Biosaugos priemonės – svarbiausias barjeras, pastojantis kelią užkrečiamosioms ligoms patekti į kalakutų, vištų ar ar kiaulių fermas ir taip sumažinti jų plitimo tarp ūkinių gyvūnų riziką.
Tokių priemonių poreikis nuolatinis, o lėšų joms reikia daug. Šie metai – pirmi, kai ūkininkai bei paukštininkystės ar gyvulininkystės bendrovės lėšų biosaugai stiprinti gali prašyti teikdamos finansavimui projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą (KPP).
Tam yra skirta priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos sritis „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“.
Projektas – nuo pavasario
Paraiškos ūkių biosaugai sustiprinti renkamos nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 30 d. Šiais metais tai jau antras paraiškų rinkimo etapas.
„Maždaug pusę darbų, kuriuos esame numatę projekte, jau esame atlikę. Neturime itin daug laiko – viską užbaigti ir mokėjimo prašymą pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai turime iki gruodžio pabaigos“, – sakė Žemaitijoje – Kretingos rajone Kalniškių kaime esančio kalakutų ūkio savininkas Vladas Baltuonis.
Pasak jo, rašant projektą finansavimui pagal KPP minėtos priemonės veiklos sritį „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ teko atsižvelgti“, teko atsižvelgti ir į taisyklėse numatytas sąlygas – sąlyginį gyvūnų (SG) skaičių.
„Taigi per ankstesnį šaukimą – kovo mėnesį – teikėme 30 tūkst. eurų vertės projektą. Atsižvelgiant į SG, didesnio finansavimo negalėjome planuoti.
Kalakutų ūkiui, saugant jį nuo paukščių gripo, reikia nemažai biosaugos priemonių, o apyvartinių lėšų joms neužtenka. Žinodami, kad 80 proc. projektų išlaidų bus kompensuojama, sudarėme būtiniausių priemonių sąrašą“, – kalbėjo V.Baltuonis.
Viena jų – ketveri vartai, iš kurių vieneri – įvažiuojantiems automobiliams dezinfekuoti.
„Tai vartų kompleksai, jie reikalingi, kad į paukštyno teritoriją nepatektų nei pašaliniai asmenys, nei kokie nors gyvūnai iš aplinkos.
Reikia mums ir naujos tvirtos apsauginės tvoros, bet šįkart jai nebeužteks pinigų, kol kas liks senoji“, – pasakojo ūkininkas.
Pagal projektą numatyta įsigyti ir fermų dezinfekcijai ir plovimui reikalingos įrangos.
„Dalį projekto esame įvykdę. Jau nupirkom ir minėtą įrangą bei džiovyklą darbuotojų batams džiovinti. Bet dar reikėtų automatizuotų praleidimo vartų, pro kuriuos įeinant dezinfekuojamos ir rankos, ir apavas, – sakė V.Baltuonis. – Bet dar liko nemontuoti vartai, o laikas senka. Tokiam mažam ūkiui tai – nemenkas iššūkis“.
Parama – keturioms fermoms
Projektus biosaugos priemonėms finansuoti teikė ir bendrovės „Kretingos grūdai“ valdomos kiaulių auginimo įmonės – „Kontvainių“, „Vyturio“, „Biržų bekonas“ bei „Girkalnio“.
Pasak įmonės „Vyturys“ vadovo Valdemaro Sadaunyko, afrikinis kiaulių maras seniai kelia grėsmę kiaulininkystės ūkiams. Ir tik šiais metais atsirado galimybė gauti KPP lėšų kiaulidėms būtinoms biosaugos priemonėms.
„Tokios paramos seniai prašėme, ji mums yra būtinybė. Nes biosauga kiaulininkystės kompleksuose – nuolatinis procesas. Jis neturi pabaigos – pinigų jai reikia nuolat.
Gerai, kad šiemet biosaugai stiprinti skirtus projektus pradėta finansuoti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą“, – pasakojo V.Sadaunykas.
Ir „Vyturio“, ir kitos trys įmonė teikė prašymus projektams finansuoti pagal KPP priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos sritį „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“.
Bendra investicijų į biosaugą suma keturiose įmonėse siekia apie 70 tūkst. eurų.
„Pavasarį nespėjome gauti finansavimui patvirtinimo – jį gavome dabar. Esame viską suplanavę, ir projektus pradėsime įgyvendinti, – kalbėjo V.Sadaunykas. – Afrikinio kliaulių maro užkratas labiausiai plinta šiltuoju metų laiku, tad iki ateinančio pavasario visus darbus, juose numatytus, turėsime užbaigti“.
Anot jo, nieko nelaukiant šiemet buvo nupirkti tinkleliai nuo musių. Jais teko uždengti visas ventiliacijos angas, nes vabzdžiai gali pernešti maro virusą.
Tuo tarpu pagal parengtus projektus visų keturių įmonių kiaulidžių kompleksai bus apjuosti naujomis tvoromis, įrengtos naujos dezinfekcijos vietos įeinantiems į pastatus darbuotojams.
„Teritorijos aptvėrimas – tai apsauga nuo graužikų bei kitų gyvūnų. Kita užduotis – gamyba turi būti taip organizuojama, kad darbuotojai būtų atskirti nuo tų, kurie dirba nesaugiose zonose.
Tai mūsų kasdienybė – į darbą atėjęs žmogus dezinfekuoja avalynę. Kitas žingsnis – jis turi visus namų drabužius palikti drabužinėje, nusiprausti po dušu ir apsivilkti darbo apranga.
Fermose jis negali iš saugių zonų išeiti į mažiau saugias“, – aiškino V.Sadaunykas.
Jau renkamos paraiškos
Ūkininkai, siekiantys sumažinti pavojingų ligų paplitimo tarp ūkinių gyvūnų riziką, kviečiami kreiptis dėl paramos investicijoms į prevencinę veiklą. Paraiškos ūkių biosaugai sustiprinti renkamos nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 30 d., šiais metais tai jau antras paraiškų rinkimo etapas.
Pasinaudoti parama pavojingų ligų paplitimo rizikai sumažinti galima pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos sritį „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“.
Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 4 748 786 eurai paramos lėšų. Pirmajame paraiškų rinkimo etape, kuris vyko pavasarį, buvo paprašyta per 1,7 mln. eurų paramos.
Sąlygos – tai svarbu
Dėl paramos gali kreiptis ūkinių gyvūnų laikytojai, užsiimantys žemės ūkio veikla.
Fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni nei 18 metų amžiaus ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir žemės ūkio valdą. Juridiniai asmenys – savo vardu įregistravę valdą.
Pareiškėjas iki paraiškos pateikimo turi nepertraukiamai veikti ne trumpiau kaip vienus metus.
Būtina vykdyti gyvulininkystės veiklą, realizuoti produkciją rinkoje ir gauti pajamas iš veiklos, į kurios biosaugą investuojama pagal biologinių priemonių taikymo planą.
Pajamos iš žemės ūkio sektoriaus ataskaitiniais metais turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų.
Pareiškėjo laikomi ūkiniai gyvūnai turi būti suženklinti ir registruoti Ūkinių gyvūnų registre, ūkinių gyvūnų laikymo vieta įregistruota Ūkinių gyvūnų registre ne vėliau kaip 2020 m. liepos 31 d.
Iki paraiškos pateikimo parengtas biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planas dėl biologinio saugumo priemonių ūkinių gyvūnų laikymo vietose turi būti suderintas su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniu padaliniu.
Paraiškų skaičiaus neriboja
Pareiškėjo teikiamų paraiškų skaičius pagal šią priemonę neribojamas, tačiau paramos suma vienam paramos gavėjui (taip pat ir susijusių įmonių, sutuoktinių) didžiausia bendra gauta paramos suma negali viršyti 600 tūkst. eurų pagal šią priemonę visas ūkinių gyvūnų laikymo vietas kartu sudėjus.
Pareiškėjai gali teikti tik vieną paramos paraišką konkrečiai ūkinių gyvūnų laikymo vietai. Jei norima prašyti paramos dėl skirtingų ūkinių gyvūnų laikymo vietų, tuomet privaloma teikti atskiras paraiškas.
Pareiškėjas gali teikti vieną bendrą paraišką daugiau kaip vienai ūkinių gyvūnų laikymo vietai tuo atveju, jei įsigyjamas turtas gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkinių gyvūnų laikymo vietoje.
Tuomet tinkamos finansuoti išlaidos ir SG apskaičiuojamos paraiškoje nurodytoms ūkinių gyvūnų laikymo vietoms bendrai, o pareiškėjas projekto kontrolės laikotarpiu turi išlaikyti ūkinių gyvūnų laikymo vietoje ne mažesnį vidutinį metinį gyvulių skaičių, negu nurodyta pateiktoje paraiškoje.
Projekto įgyvendinimo trukmė turi būti nurodyta paraiškoje ir negali viršyti 24 mėnesių laikotarpio nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.
Finansuojamos išlaidos
Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijoms priskiriamos šios išlaidos: vidaus ir lauko aptvarų įsigijimo ir įrengimo, ūkinių gyvūnų pakrovimo/iškrovimo rampų ir (arba) aikštelių įrengimo išlaidos, uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimo, dezinfekcinių purkštuvų, valymo, dezinfekcijos įrangos, plovimo-dezinfekavimo įrenginių ir transporto priemonių įsigijimo, pašarų terminio apdorojimo įrangos įsigijimo, konteinerių ir patalpų, skirtų laikyti gaišenoms, įrengimo ir įrangos įsigijimo, nuo graužikų, vabzdžių, paukščių ir kitų kenkėjų apsaugančios įrangos įsigijimo.
Taip pat finansuojamos išlaidos, susijusios su ūkinius gyvūnus prižiūrinčiais darbuotojais: buitinių persirengimo ir prausimosi patalpų įrengimo ir įrangos, darbo rūbų ir batų plovimo ir džiovinimo įrangos, maitinimo patalpų įrengimo ir įrangos.
