Remiantis preliminariais Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) portalui lrytas.lt pateiktais duomenimis, 2024–2025 mokslo metais bendrojo lavinimo mokyklose iš viso ugdysis 42 067 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai.
Kiek tiksliai naujokų nuo šio rugsėjo papildė šalies mokyklas, dar skaičiuojama, bet švietimo politikos formuotojai jau ne kartą tvirtino, kad tokie moksleiviai ugdymo įstaigų „tikrai staiga neužplūs“.
Portalas lrytas.lt kviečia susipažinti, kokia įtraukiojo ugdymo situacija šiandien stebima atskirose savivaldybėse – kurios regionų mokyklos specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdo daugiausiai ir kokį vaizdą piešia patys mokyklų direktoriai.
Kurios mokyklos išsiskiria?
Žvelgiant į NŠA pateiktą statistiką, pavyzdžiui, Akmenės rajone yra 7 mokyklos, kuriose mokosi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Daugiausiai jų yra Akmenės gimnazijoje – 53.
Šio rajono Dabikinės Vladimiro Zubovo mokykloje šiais mokslo metais preliminariai mokysis 49 specialiųjų poreikių turintys vaikai.
O štai kai kuriose Alytaus miesto mokyklose SUP turinčių vaikų skaičius peržengia šimtą. Dzūkijos mokykloje yra 160 tokių vaikų, Šaltinių progimnazijoje – 110, šv. Benedikto gimnazijoje – 108 mokiniai. Tokių vaikų yra 15-oje miesto mokyklų.
Alytaus rajone daugiausiai specialiųjų poreikių mokinių turi Daugų Vlado Mirono gimnazija – čia jų mokosi 72.
Dviejose iš šešių Anykščių mokyklų preliminariai mokosi ir po 100 specialiųjų poreikių turinčių vaikų. Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijoje tokių vaikų yra 100, Antano Baranausko pagrindinėje mokykloje – 109.
Tuo metu Birštono gimnazija preliminariai ugdo 71 SUP turintį mokinį. Biržų rajone daugiausia specialiųjų poreikių vaikų turi „Atžalyno“ pagrindinė mokykla. Čia jų yra 87. Tokių vaikų yra ir dar 5-ose rajono ugdymo įstaigose.
Druskininkuose „Atgimimo“ mokykla turi 105 specialiųjų poreikių vaikus, Druskininkų „Saulės“ pagrindinė mokykla – 89. Be šių mokyklų SUP turintys moksleiviai eina ir į dar tris miesto mokyklas.
Elektrėnų pradinėje mokykloje ugdosi 83 SUP turintys vaikai, Elektrėnų sav. Vievio Jurgio Milančiaus pradinėje mokykloje – 70. Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija yra priėmusi 120 specialiųjų poreikių turinčių vaikų, Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazija – 50.
Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje mokosi 120 SUP turinčių mokinių, o Raimundo Samulevičiaus progimnazijoje – 110. Šiame mieste yra 13 mokyklų, kuriose mokosi būtent tokie vaikai.
Joniškio rajone specialiųjų poreikių turintys mokiniai eina į 6 mokyklas. „Saulės“ pagrindinėje mokykloje tokių vaikų yra 136, Joniškio r. pagrindinėje mokykloje – 117, Joniškio Mato Slančiausko progimnazijoje tokių moksleivių – 91.
Jurbarko rajone SUP turintys mokiniai yra pasiskirstę po 9 mokyklas. Daugiausiai jų yra Jurbarko Naujamiesčio progimnazijoje – 82.
Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijoje mokosi 239 specialiųjų poreikių mokiniai, Kaišiadorių r. Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijoje – 111.
Kalvarijos savivaldybėje specialiųjų poreikių moksleiviai mokosi 4-ose ugdymo įstaigose. Daugiausiai jų turi Kalvarijos gimnazija – 38.
Dideliais SUP turinčių mokinių skaičiais pasižymi Kauno miestas. Kauno tarptautinėje gimnazijoje tokių vaikų yra 403, Kauno šv. Roko mokykloje – 171, Vytauto Didžiojo universiteto klasikinio ugdymo mokykloje – 148.
Tuo metu Kauno rajono Garliavos Jonučių progimnazijoje šių mokinių yra 181, Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje – 148, Kauno r. Domeikavos gimnazija ugdo 129 SUP turinčius vaikus.
Kazlų rūdos savivaldybėje daugiausia specialiųjų poreikių vaikų mokosi Kazio Griniaus gimnazijoje – 101. Kėdainių rajone išsiskiria Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazija – čia ugdosi 102 SUP turintys vaikai, Kėdainių r. Akademijos gimnazijoje – 98.
Į Kelmės specialiąją mokyklą eina 74, o į rajono Tytuvėnų gimnaziją – 68 mokiniai, turintys specialiųjų poreikių.
Klaipėdos mieste bei rajone yra kelios dešimtys mokyklų, kuriose mokosi SUP turintys vaikai. Klaipėdos Vitės progimnazijoje jų yra 135, „Medeinės“ mokykloje – 130. Klaipėdos rajono Gargždų „Minijos“ progimnazijoje – 150, Gargždų „Kranto“ progimnazijoje – 145.
Kretingos rajone tokių mokinių taip pat nemažai. Marijono Daujoto progimnazijoje ugdomi 141 SUP turintys vaikai, Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje – 140.
Į Kupiškio Povilo Matulionio progimnaziją kasdien žygiuoja 153 specialiųjų poreikių moksleiviai, į Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnaziją – 75.
Marijampolės savivaldybėje didžiausi skaičiai fiksuojami Jono Totoraičio progimnazijoje – čia mokosi 101 SUP turintis vaikas. Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazijoje jų yra 64.
Mažeikių „Jievaro“ pagrindinėje mokykloje ugdomi 97 specialiųjų poreikių moksleiviai, Kalnėnų progimnazijoje – 77. Molėtų rajone daugiausiai tokių vaikų priėmusi Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazija – 71.
Vienintelėje nurodytoje Neringos savivaldybės gimnazijoje mokosi 23 specialiųjų poreikių moksleiviai.
Pagėgių savivaldybėje yra dvi mokyklos, kuriose mokosi SUP turintys vaikai. Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje jų yra 63, Pagėgių sav. Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijoje – 34.
Pakruojo „Žemynos“ progimnazija ugdo 85 specialiųjų poreikių mokinius, Pakruojo r. Lygumų pagrindinė mokykla – 41. Tuo metu Palangos „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje mokosi 140 tokių vaikų, Vlado Jurgučio progimnazijoje – 59.
Panevėžio mieste išsiskiria Mykolo Karkos pagrindinė mokykla – čia ugdomi 223 SUP turintys mokiniai. Panevėžio „Vyturio“ progimnazija jų turi 189.
Panevėžio rajono Velžio gimnazijoje mokosi 122 specialiųjų poreikių mokiniai, Ramygalos gimnazijoje – 82.
Pasvalio rajone daugiausia SUP turinčių vaikų mokosi Lėvens pagrindinėje mokykloje – čia jų yra 170. Pasvalio r. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazija priėmusi 95 moksleivius. Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijoje ugdomi 125 vaikai.
Prienų rajono „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje šiandien mokosi 109 specialiųjų poreikių vaikai, o šio rajono Jiezno gimnazijoje – 58.
Radviliškio Gražinos pagrindinė mokykla priėmusi 165 mokinius, rajono Šeduvos gimnazija – 111. Raseinių rajone išsiskiria Šaltinio progimnazija – čia ugdomi 68 SUP turintys vaikai. Rajone yra 11 mokyklų, į kurias keliauja būtent tokie mokiniai.
Rietavo savivaldybėje nurodytos dvi mokyklos, kuriose yra specialiųjų poreikių moksleivių. Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje mokosi 97 specialiųjų poreikių vaikai, Tverų gimnazijoje – 38.
Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijoje tokių vaikų yra 93, Senamiesčio progimnazijoje – 85.
Skuodo rajone skaičiuojamos 4 mokyklos, kuriose yra SUP turinčių vaikų. Daugiausiai jų – Skuodo Bartuvos progimnazijoje – 63.
Šakių rajone daugiausia moksleivių fiksuojama Panemunių mokykloje-daugiafunkciniame centre – 61. Šakių „Varpo“ mokykloje jų yra 60.
Šalčininkų rajono Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazijoje SUP turinčių vaikų dabar yra 88. Šiaulių „Dermės“ mokykloje – 234, Šiaulių „Spindulio“ ugdymo centre – 151, Šiaulių Medelyno progimnazijoje – 146.
Šiaulių raj. Kuršėnų Pavenčių mokykloje-daugiafunkciniame centre specialiųjų poreikių vaikų yra 94, Šiaulių r. Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazijoje – 78.
Šilalės rajone daugiausiai tokių mokinių eina į Dariaus ir Girėno progimnaziją – 101. Šilalės r. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje jų yra 49. Šilutės Martyno Jankaus pagrindinė mokykla turi 96 specialiųjų poreikių moksleivius, Šilutės Pamario progimnazija – 71.
Širvintų rajono Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijoje ugdomi 40, Širvintų pradinėje mokykloje – 31 vaikas su specialiaisiais poreikiais.
Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje tokių vaikų skaičius siekia 106, Švenčionių r. Pabradės „Ryto“ gimnazijoje – 102. Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje – 153, Tauragės Jovarų pagrindinėje mokykloje – 150.
Telšių rajone daugiausiai SUP turinčių vaikų yra Telšių „Atžalyno“ progimnazijoje (177) bei Telšių „Kranto“ progimnazijoje (109).
Į Trakų Vytauto Didžiojo gimnaziją eina 39 specialiųjų poreikių mokiniai, į Trakų r. Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnaziją – 33. Iš viso rajone yra 16 mokyklų, kuriose ugdomi tokie moksleiviai.
Ukmergės Užupio pagrindinėje mokykloje mokosi 81 SUP turintis vaikas, Ukmergės „Šilo“ progimnazijoje – 77, Ukmergės „Ryto“ ugdymo centre – 77. Utenos Aukštakalnio progimnazijoje tokių vaikų skaičiuojama 140, Utenos Krašuonos progimnazijoje – 119.
Į Varėnos „Ryto“ progimnaziją keliauja 58 specialiųjų poreikių turintys mokiniai, į Varėnos r. Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinę mokyklą – 36. Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazijoje ugdomi 123, Vilkaviškio r. Gražiškių gimnazijoje – 79 specialiųjų poreikių turintys vaikai.
Nemaži skaičiai fiksuojami ir sostinėje. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje šiandien mokosi 232 SUP turintys mokiniai, Vilniaus Balsių progimnazijoje – 221, Vilniaus „Ateities“ mokykloje – 220, Vilniaus „Atgajos“ specialiojoje mokykloje – 201, Vilniaus Levo Karsavino mokykloje – 194, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje – 191, Vilniaus Baltupių progimnazijoje – 185 specialiųjų poreikių turintys vaikai.
Vilniaus rajone taip pat yra nemažai mokyklų, kuriose mokosi tokie moksleiviai. Daugiausiai jų – Riešės gimnazijoje. Čia ugdomi 56 vaikai su specialiaisiais poreikiais, Vilniaus r. Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijoje – 52 mokiniai.
Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje šių mokinių yra 97, Visagino „Verdenės“ gimnazijoje – 92, Visagino Draugystės progimnazijoje – 82.
Į Zarasų „Santarvės“ pradinę mokyklą vaikšto 86, į Dusetų Kazimiero Būgos gimnaziją – 65, o į Pauliaus Širvio progimnaziją – 44 specialiųjų poreikių turintys vaikai.
Gimnazijos vadovas: gyvenimas neprasidėjo nuo nulio
Kauno tarptautinėje gimnazijoje šiuo metu mokosi 1600 vaikų – iš jų 403 turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Gimnazijos vadovas Erikas Griškevičius portalui lrytas.lt aiškino, kad įtraukusis ugdymas šalyje tikrai nėra kažkokia naujiena.
„Karalius tikrai ne nuogas, o apsirengęs. Galbūt startavo reklaminė kampanija, o įtraukusis ugdymas, manau, bent jau visą nepriklausomybės laikotarpį daugiau ar mažiau Lietuvoje vyksta.
Tarkime, mano sūnaus, pradėjusio lankyti pirmą klasę 2006 metais, klasės draugas buvo su Dauno sindromu.
Bendruomenė daug dirbo, nes jau tuomet buvo pasakyta, kad tėvai turi teisę pasirinkti mokyklą pagal gyvenamąją vietą ir mokyklos vadovas turi dėti visas pastangas, kad padėtų vaikui integruotis. Taip kad tai nėra jokia paslaptis“, – tvirtino E.Griškevičius.
Kauno tarptautinės gimnazijos direktorius pasakojo, kad mokykloje su specialiųjų poreikių vaikais dirba daug specialistų, nuo rugsėjo jų priimta dar daugiau.
„Pagal skelbimus labai sudėtinga ieškoti, tai ieškome atsidavusių žmonių, kurie nebijo darbo su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, o specialiųjų poreikių vaikų yra visokių.
Mūsų išskirtinis bruožas, kad turime apie 20 padėjėjų, nemažai logopedų“, – vardijo E.Griškevičius.
Pasak mokyklos vadovo, pasiruošimas įtraukiajam ugdymui Lietuvoje vyko jau seniai, o kiekviena mokykla ir kiekviena savivaldybė apsisprendžia, kokiu lygmeniu tai vyksta.
Tiesa, E.Griškevičius šiek tiek abejoja, ar, pavyzdžiui, klausos negalią turintis vaikas galėtų kokybiškai nuo pirmos klasės mokytis bendrojo lavinimo mokykloje, bet, pavyzdžiui, Autizmo spektro sutrikimą turintys moksleiviai mokyklose integruojasi gana gerai, tokių vaikų daugėja.
„Pas mus yra mergina, kuriai mokymas vykdomas ir namuose, yra vaikinas, kuris per technologijų, dailės pamokas, kūno kultūrą būna su klase, o jau chemija, lietuvių kalba, matematika, anglų kalba jam būna atskirai, bet tai irgi yra įtraukusis ugdymas, kad jis nebūtų atskirtas nuo klasės“, – dėstė mokyklos vadovas.
Bendradarbiavimo su tėvais svarbą pabrėžiantis E.Griškevičius tikino, kad jo vadovaujamoje gimnazijoje šis procesas sklandus – tik reikia įdėti pastangų.
„Gyvenimas rugsėjo 1 dieną neprasidėjo nuo nulio – turėdami tokių vaikų stengiamės tėvams pranešti ir apie tai, kokią gerąją pažangą vaikas padarė, nuolat su jais bendradarbiauti, konsultuoti, į ką namuose atkreipti dėmesį.
Bet stengiamės visus darbelius padaryti mokykloje, jie gali pasilikti po pamokų, mūsų mokinio padėjėjai dirba iki 17 valandos, tai lieka su tais vaikais, kuriems reikalinga pagalba, ir dirba.
Savivaldybės, manau, pasiruošusios – galbūt dar trūksta kokios specializuotos literatūros, bet yra internetas, kompiuteriai klasėse, galima paruošti mokomąją medžiagą pagal kitų mokyklų ar užsienio valstybių patirtį“, – kalbėjo Kauno tarptautinės gimnazijos direktorius.
Jo vadovaujama mokykla turi ir išmaniąsias lentas, ir sensorinį kambarį, ir interaktyvias grindis.
„Įvairių dalykų yra, bet svarbiausia – žmonės, kurių nuolat ieškome, stebime rinką“, – komentavo E.Griškevičius.
Iššūkių neslepia, bet pabrėžia bendro įdirbio svarbą
Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinėje mokykloje šiais mokslo metais ugdomi 489 mokiniai – preliminariais NŠA duomenimis, iš jų 223 turi specialiųjų ugdymosi poreikių.
Mokyklos vadovė Minolė Petronytė-Kairienė patikslino, kad specialiosiose klasėse mokosi 180 vaikų, bendrojo lavinimo – 35 vaikai su dideliais specialiaisiais poreikiais.
„Mūsų mokykla išskirtinė tuo, kad mes jau 14 metų dirbame su specialiosiomis logopedinėmis klasėmis, kuriose mokosi vaikai, turintys kalbos ir komunikacijos sutrikimų.
Turime ilgametį įdirbį, daug patirties turinčių specialistų, dirba 10 logopedų, virš 10 specialiųjų pedagogų, visose klasėse turime mokytojo padėjėjus. Specialistų komanda padeda tiems vaikams integruotis ir vystyti tam tikrus iškilusius raidos sutrikimus“, – aiškino M.Petronytė-Kairienė.
Direktorės teigimu, didžioji dalis mokinių, kurie pradeda šioje mokykloje mokytis dar 1–4 klasėje, padaro pažangą ir 5 klasėje jau pereina ugdytis į bendrojo ugdymo klases. Bet iššūkių, pridūrė Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos vadovė, taip pat netrūksta.
„Mes neturime pritaikytų patalpų, kur nuvesti vaikus, kai jiems yra reikalingos tam tikros sensorinės perkrovos, nusiraminimo patalpos – mokykla tiesiog nėra fiziškai tam pritaikyta, nes įrengtas sensorinis kambarys yra tik edukacijos priemonė.
Ir jeigu mokytojo padėjėjas jį išsivestų, likę klasėje vaikai liktų jau be pagalbos, nes daugeliui mokinių reikia pagalbos susikaupti, įsitraukti į ugdymo procesą“, – dėstė M.Petronytė-Kairienė.
Dar vienas iššūkis, anot jos – klasėje yra specialiųjų poreikių vaikų, kalbančių skirtingomis kalbomis.
„Pavyzdžiui, dabar pirmoje klasėje mokosi iš Anglijos grįžusi mergaitė, kuri kalba tik angliškai. Trys vaikai yra ukrainiečiai, kurie kalba tik rusiškai, ir dar yra vienas vaikas, kuris kalba tik gestų kalba, nes yra beveik visiškai kurčias.
Tai iššūkis dirbti vienai mokytojai, kai visi kalba skirtingomis kalbomis, ir kiek užtrunka, kol viena užduotis yra atliekama“, – svarstė mokyklos vadovė.
Visgi problemos rasti bendrą kalbą su visų mokinių tėvais šiuo atveju nėra – pasak M.Petronytės-Kairienės, per 14 metų visi mieste jau žino, kad šioje mokykloje ugdoma nemažai vaikų su specialiaisiais poreikiais, tai ir supratimo jau gerokai daugiau.
„Patyčių ar netolerancijos tikrai nėra – mes daug veiklų organizuojame kartu, valgykloje valgo visi kartu, šventes organizuojame visi kartu, ir tiesiog esame taip įpratę.
Jeigu iš anksto organizuojami susirinkimai ir kalbama apie toleranciją, pagarbą, gebėjimą priimti šalia savęs kitokį, tų patyčių ir pasipiktinimo iš tėvų tikrai galima išvengti“, – įsitikinusi Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos direktorė.
