Laikas ištiksėjo: ar atėjus 2025-iesiems mokytojai sulaukė savo profesijos prestižo?

2025 m. sausio 1 d. 13:28
„Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“, – toks ambicingas tikslas dar 2018-aisiais garsiai nuskambėjo po iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ finišo, visuomenei pateikus tris esmines idėjas, kaip kurti klestinčią valstybę ateities kartoms.
Daugiau nuotraukų (12)
Kalbėdama apie šį tikslą tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė tikino, kad į jį žvelgia labai rimtai – esą nuo to kaip politikai, visuomenė ir valstybė investuos, matys, žiūrės į mokytoją, priklausys mūsų visų ateitis.
„Mokytojo padėtis visuomenėje yra kaip lakmuso popierėlis. Ar mes suprantame, kad švietimas yra valstybės išlikimo pagrindas? Kad išsilavinusi tauta niekada nebus pavergta: nei ginklu, nei žodžiu, šmeižtu, nei šantažu, todėl investuoti į mokytoją ir į švietimą yra ne tik mūsų pareiga, tai mūsų ateitis“, – tuomet sakė D.Grybauskaitė.
2025-ieji ką tik stuktelėjo, tačiau kalbos apie mokytojo profesijos prestižą patiems mokytojams šiandien kelia juoką arba tiesiog liūdną šypseną. Dalis pripažįsta – pokyčių įvyko, bet tam, kad būtų sutvarkytos visos opiausios švietimo srityje esančios problemos, dar reikės tikrai ne vienerių metų.
Visgi ar po šio skambaus šūkio praėjus septyneriems metams šalies mokytojai jaučia, kad iš tiesų dirba prestižinį darbą?
Vyksta kova dėl išlikimo
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) vadovas Egidijus Milešinas svarstė, kad pirmiausia mokytojo profesijos prestižas priklauso nuo to, kaip savo darbe jaučiasi pats pedagogas, kiek jis vertina savo profesiją.
„Aš asmeniškai vertinu, kad ši profesija visada buvo ir visada bus prestižinė. O prieš septynerius metus šimtmečio proga iškelta idėja, mano vertinimu, daugiau yra viešųjų ryšių akcija, kuri su realybe nelabai kaip susijusi.
O per tuos septynerius metus tikrai nuveikta nemažai darbų, judėta į priekį – bent jau vertinant darbo užmokesčio pokytį, jis yra akivaizdus, nes atlyginimas stipriai didėjo“, – vertino E.Milešinas.
Visgi, žiūrint į bendrą paveikslą, anot LŠMPS pirmininko, darbas mokykloje yra ypatingai sudėtingas, o ir didžiausi iššūkiai per visus šiuos metus niekur nedingo.
„Keičiasi vaikų karta, daug vaikų mes turime ir su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, viskas sudėtingėja, dar ir valdžių pasikeitimai su naujomis idėjomis, kurios dažnai būna idėjos dėl idėjų, bet be aiškaus rezultato. Darydama reformas valdžia nemato ir nežiūri į priekį“, – pastebėjo pedagogas.
Pasak E.Milešino, apskritai šiandien labai stinga pasitikėjimo tiek pačia mokykla kaip institucija, tiek ir mokytoju.
„Jau ne kartą esu minėjęs, kad ypatingai trūksta bendrai mūsų visos Lietuvos matymo, kur mes norime būti su švietimu po 10-ies, po 20-ies metų.
Kai visa bendruomenė, o ne tik partijos, susėdusios Seime, susitars kažką, bet kai bus bendras visos tautos susitarimas dėl švietimo, ką mes norime matyti, judėsime ta linkme, ir nesvarbu, kokia vadžia bebūtų, bet judėsime tikslo link, tada viskas bus gerai.
O dabar dar tikrai labai daug darbų reikia padaryti, nes jaunimas nenori būti mokytojais, ir atlyginimas jau nebėra pirmoje vietoje. Motyvacija yra darbo aplinka, saugumas, psichologinė atmosfera. Labai reikia spręsti šitas problemas“, – pabrėžė vienos iš švietimo profsąjungų vadovas.
Paties E.Milešino vadovaujama profsąjunga kartu su Mykolo Romerio universiteto mokslininkų komanda pernai atliko ir tyrimą, kurio metu nustatyta, jog pedagogai darbe patiria visų rūšių smurtą – tiek fizinį, tiek psichologinį ir net seksualinį.
Atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad net 36,8 proc. pedagogų ir kitų švietimo įstaigos darbuotojų patyrė tyčiojimąsi iš mokinių, o dar daugiau patyčių pedagogai patiria vieni iš kitų, mokyklos administracijos darbuotojų.
„Tikrai situacija nė kiek, mano vertinimu, nuo pernai nepagerėjo. Aš ir pernai sakiau, kad šitai problemai išspręsti reikės ne vienerių metų, ir kol kas ta linkme nėra pajudėta į priekį. Mes su buvusiu ministru (G.Jakštu, – aut.past.) buvome kartą susitikę, aptarėme situaciją, bet kol kas didesnio darbo šiuo klausimu dar tikrai nėra padaryta.
Mūsų planas kitiems metams yra dėti dideles pastangas ir pradėti spręsti šitas problemas. Planuojame maždaug po penkerių metų kartoti tyrimą ir žiūrėti, kaip situacija keičiasi. Matysime – galbūt net labai didelio tyrimo nebereikės daryti, jei aplinka ir atmosfera švietimo įstaigose keisis.
Jei jaunimas noriai ateis dirbti į mokyklas, tai bus geriausias įrodymas, kad situacija gerėja“, – svarstė E.Milešinas.
LŠMPS vadovas pripažino, kad ir pačiose mokyklų bendruomenėse tvyro daug įtampos – mažėja vaikų skaičius, kai kurios mokyklos uždaromos, mokytojai konkuruoja ir dėl darbo krūvių, ir dėl algų.
„Jeigu taip galima sakyti, tai vyksta kova dėl išlikimo, ir su kiekviena diena ji vis stipresnė.
Reforma, kuri buvo padaryta 2018 metais dėl etatinio darbo apmokėjimo, mano vertinimu, buvo viena geriausių, ką vyriausybės per 30 metų padarė švietimui, bet kai įstatymus priėmė ir paliko savieigai, nebuvo jokios kontrolės – tai išsigimė.
Aš visada savo bendruomenės narius, profsąjungos narius raginu drąsiai kalbėti, neslėpti nieko savyje, kalbėtis su profesine organizacija, nes mes visada esame pasiruošę padėti ir bendrauti su administracija, su vadovais, nes tik bendraujant ir kalbantis mes galime tas problemas spręsti.
Jei tylėsime užsidarę ir žiūrėsime vienas į kitą kaip į priešus tarpusavyje, situacija tik aštrės ir problemos gilės“, – portalui Lrytas tikino E.Milešinas.
Vienos iš švietimo profsąjungų pirmininkas vylėsi, kad su naująja valdžia pavyks išlaikyti konstruktyvų dialogą ir kartu dirbti dėl mokytojų darbo sąlygų gerinimo.
„Yra susitarimai su Vyriausybe, kaip judėsime, kaip tobulinsime tą patį etatinio darbo apmokėjimą, kad būtų laikomasi įstatymų ir mažėtų įtampos dėl krūvių, dėl atlyginimų. Tai šitas irgi yra daroma.
Su buvusia Vyriausybe kolektyvinėje sutartyje užsitikrinome atlyginimų didėjimą toliau iki 2028 metų, tai čia yra gera pozicija.
Yra ir atnaujintas ugdymo turinys – mano vertinimu, mes gerokai vėluojame, lyginant su tuo, kas vyksta pasaulyje, kur yra ir dirbtinis intelektas, ir visi kiti dalykai, tai tokia reforma kaip atnaujintas turinys neturėtų būti jokia reforma, o turėtų būti einamasis dalykas, kai kas metus ar kelerius metus atitinkami dalykai atsinaujina. Tada nebūtų jokių įtampų“, – pastebėjo pašnekovas.
Pasak E.Milešino, jeigu nauji valdantieji iš tiesų atliks gerą švietimo sistemos analizę ir pataisys kai kurias padarytas klaidas, sukrėtimų pavyks išvengti. 
„Vienas iš svarbiausių dalykų – palikti (mokytojus) ramybėje“, – patikino LŠMPS vadovas.
„Bet jeigu jie imsis kažkokių naujų ir neapgalvotų darbų, arba apgalvotų, bet neskiriant tam atitinkamo finansavimo, problemos tik gilės ir gilės“, – sakė jis.
Nuvilia ir požiūris, ir psichologinė įtampa
Savo ruožtu Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Regina Dilienė, išgirdusi klausimą, ar mokytojo profesija jau tapo prestižine, nusijuokė.
„Kaip aš suprantu, jau net oficialiai paskelbta, kad šis tikslas nepasiektas ir nebus pasiektas. Svajonės yra svajonės, bet esmė yra tai, kas padaryta dėl to tikslo, kokie rezultatai pasiekti, o svajoti apie daug ką gali.
Kol kas nesimato, kad kažkas būtų dėl to tikslo daroma, greičiau atvirkščiai – viskas griūva. Net juokinga kalbėti“, – portalui Lrytas sakė R.Dilienė.
Pasak jos, profesijos prestižą geriausiai atspindi tai, kiek norinčių yra toje specialybėje darbuotis. Kadangi būti mokytojais daug norinčių nėra, dirbančiųjų mokyklose taip pat mažėja, o krūvai mokytojams didėja, situacija kalba pati už save.
„Dauguma mokytojų jau tikrai yra priešpensinio amžiaus arba pensijoje, tada šitie mokytojai jau tarsi niekur neišeis, kitos galimybės beveik ir nėra, tai jie ir veža tą pagrindinį krūvį mokyklose – dirba ir pusantro etato, ir netgi dar daugiau.
Mokytojų iš tikrųjų žiauriai trūksta, darbų yra labai daug, ir koks čia prestižas, kai požiūris yra toks, kad mokytojai turi dirbti – pasakysiu tiesiai šviesiai – už dyką? Kaip pono dvare.
Kažkas užsimano, tu turi padaryti tuos darbus, mokykla provalo duoti žmonių, duoti vertintojus. Pavyzdžiui, pernai netgi buvo kvotos mokykloms, kiek turi duoti vertintojų. Kurioje dar srityje tokie cirkai darosi?“ – klausė ilgametė pedagogė.
Pasak R.Dilienės, mokytojų atžvilgiu šiandien nesilaikoma net elementariausių darbo įstatymų.
„Nacionalinė švietimo agentūra ignoruoja bet kokius darbo įstatymus, ignoruoja tai, kad yra etatinis darbo apmokėjimo modelis, kur aiškiai pasakyta, ką mokytojas privalo padaryti, už ką mokytojui mokama, o visa kita yra jo laisva valia.
Dabar šis aspektas jau visiškai ignoruojamas, tai koks gali būti prestižas, kai šitame darbe negalioja įstatymai? Darbo inspekcija atsisako nagrinėti skundus, nes visa ta neteisybė eina tiesiai iš ministerijos ir NŠA. Ir nesimato, kad kažkas imtųsi tvarkyti šią sritį“, – aiškino mokytoja.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigė, kad norinčiųjų studijuoti pedagogikos krypties studijas daugėja, visgi R.Dilienė ragino žiūrėti į tikruosius skaičius – šie esą parodytų kitokį vaizdą.
„Reikėtų skaičiuoti tikrais skaičiais, o ne kažkokiais procentais, nes jeigu vienais metais buvo vienas įstojęs į fiziką, o kitais du, jau iš karto žiūrėkite, koks padidėjimas. Žiūrėkime normaliais skaičiais, kiek yra paruošiama tų mokytojų.
Dabar skaičiais yra manipuliuojama – taip ir neaišku, kur tie mokytojai, galų gale ar jie tikrai ateis į mokyklas ir dirbs, nes jeigu ir ateina žmonės pabandyti, labai dažnai nusivilia ir pasitraukia iš šito darbo.
Dabar tikrai yra daug jaunų mokytojų, bet jie dirba privačiai, ir apskritai dabar privatus sektorius klesti, nes ir atlyginimas kitas, ir įstatymai kiti, ir vertė visai kita“, – pastebėjo ilgametė Marijampolės pedagogė.
Todėl, įsitikinusi R.Dilienė, apie mokytojo profesijos prestižą šiandien kalbėti dar neverta.
„Jeigu tu esi geras mokytojas ar geras korepetitorius, tavo vertė ir prestižas yra pats didžiausias, ir nereikia, kad kažkas kitas tau tą karūną uždėtų. O šiaip to prestižo tikrai mokyklose nėra – mokyklose klimatas irgi yra atšiaurus, švelniai pasakius.
Nieko nėra duota, o reikalaujama neaišku ko, tėvai irgi turi visą galią bet kam – jie gali šmeižti, išsigalvoti, bet už tai jie neatsako. Kurioje srityje dar taip yra, kad suaugęs žmogus neatsakytų už savo veiksmus, savo žodžius? O mokyklose taip yra“, – patikino lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė.
Dar vienas skaudulys, apie kurį prabyla ne visi švietimo bendruomenės atstovai – pačiose mokyklose vykstantis mobingas, persekiojimas.
„Kiek bendraujame su kitais mokytojais, tai labai didelė problema, bet neįmanoma to juridiškai nei sutvarkyti, nei įrodyti, nes susipriešinimas yra ir tarp pačių mokyklų.
Liko kažkokia laukinė konkurencija, nors neaišku, dėl ko tie žmonės konkuruoja. Jeigu profesija yra prestižinė, atlyginimas turėtų priklausyti nuo darbo kokybės – bet kurioje kitoje srityje taip yra, kad kas kokius trejus metus yra žymus algos pakėlimas, kitokių pareigų skyrimas. O kas mokykloje?
Nuo to, kaip tu dirbi, tavo atlyginimas nė kiek nepriklauso. Kuo daugiau dirbsi, tuo daugiau ant tavęs kraus, tuo labiau neapkęs“, – pastebėjo R.Dilienė.
Visgi savo profesijoje mokytoja vis tiek jaučiasi gerai, o visas negandas, pasak jos, atperka darbas klasėje su vaikais.
„Man čia kažkokio prestižo ir nereikia, nebent iš valdžios daugiau teisinio požiūrio, kad paprasčiausiai esi toks pats, kaip visi kiti Lietuvos piliečiai. Jeigu visur yra rinkos ekonomika, čia irgi yra rinkos ekonomika.
Jeigu visi žmonės renkasi, ką jie dirbs, o ko nedirbs, aš irgi turiu turėti tokią teisę, ir man negali aiškinti, ką aš turiu dirbti laisvu nuo ugdymo proceso metu, grasinti“, – pabrėžė R.Dilienė.
Pasisakė ir naujoji ministrė
Nuo Naujųjų metų mokytojo profesijai turint tapti prestižine, naujoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė taip pat abejojo, kad ši „Idėja Lietuvai“ iniciatyva buvo įgyvendinta.
„Šiandien mokytojai patiria labai daug iššūkių, turi daug įtampos, streso. Tas pavadinimas „prestižinė“ neatitinka šiandienos situacijos“, – Eltai teigė R.Popovienė.
Visgi, ministrė dėl neįgyvendinto tikslo neskuba kritikuoti konservatorių Vyriausybės.
„Nenorėčiau kritikuoti ar sakyti kažkokių pastabų, buvo tikrai nemažai ir darbų atlikta. Čia visas kompleksas priemonių, kuris lėmė, kad 2025 metais dar turime labai daug iššūkių. Bet, kaip ir minėjau, tie iššūkiai ir lemia (kad profesija nėra prestižinė – ELTA)“, – dėstė ji.
R.Popovienės vertinimu, šiuo metu reikia siekti, kad mokytojo profesija būtų ne prestižinė, o gerbiama ir įvertinta.
„Tam, kad mokytojai iš tiesų jaustųsi gerai, visų pirma reikia visuomenės palaikymo, mokytojo darbo įvertinimo.
Manau, kad žingsnis po žingsnio ir pridedant politinius sprendimus, ir finansinius sprendimus, turime eiti link to, kad mokytojo profesija būtų ne kiek prestižinė, bet tiesiog gerbiama ir įvertinta“, – svarstė ministrė.
„Pirmiausia, turime išgirsti, bendrauti, kalbėti, o tuos sprendimus vėliau bus lengviau rasti“, – akcentavo ji.
Dar 2018 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) vykusioje diskusijoje „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“ buvo išskirtos pagrindinės darbų kryptys: mokytojų rengimo ir profesinio augimo pertvarka, mokytojų darbo apmokėjimo ir mokyklų finansavimo pertvarka, palankios sąlygos mokytojams laisvai ir kūrybiškai dirbti, nauji ugdymo metodai ir priemonės, ugdymo turinio peržiūra.
mokytojaiMokyklaEgidijus Milešinas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2025 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.