Nors Jotvingių taurės varžybose dalyvavo ne tik žemaitukai, bet ir kitų veislių, net klajoklių beduinų išvesti arabų žirgai, vis dėlto daugiausia dėmesio buvo skiriama jiems, žemaitukams, – seniausiems Lietuvos žirgams, kurių genealogija skaičiuojama šimtmečiais ir iš kurių kilusios visos dabar žinomos lietuviškų arklių veislės.
„Net keturis kartus žemaitukai buvo ant išnykimo ribos, – pasakojo Žemaitukų arklių augintojų asociacijos pirmininkė Rūta Šveistienė. – Pastarasis žemaitukų atkūrimas prasidėjo sulig nepriklausomybės pradžia, 1993-iaisiais. Ir pavyko. Šiandien Lietuvoje jų yra apie 700–800.“
Draugiški, prieraišūs, temperamentingi, labai protingi – tokias žemaitukų charakterio savybes vardijo R.Šveistienė, paminėdama, kad šie nedideli arkliukai yra gana užsispyrę, bet jei reikės, išneš raitelį ant savo nugaros ir iš mūšio lauko, ir iš nesėkmės varžybose.
„Štai šiandien viena raitelė padarė dvi klaidas, ir žemaitukas ją išsuko iš konkūro, nešte išnešė“, – pateikė pavyzdį Žemaitukų arklių augintojų asociacijos pirmininkė.
12 žemaitukų laikantis Jotvingių taurės organizatorius V.Kūlokas apie šiuos žirgus, apdainuotus dar Vytauto Didžiojo laikų metraščiuose, irgi gali papasakoti daug, bet varžybų dieną jis, tiesą sakant, neturėjo laiko šnekoms.
Ir varžybomis rūpinosi, ir kad nieko netrūktų dalyviams bei vertinimo komisijai, kad Arūno Reklio iš Pajiesio virtas avienos šiupinys neatauštų.
Jotvingių taurės organizatorius V.Kūlokas dalyvavo ir varžybose. Su žemaituku Palšiu nuvažiavęs 58 kilometrus jis iškovojo Kauno rajono mero taurę.
„Kad Jotvingių taurė yra būtent žemaitukų varžybos, labai simboliška minint atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį, – pabrėžė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas. – Šie žirgai – tai mūsų paveldas, mūsų istorijos dalis.“
Varžėsi ir žirgai, ir jų šeimininkai
Dainavos taurę (jojimas, 83 km) laimėjo Danguolė Lastauskaitė su žirgu Paloma, aplenkusi Beatą Szlezyngier-Jagelską ir išskirtinio grožio baltą jos ristūną Echo Zeus.
Jotvingių taurę (jojimas, 59 km) su žirgu Petraku iškovojo Neringa Kūlokaitė.
Šlienavos taurę (jojimas, 42 km) laimėjo Augustė Eidukaitytė su Prapuntu.
Samylų taurės rungtyje (jojimas, 42 km) pirmąją vietą užėmė Rima Pliopienė su Versija.
Žiegždrių taurės (jojimas, 25 km) nugalėtoja tapo Ieva Masalskaitė su žirgu Topoliu.
Dvareliškių taurę (jojimas, 25 km) laimėjo Goda Bružaitė su Sabiu.
Sūduvos taurės (važiavimas, 25 km) nugalėtojas – Stasys Laurinaitis su žirgu Aisetu.
Kalniškių taurės (jojimas, 17 km) laimėtoja tapo Gabrielė Liekytė su Kvantu.
Mozūrų taurę (jojimas, 17 km) iškovojo Agnė Salmanavičiūtė su žirgu Augustino.
Dubravų taurės (važiavimas, 17 km) laimėtoju pripažintas Česlovas Marcinauskas su Žakonda.
Gervėnupio taurės rungtyje (važiavimas, 17 km) nugalėjo Ramūnas Kliokys su žirgu Bėra.
