Minėtasis projektas Vokietijos iniciatyva pradėtas 2014 metais, kai buvo minimos Berlyno sienos, skyrusios Rytų ir Vakarų pasaulius, 25-osios griuvimo metinės. Šios sienos teritorijoje, vadinamojoje „mirties linijoje“, buvo išauginti rugiai, o jų sėklos vėliau pasėtos Centrinės ir Rytų Europos valstybėse, kurios įstojo į ES po 1989 metų. Tai – Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija.
Pirmoji Taikos duona buvo iškepta Berlyne. Visų projekte dalyvavusių šalių atstovai nusprendė projektą tęsti bei taip dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį, kaip svarbu saugoti taiką žemėje. O jos išsaugojimas yra tiesiogiai susijęs su tvaraus žemės ūkio plėtra.
Dabar kasmet vienoje iš šių „Taikos duonos“ asociacijai priklausančių valstybių vyksta susitikimas, kurį lydi ne tik forumas „Taika ir žemės ūkis“, bet ir Taikos duonos kepimas iš specialiai šiai progai visose šalyse užaugintų grūdų. Lietuvoje Taikos duonai skirti iš Vokietijos atkeliavę rugiai „Borellus“ kartu su lietuviška veisle „Virgiai“ buvo auginami Augalininkystės tarnybos Kauno augalų veislių tyrimo skyriuje.
Projekto metu organizuojamo forumo metu diskutuojama įvairiomis ES žemės ūkiui ir jo ateičiai aktualiomis temomis. Šiemet Estijoje ir Latvijoje pagrindinė diskusijų tema yra „Regioninis ir tarptautinis bendradarbiavimas“.
„Duona mūsų kultūrose reiškia ne tik maistą, bet ir simbolizuoja darbą bei kantrybę. Kalbėdami apie taikos duoną mes kalbame apie žemės ūkį, kuris vienas iš minkštojo saugumo garantų. Saugumą mes stiprinam užtikrindami sąžiningas konkurencines sąlygas Europos ūkininkams, ne tik maitinantiems savo tautas, bet ir puoselėjantiems kaimo idėją. Atsakomybę už taiką ir gerovę nešame visi, todėl svarbu kalbėtis, klausytis ir suprasti vieniems kitus, išsaugant ir puoselėjant mūsų bendras vertybes“, – sakė Lietuvos žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, kviesdamas konferencijos dalyvius kitais metais pratęsti diskusijas ir bendravimą Lietuvoje.
