Pasibaisėtinos sąlygos privertė grįžti namo
Pirmakursė Sandra (vardas pakeistas, – aut.past.) su studijų drauge kelis mokslo mėnesius planavo praleisti studijuodamos Portugalijoje – kaip pati pasakojo, studijų užsienyje atranką merginos praėjo, bet nuėjusios į specialų susitikimą išgirdo ir dar vieną pasiūlymą – bent 3 mėnesiams išvykti dirbti viešbučio kambarinėmis į Graikiją, Rodo salą, gaunant ne tik atlyginimą, bet ir stipendiją iš pačios kolegijos. Tiesa, su merginų studijomis šis darbas nebuvo susijęs.
„Mokymosi institucija tai įvardijo kaip praktiką, nors darbas neatitiko studijų programos. Bet šis pasiūlymas skambėjo labai viliojančiai ir saugiai, nes juk siunčia kolegija. Galiausiai susitvarkius dokumentus ir ankščiau pabaigusi mokslus išvykau dirbti“, – prisiminė Sandra.
Visgi merginai buvo keista, jog viešbučio savininkė, kuri buvo atsakinga už jos priėmimą į darbą, vangiai atsakinėjo į žinutes, bendravo nenoriai.
„Iš kolegijos gavau atsakymą, jog šiuo metu jie turi labai daug darbo, todėl tuo patikėjau, nors prieš atvykstant negavau atsakymo į laišką dvi su puse savaitės. Kai galiausiai gavau laišką, jame buvo nurodyta, jog pasikeitė viešbutis, kuriame reikės dirbti, bet jo pavadinimo taip ir nebuvo“, – dėstė studentė.
Pasak Sandros, patogiausias tiesioginis skrydis iš Lietuvos ir į Lietuvą iš Rodo salos yra vykdomas tik šeštadieniais, tad vos atvykusi į salą ji jau turėjo ruoštis darbui. Tačiau gyvenimo sąlygos jauną merginą šokiravo.
„Šeštadienį nuvykus vėlai vakare, sekmadienį jau teko dirbti. Moteris man pasakė, kurią valandą aš kitą dieną turėčiau atvykti į darbo vietą, ir pasakė, jog mane trumpai apmokys ir aprodys viešbutį. Žinoma, aš tokia informacija patikėjau ir į darbą atvykau, tik nepasiėmusi vandens, nes juk buvo pranešta, jog man nereikės dirbti ilgai.
Dirbau pilnas 8 valandas, pietaujant paprašiau vandens, nes visą dieną dirbome karštyje beveik neturėdamos laiko atsigerti. Bet vietoje to gavau atsakymą, jog vieta, iš kurios bėga vanduo, yra užrakinta, ir viešbučio darbuotoja nežino, kur yra raktas. Aišku, viešbučio man niekas irgi neaprodė, vos ne viską turėjau suprasti pati, nes darbuotoja, kuri apmokino mane dirbti, buvo graikė, kuri angliškai moka tik kelis žodžius.
Iš to, kaip mus mokino dirbti, supratau, jog viešbutis nėra labai higieniškas. Aš pati dirbau 5 dienas ir visuomet stengiausi tvarkyti kambarius taip, kaip tikėčiausi pati juos rasti, bet ir mūsų gyvenimo sąlygos nebuvo geros“, – portalui lrytas.lt aiškino Sandra.
Ji pasakojo, kad vos atvykus į savo laikinuosius namus juose nerado elektros, kartu įsikūrusios studentės negalėjo pasijungti šaldytuvo, nueiti į tualetą.
„Kai paprašėme, jog sutvarkytų elektrą, mums pasakė, jog patys darbuotojai sutvarkyti negali, ir vėliau iškvies specialistą. Po kelių dienų jo nesulaukus paklausėme, kada jis bus – galiausiai atėjo administracijos darbuotoja, kuri elektrą mums pajungė pati, ir paklausė, kodėl mes pačios jos nesusitvarkėme. Mums tai buvo keista, nes nesinorėjo dar labiau visko sugadinti.
Nuo pat pirmos dienos iš tualeto sklido blogas kvapas, kambariuose mes gyvenome keturiese, o mano lovoje taip pat buvo vabaliukų, nuo kurių mano kojos kiekvieną rytą būdavo sukramtytos, atsirado alergija. Vėliau iš moters, kuri yra už mus atsakinga, gavome prašymą, jog stengtumėmės oro kondicionierių naudoti kuo galima mažiau, nes labai brangi elektra“, – dėstė Sandra.
Nors darbo sutartyje buvo parašyta, kad visos studentės 3 kartus per dieną bus maitinamos, mergina teigė nė nesusimąsčiusi, kad jų patiekalais galėtų tapti viešbučio gyventojų palikti maisto likučiai.
„Tikrai nemalonu valgyti maistą, kuris lieka po kažko kito, o ir pati maisto kokybė buvo prasta, kiekiai ne visada dideli. Po kelių dienų pas mus atvyko dar viena lietuvė ir galiausiai nusprendėme, jog tikrai neišgyvensime tokiomis sąlygomis – kartu nusprendėme vykti namo į Lietuvą, bet iš mokymosi institucijos nesulaukėme jokio palaikymo, tik pasakymą, jog reikia grūdintis.
Iš darbovietės buvome „išlydėtos“ labai neprofesionaliai, nes mus išvadino mažvaikėmis, liepė susimokėti baudą, o kadangi pasakėme, jog maistas čia mums nepatinka, aš sulaukiau pasakymo, jog neičiau daugiau valgyti į viešbučio teritoriją“, – prisiminė Sandra.
Savo nuoskaudas ji tikino norėjusi papasakoti tėčiui, tačiau netrukus sulaukė ir grasinimų – esą už dalijimąsi neleistina informacija mergina sulauks solidžios baudos.
„Kadangi interneto neturėjome, o ryšys labai brangus, aš vos galėjau kontaktuoti su tėvais, todėl praprašiau, jog tėtis pasikalbėtų su mokymosi institucija, kaip mums elgtis toliau. Dėl to iš darbovietės prieš išvykstant gavau „grasinimą“ 10 000 eurų bauda, jog dalinuosi neleistina informacija.
Norėčiau paskatinti kitus studentus, jog ne viskas yra taip gerai, kaip atrodo, ir visuomet prieš išvykstant pasitikrinkite informaciją, vykite tik užtikrinti. Dėl šios praktikos taip pat teko atsisakyti ir studijų Portugalijoje su „Erasmus“ programa, kadangi supratome, jog kam nors nutikus mokymosi institucija nežinia, ar padės“, – kalbėjo Sandra.
Sako, kad lietuvės buvo nepasiruošusios dirbti
Agentūros „Algoos Study Work and Travel“, kuri ir organizavo studenčių įdarbinimą, direktorė Karolina Elenis portalui lrytas.lt aiškino, kad ši kompanija jau ne vienerius metus siūlo praktikos ir darbo galimybes tokiose šalyse kaip Graikija, Kipras, Ispanija, Portugalija ar Prancūzija. Pasak K.Elenis, maždaug 95 procentai atvykusių studentų savo pasirinkimu yra visiškai patenkinti, tačiau likę 5 procentai tokiai patirčiai esą dar nepasiruošę, o dėl to kalti ir jų tėvai.
„Tėvai galvoja, kad šantažuodami profesorius, universitetus ir verslininkus jie pasieks savo tikslą, tačiau realiame gyvenime taip nebūna. <...> Mes dirbame tam, kad padėtume studentams prisijaukinti naują darbo aplinką, išmokyti, kaip joje elgtis, nes tai gerokai skiriasi nuo namų ar mokyklos aplinkos. Jeigu studentas yra tingus ir nenori dirbti, mes nelabai ką galime padaryti. O dar liūdniau, jei tėvai yra tokie pat nesubrendę, kaip ir jų vaikai.
Jie turėtų skatinti savo vaikus priimti naujas galimybes, nes čia jie yra saugūs, jiems mokami pinigai, tai yra jų kolegijos programos dalis, ir tokia patirtis jiems gali padėti įgyti daugiau pasitikėjimo savimi ir ateityje. Bet tėvai pasirenka kaltinti kitus, o ne prisiminti savo atsakomybes“, – dėstė „Algoos Study Work and Travel“ vadovė.
Pasak K.Elenis, su studentėmis agentūra bendravo ne kartą, tačiau bet kokios pagalbos merginos atsisakė.
„Mes siūlėme pakeisti darbo grafiką, viešbutį, darbą, bet joms niekas netiko. Deja, problema slėpėsi ne viešbutyje, o jose“, – svarstė pašnekovė.
Paklausta, kodėl merginoms buvo uždrausta garsiai prabilti apie savo patirtį, K.Elenis patikino, kad darbo sutartis yra privatus dokumentas, todėl apie jo turinį diskutuoti negalima.
„Sutartyje rašome, kad studentai privalo sakyti tiesą, jei jie viešai skelbia savo nuomonę. Sutartyje tikrai nerašoma, kad savo nuomonę reikia slėpti“, – tvirtino agentūros vadovė.
Ji taip pat griežtai paneigė Sandros žodžius, esą atvykę studentai buvo maitinami nuo kitų viešbučio gyventojų likusiu maistu, o merginos pastebėjimai apie vabalus lovoje taip pat klaidingi, nes tai galėjo būti tiesiog uodai.
„Viešbučiuose darbuotojai pirmiausia pamaitina klientus, vėliau valgo darbuotojai ir studentai, bet jie valgo tą patį maistą, o ne jo likučius. Jokiame viešbutyje darbuotojai negali valgyti kartu su svečiais. Studentė taip pat prašė naudotis viešbučio baseinu – įsivaizduokite, jeigu nuvyktumėte atostogų, ir jūsų kambarinė kartu su jūsų šeima šoktų į baseiną. Kaip reaguotumėte?“, – svarstė K.Elenis.
„Studentams mes siunčiame tikslius apibūdinimus, ką jie turės daryti, ir kiekvienas iš jų turi vieną savaitę tam, kad susipažintų su sutartimi ir galiausiai ją pasirašytų“, – teigė ji, pridūrusi, kad studenčių skundus ir prašymus atidžiai nagrinėjo ir į juos atsižvelgė.
Su studentėmis kolegija teigia bendravusi
Toks atvejis pasirodė neįprastas ir pačiai Kauno kolegijai. Verslo fakulteto Tarptautinės veiklos koordinatorė Kristina Kavaliauskaitė savo ruožtu tvirtino, kad ši kolegija jau daugiau nei 10 metų bendradarbiauja su agentūromis, siūlančiomis tarpininkavimo paslaugas surandant praktikos vietą su galimybe užsidirbti laisvu nuo studijų metu. Pasak jos, dvi studentės savanoriškai pasirinko atlikti „Erasmus+“ vasaros praktiką ir išvyko pagal „Erasmus+“ mainų programą.
„Su šia konkrečia agentūra – „Algoos Study Work and Travel“ – bendradarbiaujame virš 10 metų. Savanoriška praktika vasaros metu – tai galimybė studentams vykti atlikti praktiką ir užsidirbti per atostogas Kipro, Graikijos, Ispanijos ir kt. šalių viešbučiuose. Daug studentų yra ja sėkmingai pasinaudoję ir toliau vyksta, kai kurie – po kelis kartus. Sąlygos studentėms nuvykus galioja kaip ir kitiems viešbučio darbuotojams.
Studentai, vykdami praktikai į viešbutį, užsidirba pinigų ir gauna nemokamą maitinimą bei apgyvendinimą. Apgyvendinimas suteikiamas apartamentuose, ne pačiame viešbutyje – apie tai studentai informuojami prieš išvykstant. Tarpininkaujanti organizacija užtikrina jų nuvežimą iki darbo vietos ir atgal, arba būstas yra šalia viešbučio“, – lrytas.lt komentavo K.Kavaliauskaitė.
Kauno kolegijos atstovė pridūrė, kad apie gyvenimo sąlygas su studente ir „Algoos“ atstove buvo kalbėta vos tik jai nuvykus į praktikos vietą – maistas buvo lygiai toks pat, kaip ir viešbučio svečiams, bufetu darbuotojai naudojosi pasibaigus svečių maitinimo laikui. Pasak K.Kavaliauskaitės, su merginomis kolegija nuolat palaikė ryšį.
„Dėl vabaliukų lovoje negaliu komentuoti, nes studentė man, kaip jų koordinatorei, neminėjo šio dalyko. Studentė skundėsi, kad apartamentuose nėra virdulio, švaros priemonių. Visi studentės įvardinti trūkstami dalykai buvo pristatyti į apartamentus dienos bėgyje. Prašėme agentūros atstovės atsiųsti kambario nuotraukas, klausėme nuomonės kitos studentės, gyvenusios su ja, ji atsakė priekaištų neturinti. Iki šiol tokių nusiskundimų dėl praktikos ir darbo sąlygų neturėjome.
Ne visiems yra lengva dirbti karštyje pilną darbo dieną, tai galėjo daryti įtaką studenčių sprendimui grįžti. Kadangi studentės vyko pagal „Erasmus+“ mainų programą, pagal Europos Komisijos taisykles, neišbuvus minimalaus 2 mėn. laikotarpio, privaloma grąžinti išmokėtą „Erasmus+“ stipendiją – galimai tai sukelia neigiamas emocijas ir kaltų ieškojimą.
Mums labai svarbu, kaip jaučiasi mūsų studentai, todėl mes visada su jais komunikuojame bei sprendžiame iškilusias problemas“, – kalbėjo Kauno kolegijos Verslo fakulteto Tarptautinės veiklos koordinatorė.
