Savo siekiui politikas turi ne vieną paaiškinimą, tačiau, mokytojų teigimu, pirmiausia dėmesį reikėtų atkreipti į be galo plačią ir gana paviršutinišką istorijos mokymo programą, o ne krūvio jaunuoliams didinimą.
Pats D.Jakavičius tvirtina, kad nuo egzamino idėjos gali atsitraukti, bet ir toliau esą kovos dėl to, kad 11–12 klasių moksleiviai istorijos mokytųsi kaip privalomos disciplinos. Visgi klausimų istorijos mokytojams kyla ir dėl to.
S.Jurkevičius: istorijos pamokos jau dabar atgraso vaikus
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas D.Jakavičius tikino, kad istorijos mokymasis ypač šiandien turėtų būti svarbus visų klasių moksleiviams. Pasak parlamentaro, istorija padeda išmokti mąstyti kritiškai, ugdo pilietiškumą, o būtent to dabar ir reikia jauniems žmonėms.
„Norėtųsi, kad augintume kartą, kuri 11–12 klasėje mokosi istorijos, laiko egzaminą ir turi Konstitucijos pagrindus, politologijos dalyko suvokimą. (...) Žinau, kad bus ir priešiškai nusiteikusių žmonių, argumentų, ar dar ne per daug egzaminų, bet man svarbiausia, kad nepamestų jaunimas istorijos. (...)
Didžioji dalis gabiausių jaunų žmonių, dažnai besirenkančių gyvybės mokslų studijas, nueina lengvesniu keliu. Jeigu jie žino, kad tarp keturių egzaminų istorija nebus reikalinga, tai jie jos ir nesirenka – 10-toje klasėje renkasi geografiją ir viskas tuo pasibaigia“, – Eltai anksčiau teigė politikas.
Visgi kritikos tokia socialdemokrato idėja sulaukė bene iš karto. Galvas kraipo ir patys istorijos mokytojai, kurie pirštu beda į šią discipliną gaubiančias problemas. Pasak Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus, šiandien istorijos mokymas apskritai yra chaotiškas – programa per plati ir pernelyg paviršutiniška.
„Pats esu istorijos mokytojas, tai puikiai žinau, kad istorijos mokymas yra tam tikra vertybė, kuri duoda tam tikrus gebėjimus. Bet dabartiniame kontekste 11–12 klasės programos yra sujauktos ir jos iš esmės nesifokusuoja į tikrą istorijos mokymą.
Net nerekomenduotina mokiniams būtų mokytis istorijos, nes iš esmės ten viskas yra supainiojama, neduodama nei gilesnio istorijos supratimo, nei atskleidžiama istorijos, kaip disciplinos, mokymosi prasmė“, – įvertino S.Jurkevičius.
Pasak Vilniaus licėjaus vadovo, jeigu manoma, kad šiuo metu reikėtų privalomo istorijos brandos egzamino, tai visiškai nesuprantama, kas šiuo metu vyksta istorijos mokymo lauke.
„Mokytojai atsidūrę tokioje kritinėje būklėje, kada pats mokymas įgavo labai keistą pobūdį, ir savaime suprantama, kad padaryta didelė problema istorijos mokymo lauke.
Jeigu istorijos mokymas turėtų tą tikrąją prasmę, kada iš tiesų per istorijos pamokas yra ugdomas kritinis mąstymas, analitiniai gebėjimai, savo nuomonės turėjimas, gebėjimas pažvelgti giliau į istorinius faktus, tada galbūt būtų ir galima mąstyti į priekį.
Bet dabar yra tokia pati situacija, kaip ir visame mokymo lauke – ji yra sujaukta ir visos disciplinos yra labai problemiškos. Vienos galbūt labiau, kitos – mažiau, bet istorija atsidūrusi labai tragiškame ir pavojingame lauke, kada jos mokymasis iš tiesų šiuo metu realiai nebeturi prasmės“, – svarstė S.Jurkevičius.
Pasak direktoriaus, Licėjaus moksleiviai vyresnėse klasėse istoriją renkasi noriai, tačiau esą iki galo taip ir nesuprasdami, į kokią terpę yra įstumti.
„Kai yra šimtai pavardžių, viskas paviršutiniška, tiesiog sujaukta ir realiai yra absurdas. Neįmanoma istorijos mokytis tokiomis apimtimis. Kaip bebūtų liūdna, istorija paversta tokia disciplina, nesuprantant, ko iš jos norima“, – vertino S.Jurkevičius.
Jo teigimu, jeigu idėja dėl privalomo egzamino sulauktų politinio palaikymo, istorijos pamokos jaunuolius dar labiau atgrasytų.
„Ji ir šiuo metu yra pasidariusi atgrasi, nepatiriamas tas mokymosi malonumas, nors tai yra puiki disciplina“, – aiškino Vilniaus licėjaus direktorius.
Kelia ir kitus klausimus
Istorijos mokytojas Antanas Jonušas taip pat nemano, kad tokios idėjos įgyvendinimas sužavėtų moksleivius.
„Iš mokinių perspektyvos, mano akimis, tai turėtų skambėti kaip dar vienas ribojimas, sugriežtinimas – dar vienas dalykas, kurį mokiniai privalo padaryti. Apskritai Lietuvos švietimo politika, manau, juda didesnės centralizacijos, kontrolės, testavimo ir egzaminavimo trajektorija – aš nežinau, ar čia yra ta trajektorija ir kryptis, kuria mes turėtume eiti. Vakarų šalys eina truputį kitu keliu.
Šiuo metu mokiniai turi privalomus patikrinimus 4-oje, 8-oje klasėje, netrukus 10-os klasės patikrinimas taps slenksčiu, ir turime egzaminus. Nesu tikras, ar reikėtų kalbėti apie dar daugiau privalomų egzaminų, galbūt atvirkščiai – reikėtų kalbėti apie alternatyvius būdus baigti mokyklą“, – svarstė A.Jonušas.
Pasak pedagogo, siekis istoriją vyresnių klasių mokiniams padaryti privalomą, yra per greitas žingsnis – pirmiau reikėtų įsivardinti problemas, kurias reikia išspręsti, o tada žiūrėti, kaip tą galima padaryti.
„Girdėjau Seimo nario argumentus, ir manau, kad idėja ir tikslai yra tikrai tik patys geriausi – ugdyti, stiprinti mokinių pilietiškumo kompetencijas, kritinio mąstymo gebėjimus, istorinį sąmoningumą ir taip toliau.
Tačiau jei kalbame apie tai, reikėtų apie tai ir kalbėti – koks yra Lietuvos mokinių pilietiškumo kompetencijų lygis – ar jis mus tenkina, ar yra problemų, kurias norime spręsti, ir kaip tada tą spręsti?“ – klausimus kėlė A.Jonušas.
Mokytojo teigimu, mąstymo ir pilietiškumo kompetencijos iš esmės ugdomos visuose dalykuose, tik klausimas, kaip tą padaryti padeda ir patys pedagogai.
„Mąstymo kompetencija yra viena iš bazinių kompetencijų, kurios mokomės nuo darželio ir per visus 12 mokyklos metų, tą darome visų dalykų pamokose, jei mokytojai žino strategijų ir būdų, kaip tą daryti.
Yra atskiras dalykas kaip pilietiškumo pagrindai, kuriame yra papildomo dėmesio informacijos ir medijų raštingumui, tai ir atsparumas propagandai, melagienoms. Manau, čia reikėtų kalbėti apie tai, kaip kokybiškai mes tai įgyvendiname, kiek tam skiriama dėmesio mokytojų rengimo programose, atnaujintose programose, bet ne šokti iš karto prie siūlymo įvesti dar vieną papildomą egzaminą“, – aiškino A.Jonušas.
Nuo vieno tikslo atsitrauktų
Antradienį su portalu Lrytas kalbėjęs D.Jakavičius teigė suprantantis ir girdintis švietimo bendruomenės išsakomus argumentus, o su dalimi jų ir sutinkantis. Tačiau, akcentavo socialdemokratas, istorijos dalykas vyresnėse klasėse tuomet bent jau turėtų būti privalomas, o ne pasirenkamasis.
„Kad to istorinio konteksto mūsų patys gabiausi vaikai nepamestų. Dabar būna taip, kad jie pabaigę 10 klasių pasirenka kitą dalyką – geografiją ar ekonomiką – ir istorijos nebesimoko. O šalia istorijos yra Konstitucija, politologija, pilietiškumas.
Istorija ugdo ir kritinį mąstymą, ko trūksta mūsų visuomenėje. Jau išvis nebeliko kritinio mąstymo – jauni žmonės remiasi tuo, ką sako kažkoks autoritetas. Reiškia, kad aš primetu savo nuomonę ir ja patikima. Sokratas siūlė visiems viskuo abejoti, ta čia lygiai tas pats – mes kiekvienas turime turėti žinių bagažą, bet tas žinias reikia įgyti mokykloje“, – aiškino politikas.
20 metų mokykloje istorijos mokytoju dirbęs D.Jakavičius teigė ir toliau to sieksiantis, nors nuo privalomo egzamino idėjos gali ir atsitraukti.
„Mano pradinė žinutė, kad būtų labai gražu, jog būtų privalomas istorijos egzaminas. Bet ką mes dabar turime, tai tokį didelį priešiškumą, ką ištransliavo mokytojai, kad programa yra per didelės apimties, vaikai nesuspėja jos išeiti net su trimis savaitinėmis pamokomis ir ką čia sugalvojo tas politikas. Aš sutinku, viskas tvarkoje, aš galiu atsitraukti, bet tada aš noriu privalomo dalyko“, – pabrėžė parlamentaras.
Pasak D.Jakavičiaus, tie, kurie pasirinktų nelaikyti istorijos brandos egzamino, galėtų mokytis pagal bendrąjį šio dalyko kursą, o laikantieji – pagal sustiprintą.
„Ir tai tikrai niekaip nesusiję su tuo, kad tai bus papildomas krūvis – tai bus tik dvi savaitinės pamokos ir tikrai tą programą galima su istorikų, akademine bendruomene surašyti. Čia būtų kaip bendrojo kurso sugrąžinimas, aš to norėčiau – kad istoriją rinktųsi visi“, – nurodė politikas.
Visgi istorijos mokytojui A.Jonušui klausimų sukėlė ir ši idėja.
„Viena vertus, aš esu istorijos mokytojas ir tikrai tikiu didžiule istorijos mokymosi nauda. Bet, kita vertus, 11–12 klasė yra toks centras, kuomet mokiniai pasirenka dalykus, kurių egzaminus norės laikyti, ir projektuoja savo ateitį, mokyklos baigimą.
Istorijos visi privalomai mokėsi nuo 5 iki 10 klasės, istorija taip pat buvo integruota pradinėje mokykloje į ugdymo turinį, ir jeigu mes keistume dabartinę sistemą, kai 11-oje klasėje mokiniai renkasi vieną dalyką iš visuomenės ir gamtos mokslų kategorijų, klausimas – kodėl?
Kodėl tada išskirti istoriją kaip vertingesnį mokomąjį dalyką, negu, pavyzdžiui, geografija?“ – klausė mokytojas.
Į partijos kolegos užmojus kiek anksčiau jau sureagavo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovė Raminta Popovienė.
„Diskusijos, kaip kelti istorijos pamokų kokybę ir didinti mokinių įsitraukimą bei susidomėjimą šių pamokų turiniu, yra sveikintinos ir reikalingos. (...) Tačiau būtina akcentuoti, kad, įvedus papildomą egzaminą, didėtų ugdymo programų apimtis ir moksleivių mokymosi krūvis“, – Eltai raštu perduotame komentare pabrėžė R.Popovienė.
„Dabartinės geopolitinės situacijos akivaizdoje ugdyti istorines žinias, istorinės atminties kontekstus, kritinį mąstymą, pilietiškumą ir patriotizmą yra itin svarbu. Tačiau tai užtikrina ne vien istorijos egzamino buvimas. (...)
Šios temos dėstomos ir pilietiškumo pagrindų, lietuvių kalbos ir literatūros pamokose“, – pridūrė ministrė.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, šiais metais vyksiančios pagrindinės brandos egzaminų sesijos metu istorijos egzaminą laikyti pasirinko 10,4 tūkst. vienuoliktokų ir 10 tūkst. dvyliktokų.
Iš viso pirmas valstybinių brandos egzaminų dalis laikys per 29,3 tūkst. vienuoliktokų, o pagrindinėje brandos egzaminų sesijoje dalyvaus daugiau kaip 27 tūkst. dvyliktokų.
