„Visko gali būti. Iš pradžių, kai EK išėjo su pradiniais pasiūlymais, jie lyg ir turėjo optimistinę gaidelę, kad pavyks susiderėti šiais metais. Bet turint omeny, kiek daug buvo pradinių reakcijų, nepasitenkinimo, buvo galima įtarti, kad gali būti, jog ne šiais metais ir jau ne šita Europos Komisija pabaigs derybas dėl biudžeto“, – sakė G.Surplys.
Paklaustas, ar žemdirbių organizuojami protestai palengvina derybų procesą su EK, žemės ūkio ministras sakė, kad tikrai palengvina.
„Tai besąlygiškai palengvina derybų procesą. Mes turime kovoti tiek aukščiausiu politiniu lygiu Europos Vadovų Taryboje, tiek žemės ūkio ministrų, tiek visuomenės formatu. Kai ateis ta paskutinė derybinė naktis, kai bus pateikti galutiniai pasiūlymai valstybėms, aš esu tikras, kad visi lyderiai atsižvelgs ir į savo sektorinių ministrų rekomendacijas, ir į visuomenės spaudimą“, – teigė žemės ūkio ministras.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizacijos Briuselyje rengia jau antrą šiais metais protestą dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo Lietuvos ūkininkams.
ŽŪR duomenimis, Lietuvai naujuoju 2021-2027 metų laikotarpiu tiesioginėms išmokoms numatoma skirti 3,344 mlrd. eurų (2018 metų kainomis) arba 5,8 proc. daugiau nei 2014-2020 metų laikotarpiu.
Tačiau Kaimo plėtros programai numatoma skirti tik 1,214 mlrd. eurų, t.y. 26,2 proc. mažiau negu 2014-2020 metų laikotarpiu.
Naujuoju 2021-2027 metų laikotarpiu Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai iš viso numatoma skirti apie 5,2 proc. mažiau, nei 2014-2020 metų laikotarpiu.
Pasak ŽŪR, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, o 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už ha lygį, kas sudarytų 79 proc. ES vidurkio.
Lietuva su 2020 metais planuojamu 196 eurų vidurkiu yra trečia nuo galo – po Estijos ir Latvijos, o didžiausias išmokas gauna Olandija (vidutiniškai 403 eurus).
Prezidentės patarėjas užsienio politikos klausimais Nerijus Aleksiejūnas „Žinių radijui“ trečiadienį sakė, kad derybos dėl didesnių išmokų nebus lengvos ir trumpos – jos gali nusikelti į 2019-ųjų metų pabaigą ar net 2020-uosius metus.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį susitiko su Lietuvos žemdirbius vienijančių organizacijų atstovais ir aptarė ES daugiametę 2021-2027 metų finansinę perspektyvą bei joje numatomą paramą mūsų šalies ūkininkams.
Pasak prezidentės, žemdirbių reikalavimai yra pagrįsti, nes Europos Komisijos (EK) pasiūlymai dėl paramos Lietuvos žemės ūkiui yra nepriimtini.
Prezidentė pabrėžė, kad dėl „Brexit“ objektyvios sąlygos nėra palankios deryboms dėl daugiametės perspektyvos, bendras lėšų kiekis mažėja, tačiau Lietuva turi užtikrinti šalies žemdirbių konkurencines sąlygas bendroje Europos rinkoje.
Šalies vadovės teigimu, Lietuvos netenkina, kad naujajam finansiniam periodui EK siūloma parama kaimo plėtrai mažėja ketvirtadaliu – tokiu pat dydžiu kaip ir turtingesnėms ES šalims, o keičiamos Kaimo plėtros programos bendrojo finansavimo proporcijos reikštų didelį iššūkį Lietuvos biudžetui, kuris gali būti nepajėgus skirti reikiamų bendrojo finansavimo lėšų.
