Yra keli būdai mokytis
Paklausią profesiją įgyti galima tiek tradiciniu būdu, tiek pasirinkus vis labiau populiarėjančią alternatyvą – pameistrystę. Abiem atvejais praktinis mokymasis sudaro 70 proc. visos programos.
Tradiciniu būdu besimokantieji praktinius įgūdžius ugdo moderniuose sektoriniuose praktinio mokymo centruose ir stažuodamiesi įmonėse, o tie, kas mokosi pameistrystės forma, praktinius įgūdžius tobulina jau būdami pilnaverčiais įmonės darbuotojais, kurie talkina patyrusiam pasirinktos profesijos meistrui ir iš jo mokosi.
Darbdaviai akcentuoja, kad ypatingai vertina profesiją įgijusius darbuotojus, nes jie į darbo vietą ateina jau turėdami praktinių įgūdžių, mokymosi laikotarpiu yra išmokę dirbti su moderniais įrenginiais. Pasak darbdavių, profesinėje mokykloje įgyjami visi reikalingiausi gebėjimai, mokiniai išbando įrangą, kurią vėliau randa ir darbo vietoje, todėl ir darbe jaučiasi drąsiai bei labiau pasitiki savo jėgomis.
Vis daugiau mokinių ir abiturientų, norinčių greičiau įsidarbinti ar pradėti savo verslą, renkasi profesinį mokymą. Pameistrystės mokymosi formą taip pat kasmet atranda vis daugiau žmonių. Darbščiausi profesinių mokyklų absolventai tampa rinkoje paklausiais specialistais, nes daug verslų nuolat palaiko glaudžius ryšius su profesinėmis mokyklomis, kad galėtų įdarbinti gerus profesijų meistrus.
Įdarbino ir įvertino: tai veikia
Unikaliais proginiais tortais garsėjančioje bendrovėje „Bijola“ sėkmingai dirba Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro absolventės. Jos įmonėje įsidarbino dar nepabaigusios konditerijos mokslų – viena jų buvo pasirinkusi darbu grįstą mokymąsi – pameistrystę, kitos mokinės bendrovėje liko dirbti po atliktos mokymosi praktikos.
„Viena konditerė itin maloniai nustebino: planavo dirbti burnos higieniste, tačiau nugalėjo konditerės pašaukimas“, – pasakojo bendrovės „Bijolos“ komercijos direktorė Jolanta Valaikienė. Įmonėje išbandžiusi konditerės darbą moksleivė apsisprendė – daugiau paieškų, ką šiuo metu nori veikti, jai nebereikia – ji rado, kas jai patinka ir sekasi.
Pasak įmonės atstovės, pameistrystės forma mokiniams itin patogi. „Mokiniai ne iš vadovėlių, o iš praktikos sužino, kaip skaičiuojami žaliavų kiekiai gaminiams, kokia turi būti gero kremo konsistencija, kokios temperatūros šokoladą galima pilti į gaminius“, – sako J. Valaikienė.
Sutaupytas laikas ir greitas stojimasis ant savo pačių kojų – būtent tokius profesinio mokymosi privalumus pabrėžia dauguma darbdavių. Be to, ir pačios įmonės, ieškodamos motyvuotų profesijos meistrų, siekia sudaryti tinkamas sąlygas mokytis ir tobulėti, rūpinasi mokinių žiniomis ir įgūdžiais.
Elektrotechnines sistemas laivams ir pramonei gaminančios bendrovės „Harjui elekter“ personalo vadovė Sonatina Būtėnienė taip pat pripažįsta: pameistrystė – labai patogi, mat yra grindžiama darbu konkrečioje darbo vietoje, o ją pasirinkusieji – yra dar labiau motyvuoti, nes vienu metu ir mokosi, ir užsidirba.
„Vienu metu žmogus mokosi ir gauna diplomą, kuris paklausus ir pripažintas visame pasaulyje, per visą mokymosi laiką darbuotojas įgyja praktinių žinių, reikalingų pasirinktai profesijai. Kitaip tariant, laikas nešvaistomas veltui. Greičiau išryškėja ir karjeros perspektyvos darbe – aukštesnė kvalifikacija, pareigų ir naujų atsakomybių galimybės įmonėje“, – akcentuoja S. Būtėnienė.
Renkasi, ką mėgsta, ir nesigaili
Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro (KMPPMC) direktorė Sonata Andriuškevičienė atkreipė dėmesį, jog kasmet maždaug pusšimtis, arba 7 proc. mokinių, pasinaudoja pameistrystės galimybėmis. Viena šios profesinės mokyklos moksleivių sėkmės istorijų – profesijos mokęsis ir pameistriu restorane „Talutti“ buvęs Rėjus Depšys nacionaliniame konkurse „Metų pameistrys 2022“ lipo ant garbės pakylos – jis pripažintas metų pameistriu.
Rėjus profesinėje mokykloje mokėsi nuo 11 klasės – čia įgijo padavėjo barmeno kvalifikaciją, tuomet – svečių aptarnavimo darbuotojo kvalifikaciją, o pagal pameistrystės sutartį įsidarbino jau įpusėjus mokymo procesui. Ir visas įgytas žinias išbandė praktikoje. Praktinius padavėjo ir barmeno įgūdžius jis tobulina iki šiol, toliau liko dirbti restorane.
Būsimasis „Metų pameistrys 2022“ dar mokydamas profesijos stažavosi ir Prancūzijoje, ir Italijoje, ir Danijoje, o tarptautiniame AEHT (Europos turizmo ir viešbučių mokyklų asociacijos) organizuotame profesinio meistriškumo konkurse laimėjo bronzos medalį „Cocktails“ rungtyje.
Vienas sprendimas pakeitė gyvenimą
Tomas, pabaigęs vidurinę mokyklą Alytuje, elektriko profesijos nusprendė siekti Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre – taip skamba dar viena iš pameistrystę pasirinkusių žmonių sėkmės istorijų.
Įmonės „Itališka kava“ direktorius Arūnas Pinkevičius jau kurį laiką siūlė Tomui įsidarbinti, bet šis nesutikdavo dėl konkrečios priežasties – tokiam darbui neturėjo pakankamai žinių ir elektriko darbo patirties. Kai tik atsirado moderni elektrikų mokymo programa, Tomas išsyk nusprendė, kad pirmiausia pasimokys ir tuomet ramia sąžine galės įsidarbinti.
„Aš žinojau, kad man to reikia, man visada patiko technika, bet trūko elementariausių elektriko žinių, nes, norėdamas tvarkyti kavos aparatus, nesugebėjau nei pamatuoti, nei išsiaiškinti, kas ir kur yra.“ Mokymosi metu Tomas pasirašė pameistrystės sutartį su įmone „Itališka kava“, kurioje atliko praktiką ir iki šiol joje dirba.
Apie pameistrystės programą Tomas sužinojo atėjęs į Užimtumo tarnybą. Jis teigia, kad dėl sprendimo pradėti mokytis pameistrystės forma nė karto nesuabejojo, priešingai, mano, kad tai yra naudinga ne tik jam, bet ir kitiems mokiniams, planuojantiems įgyti ar kelti savo kvalifikaciją.
„Mokytojų dėka dabar galiu save vadinti kvalifikuotu specialistu. Net ir teorijos pamokų metu aš atsinešdavau kavos aparatus ir kartu su mokytojais aiškindavomės aparato defektus. Mokytojai žinojo, kad esu suinteresuotas pasisemti kiek įmanoma daugiau žinių, kiekvieną kartą jie paklausdavo, ar viską suprantu, nebuvo taip, kad mokiausi „pats sau“. Mane mokė atsakingi profesionalai, kurie, atrodo, linkėjo man sėkmės“, – kalbėjo Tomas.
Profesinio mokymo revoliucija
Per pastarąjį dešimtmetį atnaujinus profesinių mokyklų infrastruktūrą, jose dabar ruošiami specialistai, gebantys suvaldyti modernias gamybos ir aptarnavimo mašinas ir technologiškai pažangius įrenginius, diegti ir prižiūrėti technologijas. Kadangi įrenginiai nuolat tobulėja, juos valdyti gali ne bet kas, o tik žinių ir praktikos turintis profesijos meistras.
Norintiems įsidarbinti moderniose įmonėse, kurios gali pasiūlyti konkurencingą atlyginimą, ar tiems, kurie nori patys pradėti technologiškai pažangių paslaugų verslą, profesinės mokyklos sudaro sąlygas įgyti praktišką ir jų polinkius atitinkančią profesiją, tobulinti visus Ketvirtajai pramonės revoliucijai (Pramonė 4.0) reikalingus gebėjimus.
Daugiau informacijos apie profesijas ir pameistrystę – www.igykprofesija.lt.
Profesinis mokymas populiarėja visoje Europoje, o Lietuvos profesinių mokyklų modernizavimas ir aprūpinimas technologijomis yra skatinamas ES fondų finansuojamomis priemonėmis.
