Ir nepamirškite, jog egzamine jūsų neklaus to, ko nesate girdėję, ar negalėtumėte išmąstyti.
Visgi, pasak korepetitoriaus, itin svarbu nepamiršti ir savęs bei kokybiško poilsio.
„Paskutinę dieną geriausia skirti įvairių sąvokų, atpažinimo reakcijų, vandens kietumo temos, amfoterinių junginių pakartojimui, o prieš egzaminą taip pat svarbu nepamiršti nueiti laiku miegoti ir deramai pailsėti!“, – patarė M.Girdzijauskas.
Kilus klausimams, mokytojas kviečia juos užduoti ir elektroniniu paštu: matasg100@gmail.com.
