Švietimo įstatymo pataisomis numatoma, kad nuo 2025 m. mokslus vienuoliktoje klasėje norintys tęsti dešimtokai turės išlaikyti žinių patikrinimą bent patenkinamai. Tai 4 balų rodiklis, bet ateityje, tikėtina nuo 2029-ųjų, ši kartelė bus kilstelėta iki 5 balų.
Pagrindinio ugdymo programa bus laikoma baigta tik išlaikius pasiekimų patikrinimus patenkinamais pažymiais, o ne vien mokiniui praleidus mokykloje dešimt metų ir gavus teigiamus metinius pažymius.
Neįveikusiems patikrinimo barjero moksleiviams bus siūloma kartoti mokymosi programą dešimtoje klasėje, o gimnazistams – antroje. Numatyta ir galimybė atskirai mokytis konkretaus dalyko, kurio mokinys neišmoko teigiamu balu, ir pasirengti patikrinimui kitais metais.
Dar viena naujovė – atsisakoma žinių patikrinimo šeštoje klasėje, bet ketvirtokams ir aštuntokams tai bus jau ne rekomendacija, o privaloma sąlyga.
Tiesa, ir šiuo metu žinias tikrinasi apie 96 proc. mokinių.
Nepasiekusiems patenkinamo žinių lygio mokiniams bus sudaromas individualus mokymosi planas, suteikiama pedagogų pagalba ir jie galės tais pačiais mokslo metais, papildomai pasimokę, perlaikyti patikrinimą, o iki šiol tokia galimybė nebuvo numatyta.
Akivaizdu, kad tobulinti moksleivių žinių patikrą ŠMSM verčia skandalingi praėjusių mokslo metų matematikos brandos egzamino rezultatai, kai jo neišlaikę 35 proc. abiturientų negalėjo pretenduoti į valstybės finansuojamas aukštojo mokslo studijų vietas.
Visuomenę tai šokiravo, bet mokytojai nebuvo labai nustebę. Mat kiek anksčiau pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų matematikos dalies neišlaikė net apie 40 proc. dešimtokų ir gimnazijų antrokų. Todėl ir nuspręsta daugiau dėmesio skirti pasiekimų patikrinimui ketvirtoje ir aštuntoje klasėse, kad būtų daugiau laiko užlopyti žinių spragas.
Tikimasi, kad tai pagerins ir brandos egzaminų rezultatus, į kuriuos aukštosiose mokyklose studijuoti norintys moksleiviai, jų tėvai ir mokytojai paskutinėse klasėse sutelkia visą dėmesį, bet mokymosi krūvis dėl ankstesniais metais paliktų žinių spragų dažnam mokiniui tampa per daug sunkus ir kelia tik didžiulę psichologinę įtampą. Be abejo, nemokamai niekas neįvyks ir norint padėti atsiliekantiems mokiniams pagerinti žinių lygį reikės skirti pinigų.
Šią individualią pagalbą mokiniams numatyta papildomai finansuoti jau 2023 m. biudžete. Tai leis ketvirtokams ir aštuntokams, kurie per patikrinimus gaus ketvertą ir mažesnius balus, teikti bent 20 konsultacijų ne didesnėse nei penkių moksleivių grupėse.
Privalomi nacionaliniai pasiekimų patikrinimai turėtų padėti ir mažinti mokymo lygio netolygumus, prastos socialinės aplinkos įtaką, sukurti vienodesnes sąlygas visiems moksleiviams, nes leis geriau diagnozuoti ugdymo būklę atskirose mokyklose ir ją gerinti jau žemesnėse klasėse.
Pagalbą atsiliekantiems mokiniams žadama pagreitinti. Mokyklos vadovas galės nelaukdamas, kol vaiko poreikiai bus įvertinti savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, pats skirti papildomų konsultacijų, sudaryti ugdymo gerinimo planus.
Žinoma, žinių mokytis nenorinčiam mokiniui per prievartą neįmanoma įkrauti į galvą. ŠMSM kalba apie nulinę toleranciją pamokų nelankymui, bet tai daugiau socialinė nei švietimo problema.
Vis dėlto, anot pedagogų, bent kas antram trečiam prastai besimokančiam moksleiviui skyrus papildomą mokymą ir dar užtikrinus, kad jis nepraleidinės pamokų, net ir matematikos pasiekimų patikrinimo neišlaikiusiųjų dalis sumažėtų nuo dabartinių 35 iki 10 procentų.
Ketinama persvarstyti ir viso vidurinio mokslo pasiekimų vertinimą. Dabar svarbiausia brandos egzaminų pažymiai, bet planuojama, kad ateityje 40 proc. bendro įvertinimo sudarys nuolatines mokymosi pastangas atspindinti jo kaupiamoji dalis.
Dar viena įsisenėjusi švietimo problema – pernelyg nuvertintas profesinis mokymas, perdėtas veržimasis į aukštąsias mokyklas net ir kai studijoms kolegijoje ar universitete abiturientas neįgijęs būtinų žinių. Rengiamasi gerinti karjeros konsultavimo paslaugas, padėti mokiniams laiku įžvelgti polinkius ir pagal juos rinktis rimčiau mokytis norimus dalykus arba baigti vidurinę mokyklą kartu įgyjant profesiją.
Jau keletą metų gimnazistai po pamokų gali mokytis kokios nors profesijos, nuo 2020-ųjų vykdomos eksperimentinės profesinio mokymo programos, kurios aštuonias klases baigusiems moksleiviams sudaro sąlygas įgyti ir vidurinį išsilavinimą, ir profesiją.
Šias programas ketinama plėsti, tobulinti profesinį ir aukštąjį mokslą susiejančias pusantrų metų trunkančias trumpąsias studijas, kurios leis jas sutrumpinti vėliau stojant į profesinio bakalauro studijas.
Planai atrodo gana patraukliai, bet švietimas – itin inertiška sistema. Vien žodžiai ir geri norai jos neišjudins – reikia konkrečių veiksmų ir stiprios politinės valios.
