Šių metų egzamino užduotį rasite ČIA.
Egzamino užduotis jau spėjo įvertinti ir mokytojai – savo verdiktą tarė matematikos mokytoja ekspertė, vadovėlių autorė Jūratė Gedminienė.
„Pradėsiu nuo išplėstinio kurso egzamino. Pirmieji dešimt uždavinių, kurie verti po vieną tašką, manyčiau, išplėstinį kursą pasirinkusiems mokiniams neturėjo būti sudėtingi, o tiesiog tikrino žinias ir nereikalavo atrasti kažkokių įmantrių ryšių.
Taigi, manyčiau, nusiraminimui pirmieji dešimt uždavinių buvo visai tinkami. Taip pat pradžia nuo 11 iki 16 uždavinio išplėstiniam kursui tikrai neturėjo kelti didesnių problemų“, – komentavo pedagogė.
Pasak J.Gedminienės, galbūt sunkesnis buvo 17-tas su tikimybėmis susijęs uždavinys – čia reikėjo nesusipainioti ir teisingai pritaikyti formules.
„Kalbant apie geometrijos 18 uždavinį, manyčiau, ta dalis, kur reikėjo įrodyti, galbūt abiturientams ir kėlė rūpesčių, bet tai buvo tik vieno taško uždavinys, taigi kažkokio didelio įrodymo pateikti jiems nereikėjo“, – aiškino mokytoja.
O štai paskutinieji du uždaviniai, pasak matematikos mokytojos ekspertės, jau turėjo sudaryti galimybę mokiniams pademonstruoti savo gilesnį matematinį mąstymą.
Susiję straipsniai
„Manyčiau, kad jos nebuvo kažkokios labai ypatingos, nematytos. Tikrai buvo galima šio uždavinio sprendimo idėjų rasti toje literatūroje, kuri įprastai naudojama ruošiantis matematikos VBE“, – kalbėjo J.Gedminienė, pridūrusi, kad ir 19-tasis uždavinys nebuvo pats sudėtingiausias.
„Atlikus tam tikrus standartinius pertvarkius, uždavinio sprendimas nėra toks klampus ir įveliantis mokinį“, – konstatavo pedagogė.
Paskutinis A kurso egzaminui skirtas uždavinys buvo susijęs su judėjimu.
„Ir čia, pajuokausiu, mokiniams nebent galėjo stresą sukelti uždavinyje veikiantys asmenys, nes paprastai mokiniai uždaviniuose mato judančius motociklininkus, dviratininkus, automobilius, o čia veikiantys herojai buvo vėžlys ir sraigė.
Bet pati uždavinio situacija buvo įprasta ir tikrai kažką panašaus mokiniai turėjo būti matę, mokydamiesi matematikos ir spręsdami judėjimo uždavinius“, – teigė J.Gedminienė.
Mokytoja konstatavo, kad išplėstinio kurso užduotys programą atitiko, ir tikisi, kad jaunuoliai su ja susitvarkė neblogai. To paties ji tikisi ir iš bendrojo kurso egzaminą laikiusiųjų.
„Manau, kad tai yra tipiniai uždaviniai, tikrinantys bazines matematines žinias. Tikiuosi, kad įtampai nuimti tie dešimt uždavinių mokiniams turėjo sektis visai neblogai“, – pirmuosius uždavinius apibūdino J.Gedminienė.
11–16 uždaviniai, anot jos, lygiai taip pat yra tikrinantys tipines ir bazines matematines žinias.
„Manau, kad jie buvo ne kartą spręsti per pamokas, mokantis bendrojo kurso matematiką“, – sakė J.Gedminienė.
Pasak matematikos mokytojos, 17 uždavinys bendrojo kurso abiturientams galėjo sukelti iššūkių, bet, jos teigimu, egzamine tenka pademonstruoti gebėjimus savo žinias pritaikyti ir šiek tiek netradicinėse situacijose.
„Taip pat bendrajam kursui buvo ir geometrinės progresijos taikymo uždavinys. Tikrai nėra sudėtingas, skaičiai nėra klampūs, įtraukiantys mokinius į tam tikrus nepatogius skaičiavimus.
Paskutinis uždavinys taip pat yra geometrijos, bet, manyčiau, kad jis yra paprastesnės situacijos, nei buvo per bendrojo kurso bandomąją užduotį“, – pastebėjo J.Gedminienė.
Išplėstiniu (A) kursu matematikos egzaminą rinkosi laikyti apie 13,2 tūkst. kandidatų, bendruoju (B) kursu daugiau kaip 7,4 tūkst. moksleivių.
Abiturientų laukė iki 20 uždavinių, tarp kurių – ir trumpojo atsakymo, ir pilno sprendimo užduočių.
Iš viso dvyliktokai galės surinkti 60 taškų, kitus 40 jie galėjo gauti pernai metais laikydami tarpinius patikrinimus.
NŠA duomenimis, iš viso egzaminus šiais metais laikys per 27 tūkst. dvyliktokų ir panašus skaičius vienuoliktokų.