Jis teigė, kad nėra vykdomi dar 2013 metais priimti ES įsipareigojimai mūsų žemdirbiams, pagal kuriuos buvo numatyta, jog mūsų šalies žemdirbiai gaus 196 eurų tiesioginių išmokų už hektarą dirbamos žemės, kai ES tiesioginių išmokų vidurkis yra apie 266 eurus.
„Mums nesuprantama, kodėl nėra vykdomi šie įsipareigojimai. Lietuvos žemdirbiai gauna mažesnes nei įsipareigota 174 eurų dydžio tiesiogines išmokas už hektarą – t.y. maždaug 100 eurų mažesnės už ES vidurkį“, – kalbėjo N. Aleksiejūnas.
Anot jo, per 15 metų nuo to laiko, kai Lietuva tapo ES narė, darbo sąnaudos žemės ūkyje smarkiai išaugo ir beveik susilygino su ES senbuvių, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, ilgalaikėje ES finansinėje perspektyvoje numatyta, kad tiesioginės išmokos mūsų šalies žemdirbiams 2027 metais sieks 79 proc. ES vidurkio.
„Tai yra nepriimtina, ir prezidentė palaiko Lietuvos ir Baltijos šalių žemdirbių reikalavimus dėl didesnių išmokų“, – sakė jis.
Anot N. Aleksiejūno, argumentai, kuriuos naudoja EK dėl mažesnių išmokų mūsų šalies žemdirbiams, daugiausiai susiję su Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš ES ir dėl to 11 proc. mažėsiančiu ES biudžetu.
„Derybos dėl didesnių išmokų žemdirbiams nebus nei lengvos, nei trumpos – galiu prognozuoti, kad jos nusikels į 2019 metų pabaigą ar net 2020-uosius metus“, – sakė prezidentės patarėjas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį, gruodžio 10 d., susitiko su Lietuvos žemdirbius vienijančių organizacijų atstovais ir aptarė ES daugiametę 2021-2027 metų finansinę perspektyvą bei joje numatomą paramą mūsų šalies ūkininkams.
Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizacijos rengs antrąją šiais metais protesto akciją Briuselyje. Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu bus toliau reikalaujama didesnių tiesioginių ES išmokų.
Prie lietuvių protesto akcijos jungiasi Lenkijos, Čekijos, Slovakijos žemės ūkio rūmai bei Latvijos žemdirbių savivaldos organizacijos. ŽŪR pažymi, kad bus reikalaujama ES tiesioginių išmokų vidurkio, kuris yra apie 266 eurai.
ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas pasidžiaugė prezidentės palaikymu bei tuo, kad prie protesto prisijungė daug jaunų ūkininkų.
„Prezidentė palaiko žemdirbius, esu be galo dėkingas už tai. Tai duoda paskatinimą, kad reikia važiuoti ir kovoti už savo teises, kad 2013 m. susitarimai (su ES. – ELTA) būtų įvykdyti.
Taip pat siekiame išsikelti tikslą, kad gautume ES vidurkį (tiesioginių išmokų. -ELTA). Ūkininkams ta suma – be galo svarbi. Ypatingai jauniems. Labai džiaugiuosi, kad prie protesto akcijos prisijungė daug jaunų ūkininkų, jų bus daugiau nei 30 proc. Tikslas vienas – būti pripažintiems ES ir gauti vidurkį“, – teigė V. Buivydas.
ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus sakė, kad vienas pagrindinių protesto motyvų – sąlygų dėl tiesioginių išmokų tarp Lietuvos ir kitų ES šalių suvienodinimas.
„Yra ne tik mūsų reikalavimai, yra ir kompleksas priemonių, kurias sieja ES institucijos. „Brexitas“ iki šiol neišspręstas, biudžeto tvirtinimas – taip pat. Nepaisant visų dalykų, Lietuva išlaiko principus rodyti stuburą bendrame ES kontekste, kad lygios teisės, nediskriminacinės pozicijos turi būti išlaikytos“, – sakė A. Svitojus.
Kaip Eltai teigė ŽŪR pirmininkas, po pirmojo protesto, vykusio spalį, Lietuvai pavyko sutvirtinti savo derybines pozicijas ir sutelkti derybų partnerius.
„Tai sustiprino derybinę pozicija, kuri yra kieta. Ir šiandien prezidentė pasakė: „aš galiu pritaikyti veto teisę“, kadangi tai pažeidžia stojimo į ES sutartį, kurią mes diskutavome. (...) Taip pat gali būti pritaikytas teisminis kelias, tačiau prezidentė tokiais dalykais turbūt nežaidžia.
Mes įgijome daug daugiau partnerių iš kitų šalių. Mūsų stiprūs partneriai tampa latviai, Lenkija, jungiasi Čekija, Slovakija. Kaip Lietuva įgauname tam tikrą statusą ir autoritetą, kovodami ES šalyse. Girdimumas yra ne tik mūsų – atsiranda galimybė ir mūsų politikams kelti savo reikalavimus“, – Eltai teigė A. Svitojus.
ŽŪR duomenimis, Lietuvai naujuoju 2021-2027 m. laikotarpiu tiesioginėms išmokoms numatoma skirti 3,344 mlrd. eurų (2018 m. kainomis) arba 5,8 proc. daugiau nei 2014-2020 m. laikotarpiu, tačiau Kaimo plėtros programai numatoma skirti tik 1,214 mlrd. eurų, t.y. 26,2 proc. mažiau negu 2014-2020 m. laikotarpiu.
Naujuoju 2021-2027 m. laikotarpiu Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai iš viso numatoma skirti apie 5,2 proc. mažiau, nei 2014-2020 m. laikotarpiu.
Pasak ŽŪR, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, o 2027 m. Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už ha lygį, kas sudarytų 79 proc. ES vidurkio. Lietuva su 2020 m. planuojamu 196 eurų vidurkiu yra trečia nuo galo – po Estijos ir Latvijos, o didžiausias išmokas gauna Olandija (vidutiniškai 403 eurus).
Prezidentė pabrėžė, kad dėl „Brexit“ objektyvios sąlygos nėra palankios deryboms dėl daugiametės perspektyvos, bendras lėšų kiekis mažėja, tačiau Lietuva turi užtikrinti šalies žemdirbių konkurencines sąlygas bendroje Europos rinkoje.
Šalies vadovės teigimu, Lietuvos netenkina, kad naujajam finansiniam periodui EK siūloma parama kaimo plėtrai mažėja ketvirtadaliu – tokiu pat dydžiu kaip ir turtingesnėms ES šalims, o keičiamos Kaimo plėtros programos bendrojo finansavimo proporcijos reikštų didelį iššūkį Lietuvos biudžetui, kuris gali būti nepajėgus skirti reikiamų bendrojo finansavimo lėšų.
