Būsima mokytoja pasidalijo, kuo skiriasi lietuvių ir airių švietimo sistemos: ten kiekvienas pedagogas myli savo darbą

Atlikti tyrimai rodo, kad dauguma mokytojų Lietuvoje jau yra sulaukę 50-ies metų. Mažėja ne tik pedagogų, bet ir besirenkančių mokytojo profesiją. Kol vis svarstoma, kaip pedagogo profesiją padaryti prestižine, švietimo bendruomenė pataria į studijas įtraukti daugiau praktikos ir gerinti mokyklų infrastruktūrą.

Mokykla.<br>V.Skaraičio nuotr.
Mokykla.<br>V.Skaraičio nuotr.
Atlikti tyrimai rodo, kad dauguma mokytojų Lietuvoje jau yra sulaukę 50-ies metų. Mažėja ne tik pedagogų, bet ir besirenkančių mokytojo profesiją.<br>123rf nuotr.
Atlikti tyrimai rodo, kad dauguma mokytojų Lietuvoje jau yra sulaukę 50-ies metų. Mažėja ne tik pedagogų, bet ir besirenkančių mokytojo profesiją.<br>123rf nuotr.
Atlikti tyrimai rodo, kad dauguma mokytojų Lietuvoje jau yra sulaukę 50-ies metų. Mažėja ne tik pedagogų, bet ir besirenkančių mokytojo profesiją.<br>123rf nuotr.
Atlikti tyrimai rodo, kad dauguma mokytojų Lietuvoje jau yra sulaukę 50-ies metų. Mažėja ne tik pedagogų, bet ir besirenkančių mokytojo profesiją.<br>123rf nuotr.
Atlikti tyrimai rodo, kad dauguma mokytojų Lietuvoje jau yra sulaukę 50-ies metų. Mažėja ne tik pedagogų, bet ir besirenkančių mokytojo profesiją.<br>Andriaus Uforto asociatyvi nuotr.
Atlikti tyrimai rodo, kad dauguma mokytojų Lietuvoje jau yra sulaukę 50-ies metų. Mažėja ne tik pedagogų, bet ir besirenkančių mokytojo profesiją.<br>Andriaus Uforto asociatyvi nuotr.
Atlikti tyrimai rodo, kad dauguma mokytojų Lietuvoje jau yra sulaukę 50-ies metų. Mažėja ne tik pedagogų, bet ir besirenkančių mokytojo profesiją.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Atlikti tyrimai rodo, kad dauguma mokytojų Lietuvoje jau yra sulaukę 50-ies metų. Mažėja ne tik pedagogų, bet ir besirenkančių mokytojo profesiją.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Atlikti tyrimai rodo, kad dauguma mokytojų Lietuvoje jau yra sulaukę 50-ies metų. Mažėja ne tik pedagogų, bet ir besirenkančių mokytojo profesiją.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Atlikti tyrimai rodo, kad dauguma mokytojų Lietuvoje jau yra sulaukę 50-ies metų. Mažėja ne tik pedagogų, bet ir besirenkančių mokytojo profesiją.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 28, 2023, 10:58 AM

Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ diskutavo VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė bei Rugilė Dolbadzytė, VDU Švietimo akademijos pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos mokymo I kurso studentė.

Aštuonerius metus Airijoje gyvenusi R.Dolbadzytė grįžusi į Lietuvą iš karto pasirinko VDU Švietimo akademijos pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos studijas.

Studijų programą R.Dolbadzytė pasirinko dėl meilės darbui su vaikais ir Airijoje įgytų žinių.

„Atsinešu labai daug žinių naujų žinių. Norėjau grįžti į tėvynę ir įrodyti, kad yra naujų mokymo metodų, kad yra kitoks požiūris į mokymą.

Airijoje vaikai kiek skiriasi nuo lietuvių. Dabar studijuodama pastebiu, kad ten vaikams yra sukelta mažiau streso. Noriu parodyti, kad švietimo sistemą Lietuvoje galima keisti“, – sakė VDU studentė.

R.Dolbadzytė teigė, kad kol kas pedagogo įvaizdis Lietuvoje nėra patrauklus, tuo tarpu Airijoje kiekvienas mokytojas myli savo darbą.

Pritraukti studijuoti ir dirbti gali moderni infrastruktūra

VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja I.Tandzegolskienė-Bielaglovė sakė, kad universitetai ir kolegijos turi pasiūlyti daugiau, nei mokymąsi auditorijose.

„Remiantis mūsų universiteto patirtimi, rengiame laboratorijas, kurios yra susijusios su robotika, dirbtiniu intelektu, fizinio ugdymo pratimais. Didelę dalį laiko užsiima susitikimai, stengiamės, kad pokalbiai nugultų į realius darbus – rengiamos sutartys, dėstytojai vyksta į mokyklas.

Bendradarbiaujame su savivaldybėmis, susitinkame, kalbamės, diskutuojame, sudarome sutartis su mokyklomis, dalyvaujame bendruose renginiuose, įsitraukiame į jų veiklą, ieškome bendrų sprendimų, norėdami didinti pedagogikos studijų pasirinkimą“,– teigė I.Tandzegolskienė-Bielaglovė.

VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja tikino, kad yra taikomos įvairios priemonės, skatinančios žmones rinktis pedagogo profesiją.

„Savivaldybės, ministerijos permąsto savo situaciją, skaičiuoja, kiek pedagogų turi, teikiami projektai, skatinantys ateiti dirbti į mokyklą.

Visuomenėje vis dar kalbama, kad pedagogo darbas yra sunkus, kad jame daug pokyčių, skirtingų vaikų. Patirties trūkumas, supratimas, kad nebus lengva, sustabdo jauną asmenį rinktis mokytojo kelią.

Reikėtų dalintis geromis patirtimis, taip pat labai svarbi mokyklos infrastruktūra, galimybė mokytis kitaip – atsitraukiant nuo mokymosi klasėse, išeinat į laboratorijas, lauko klases.

Kai kurios mokyklos tą turi ir daro. Galimas pritraukimas į mokyklas būtų per infrastruktūrą, per tai, ką galime duoti greta vaikų ir klasės, per tai, ką mokykla gali pasiūlyti inovatyvaus ir naujo“, – sakė I.Tandzegolskienė-Bielaglovė.

Labiausiai trūksta biologų ir chemikų

VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja sakė, kad, nors pradinis ugdymas ir ikimokyklinis ugdymas šiandien išlieka populiarus, didžiausią problemą ji pastebinti su mokytojais „dalykininkais“.

„Jei matome, kad studentai matematiką renkasi ir į šią profesiją ateina, tai biologija, chemija yra tie dalykai, kuriuos renkamasi vis rečiau. Didžiausias iššūkis yra pritraukti studentų į tiksliuosius mokslus.

Tiesa, viena iš galimų priežasčių yra ta, kai dar mokykloje yra svarstoma, ką mokytis. Dažnai kryptingai pasirenkami socialiniai mokslai, arba renkantis dalykus galvojama apie tam tikras specialybes, todėl sumažėja mokinių linkstančių į tiksliuosius mokslus“, – vardijo I.Tandzegolskienė-Bielaglovė.

Pedagogo profesijos užsienyje siekti neskatina

Pedagogiką studijuojanti R.Dolbadzytė sakė, kad užsienyje daug kas renkasi būti pedagogu, todėl galbūt reikėtų atsižvelgti į kitų šalių studijų programas, kuriose yra įtraukta daugiau praktikos.

„Studentai gali rinktis studijuoti užsienyje, norėdami praplėsti akiratį ir įgyti daugiau tarptautinės patirties.

Reikia atsižvelgti, kaip vyksta studijos ten. Galbūt galima į studijas įtraukti įdomesnius dalykus, skirti daugiau praktikos, kuri yra daug įdomesnė nei teorija.

Lietuvoje turime pagrindines pamokas, o Airijoje yra daug skirtingesnių ir įdomesnių, kurių čia nėra. Yra tokia pamoka kaip vaiko vystymasis, kurioje, pavyzdžiui, išmokstame apie kūdikius. Jaunus žmones traukia nauji dalykai“, – teigė VDU studentė.

I.Tandzegolskienė-Bielaglovė pabrėžė, kad, nors užsienyje studijuoti yra patrauklu, grįžus į Lietuvą ugdymo turinys skiriasi, todėl norint dirbti čia, pedagogo kvalifikacija turėtų būti stiprinama Lietuvoje.

„Yra alternatyva, kai studentai Lietuvos universitetuose mokosi ir pažįsta kontekstą, kuriame turės dirbti, tačiau tuo pačiu gali išvykti metams ar semestrui studijuoti užsienyje.

Siūlome ilgalaikes, 2–3 mėnesių „Erasmus“ praktikas, siūlome studijas ir skatiname studentus išvykti. Tai yra sveikintina, nes studentai parsiveža naujos gerosios patirties, įžvalgų.

Pateikiu pavyzdį, kad Danijoje mačiau laimingus vaikus, kurie yra drąsūs, atviri, nebijantys prieiti klausti, nebijantys suklysti. Pamatyti, kaip dirbama ir kokius metodus kolegos taiko užsienyje – labai verta. Tai parsivežus galima diskutuoti, kalbėtis ir taikyti“, – lygino VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja.

Skatina imtis pavyzdžio ir daugiau dėmesio kreipti į mokinių savijautą

R.Dolbadzytė pastebėjo, kad Airijoje mokiniai sulaukia daugiau psichologinio palaikymo.

„Nepadarius namų darbų nėra iš karto rašoma pastaba. Mokytojai gilinasi, kodėl taip nutiko, palaiko mokinį, pratęsia namų darbų atlikimo laikotarpį. Laikomasi požiūrio, kad, jei nepadariau, padarysiu vėliau ir viską spėsiu. Taip sukeliama mažiau streso.

Pati Lietuvoje jaučiu daugiau įtampos, nes čia yra skirtas griežtas laikas atlikti vieną ar kitą užduotį. Atrodo, kad gyvenimas eina labai greitai. Airijoje viskas vyksta lėčiau, apgalvojant“, – teigė VDU studentė.

Dėl mokyklose patiriamo streso pritaria ir VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja.

„Pastebiu, kad Lietuvoje mums yra labai svarbios akademinės žinios, į kurias kartais sukoncentruojam visą dėmesį. Daug dėmesio kreipiam ir į pažymį.

Pametame klausimą, kaip tu jautiesi, kaip tau sekasi, arba kodėl tau nesiseka, kaip aš tau galiu padėti. Dažnai kartojama, kad reikia atsiskaityti, padaryti, privalai, tau reikia. Mažai gilinamasi į vaiką, jo poreikius.

Pagrindinis momentas, kad mes orientuojamės į žinias, kad mums turi pasisekti, tačiau negalvojame kaip vaikas jaučiasi ir kaip jam padėti“, – sakė I.Tandzegolskienė-Bielaglovė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.