Tad kada galėsime sakyti, kad mūsų šalies verslas yra grįstas inovacijomis ir kad didžiaja dalimi kuriame inovatyvius produktus? Ar šis tikslas pasiektas bent dalinai? Gal galime taip sakyti jau dabar?
Šalies ekonominės padėties gerėjimui didelę įtaką turi inovatyvumas. 2014 m. pasaulinio inovatyvumo indekso vertinimu (angl. The Global Innovation Index 2014), Lietuva užima 39 vietą iš 143 šalių. Tai iš esmės atkartoja Lietuvos konkurencingumo vertinimą, pagal kurį Lietuva užima 41 vietą iš 144 šalių (The Global Competitiveness Index 2014–2015/ World Economic Forum). Šioje pasaulio konkurencingumo tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad Lietuvos ekonomika, kaip ir šalių kaimynių – Lenkijos ir Latvijos – ekonomika, yra priskiriama pereinamajai fazei tarp efektyvumu paremtos ekonomikos ir inovacijomis paremtos ekonomikos.
Vyriausybė deda pastangas, kad mūsų šalies ekonomikos plėtra būtų paremta inovatyvių prekių, paslaugų, technologijų kūrimu ir diegimu. Technologinių inovacijų plėtra labai priklauso nuo viešojo ir privataus sektorių investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) ir glaudaus verslo ir mokslo bendradarbiavimo.
2013 m. buvo patvirtinta Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 m. programa, kurioje nubrėžtas tikslas iki 2020 m. pasiekti ES šalių inovacinės veiklos vidurkį, vystoma inovatyviojo verslo finansavimo ekosistema, nustatytos svarbiausios 2014–2020 m. laikotarpio ES struktūrinių fondų panaudojimo kryptys ir prioritetai.
Jeigu kalbame apie inovacijomis pagrįstus verslus, kuo Lietuvos situacija šiandien skiriasi nuo, tarkime, Skandinavijos šalių arba Vokietijos ar Prancūzijos?
Šiaurės Europos šalys (Švedija, Danija, Suomija, Norvegija ir Islandija) pasaulyje laikomos inovatyviausiu technologijų regionu. Šiose šalyse valstybės daug investuoja į aukštąjį mokslą, čia skatinamos inovacijos, vystomos pažangiosios technologijos.
Vokietija tyrimams ir MTEP skiria 2,6 proc. nuo BVP ir iki 2015 m. šis rodiklis išaugs iki 3 procentų. Pagal išlaidų šiam tikslui mastą (49 mlrd. dolerių) Vokietija yra pirma Europoje. Tiek Vokietijoje, tiek Prancūzijoje mokslas visada ėjo greta gamybinės veiklos. Čia fundamentiniai tyrimai dažniausiai turėjo vieną galutinį tikslą – tapti nauju gaminiu ar nauja technologija.
Lietuva, sparčiai žengdama moderniu keliu, sudaro palankias sąlygas kurtis inovatyviam verslui steigdama mokslo ir technologijų centrus (MTP, verslo inkubatoriai, slėniai). Tačiau MTEP ir inovacijų srityje Lietuva dar kol kas nusileidžia pirmaujančioms Vakarų Europos ir Skandinavijos šalims. Remiantis statistiniais duomenimis, vien Švedijoje veikia 31 mokslo ir technologijų parkas, kuriame savo veiklą vykdo 3 320 inovatyvių įmonių. Vokietijoje įkurti 147 mokslo ir technologijų parkai. Juose veikia 7 500 mokslinėmis inovacijomis pagrįsti verslai.
Eurostato duomenimis, 2013 metais Lietuvos verslo išlaidos MTEP sudarė 0,24 proc. viso BVP, o Vokietijos ir Skandinavijos šalių verslo investicijos buvo beveik 10 kartų didesnės (Vokietijos – 1,99 proc., Suomijos – 2,29 proc., Švedijos – 2,19 proc.).
Iš tiesų Lietuvoje veikia daug inovatyvių įmonių, kurios vykdo MTEP veiklą, tačiau jos nedeklaruoja skiriančios lėšų minėtam tikslui. Šiuo tikslu yra pradėta vykdyti iniciatyva „Inoskaita“, kurios metu įmonėms bus suteikta žinių apie MTEP veiklą, šiai veiklai skiriamas išlaidas, jų deklaravimą ir su tuo susijusių praktinių įgūdžių. Tikimės, kad naujausi statistiniai duomenys apie verslo išlaidas MTEP bus geresni.
Ko, bendrais bruožais tariant, trūksta, kad Lietuvos verslas imtų daugiau investuoti į mokslinius tyrimus?
Pažangios pasaulio šalys skatina verslą investuoti ne tik į mokslinius tyrimus, bet ir į mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros veiklą (MTEP), t. y. investuoti kuriant naujus aukštos pridėtinės vertės produktus. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais sukurti ir rinkoje įdiegti nauji gaminiai, technologijos ir paslaugos šiuolaikinėje ekonomikoje kuria didžiausią pridėtinę vertę, skatina konkurencingumą, sukuria didesnį BVP.
Didžiosios tarptautinės kompanijos gali turimais ištekliais užtikrinti visą naujo produkto kūrimo ciklą – nuo idėjos atsiradimo iki produkto išleidimo į rinką. Tačiau Lietuvoje 99,7 proc. įmonių sudaro mažosios ir vidutinės įmonės, kurių dauguma neturi galimybių įkurti MTEP padalinių, skirtų produktams kurti ar tobulinti, mokslo tyrimų rezultatams komercinti. Dėl šios priežasties įmonės minėtas mokslininkų paslaugas turi pirkti iš mokslo ir studijų institucijų, turinčių reikiamą kompetenciją ir infrastruktūrą.
Siekdama paskatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, idėjas išvystyti iki verslui reikalingų maketų ir prototipų, valstybė dalijasi naujų produktų kūrimo rizika, sudaro rizikos kapitalo plėtros sąlygas, teikia viešąsias inovacijų paramos paslaugas, diegia inovacijų paklausos priemones, t. y. skatina inovatyvius viešuosius pirkimus ir užsako sukurti naujų produktų viešajam sektoriui.
Tikiuosi, kad verslas, matydamas valstybės suinteresuotumą plėtoti inovacijas ir jausdamas jos paramą, savo iniciatyva daugiau investuos į mokslinius tyrimus ir naujų produktų kūrimą.
Daug kalbama apie investicijas į startuolių įmones. Visgi, ar sutinkate, kad jas remti yra ir gerai, ir pavojinga, nes juk iš daugelio startuolių realias inovacijas sukuria ir išplėtoja tik vienetai...?
Pagal pasaulinę statistiką sėkmingai veikia kas dešimtas vadinamasis startuolis, bet vieno sėkmė gali atpirkti kitus nepavykusius bandymus. Todėl labai svarbūs pagalbos mechanizmai, kurie sumažintų naujo verslo ir naujų inovatyvių produktų riziką. Kartu būtina įvertinti tai, kad įmonių galimybės pavieniui spręsti efektyvumo, o ypač – inovatyvumo problemas yra ribotos.
Viena iš Ūkio ministerijos priemonių, pagal kurią skatinamos kurtis jaunos įmonės, yra mokslo ir technologijų parkai. Siekdami sumažinti verslo pradžios riziką ir paskatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, parkai lengvatinėmis sąlygomis nuomoja naujoms inovatyvioms įmonėms patalpas ir įrangą, teikia viešąsias paslaugas. Jaunos įmonės skatinamos naudotis virtualiojo biuro galimybėmis.
Pradedančiųjų įmonių sistema Lietuvoje dar labai jauna, tačiau jau padaryta nemaža pažanga. Per 2013–2014 m. Ūkio ministerijos finansuotos dvi technologinio verslumo iniciatyvos paskatino susikurti daugiau nei 100 naujų technologinių įmonių, kurios šiandien gauna įvairiapuses konsultacijas verslo vystymo ir naujų produktų kūrimo ir išleidimo į rinką klausimais.
Siekiant, kad kuo daugiau naujų įmonių išgyventų, teikiant joms paramą vadovaujamasi tokiu principu: idėjų autoriai ir nauji verslai nepaliekami vieni, o jiems į pagalbą pasitelkiami idėjų generavimo patirtį turintys ekspertai ir mentoriai, kurie padeda įmonėms išgyventi pirmąjį veiklos laikotarpį ir visiškai pasiruošti komercinti turimas idėjas.
Pradedančiosios įmonės ir jų įgyvendinami inovatyvūs sumanymai įrodo, kad turime gabių, talentingų žmonių, turime potencialą ir galime būti tarp geriausių pasaulyje. Todėl tam, kad šių įmonių plėtra būtų sėkminga, jos turi neapsiriboti vietine rinka.
Pagal VšĮ „Versli Lietuva“ 2013 m. atliktą apžvalgą, 42 inovatyvių įmonių apklausos duomenimis, pradedančiąsias įmones iš viso pasiekė 25 užsienio ir Lietuvos fondų investicijos, buvo sukurta apie 200 darbo vietų, valstybės investicijos į šias įmones 2013 m. sudarė 1,2 mln. litų, o į biudžetą buvo sumokėta daugiau nei 1,7 mln. litų mokesčių.
Pradedančiosios įmonės prie ekonominio augimo prisideda ne tik mokėdamos mokesčius, kurdamos darbo vietas, tai ir puiki reklama šaliai. Taip pat jaunų žmonių noras kurti verslą keičia visuomenės tendencijas – atsiranda daugiau norinčiųjų užsiimti verslu, pasitikrinti savo idėjas, įgyvendinti sumanymus, pasisemti žinių. Skatindami kurti tokias įmones kartu ugdome verslumą, keliame bendrą šalies verslumo lygį.
Kaip manote, ar ES struktūrinės paramos fondai „iš viršaus“ gali priversti mokslą ir verslą bendradarbiauti ar visgi tai turi padaryti laisvos rinkos spaudimas?
Abu veiksniai yra svarbūs. ES struktūriniai fondai yra didelė paskata verslui bendradarbiauti su mokslu.
Laisvoji rinka skatina verslą ieškoti naujų galimybių, kad jis taptų inovatyvesnis ir galėtų konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Todėl verslas turi suvokti, kad norint pasiekti šį tikslą labai naudinga yra bendradarbiauti su mokslu, diegti inovacijas. ES investicijos yra viena iš priemonių, padedančių suartinti verslą ir mokslą ir skatinančių juos bendradarbiauti.
Valstybė, finansuodama MTEP ir inovacines veiklas, gali palengvinti verslo naštą ir sumažinti prisiimamą riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014–2020 m. ES finansavimo laikotarpiu itin keičiasi finansavimo principai. Atsiranda nemažai naujovių, nuo šiol valstybė keičia patį principą – skiriamos lėšos suvokiamos ne kaip parama, o kaip investavimo forma.
Kurdama naujas priemones verslui, Ūkio ministerija siekia supaprastinti investavimą (mažinama našta verslui, kuo platesnis fiksuotų sumų ar fiksuotų įkainių taikymas ir pan.) ir stengiasi užtikrinti skaidrumą – rengiami vieši priemonių pristatymai, viešai derinami atrankos kriterijai, taikomas konkursinis finansavimas ir t. t.). Be to, svarbu pažymėti, kad siekiama didinti investicijų kokybę ir efektyvumą – investuojant į MTEP ir inovacijas, parama bus teikiama tik sumanios specializacijos srityse, t. y. srityse, kuriose Lietuva yra stipriausia, kuriose sutelktas mokslo ir verslo potencialas, platesnis finansinių priemonių taikymas. Skatinamos ir investicijos į regionus, numatant ir tiesioginę, ir netiesioginę paramą ten įsikūrusioms įmonėms. Laikantis šių principų kuriamos priemonės visiškai atspindės verslo poreikius, ypač besikeičiančiomis globalių rinkų ir iššūkių sąlygomis.
