Prie lietuvių protesto akcijos jungiasi Lenkijos, Čekijos, Slovakijos žemės ūkio rūmai bei Latvijos žemdirbių savivaldos organizacijos. ŽŪR pažymi, kad bus reikalaujama ES tiesioginių išmokų vidurkio, kuris yra apie 266 eurai už hektarą.
Anksčiau ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus yra sakęs, kad vienas pagrindinių protesto motyvų – sąlygų dėl tiesioginių išmokų tarp Lietuvos ir kitų ES šalių suvienodinimas.
„Yra ne tik mūsų reikalavimai, yra ir kompleksas priemonių, kurias sieja ES institucijos. „Brexit“ iki šiol neišspręstas, biudžeto tvirtinimas – taip pat. Nepaisant visų dalykų, Lietuva išlaiko principus rodyti stuburą bendrame ES kontekste, kad lygios teisės, nediskriminacinės pozicijos turi būti išlaikytos“, – sakė A.Svitojus.
Kaip teigė ŽŪR pirmininkas, po pirmojo protesto, vykusio spalį, Lietuvai pavyko sutvirtinti savo derybines pozicijas ir sutelkti derybų partnerius.
„Tai sustiprino derybinę pozicija, kuri yra kieta. Ir šiandien prezidentė pasakė: „Aš galiu pritaikyti veto teisę“, kadangi tai pažeidžia stojimo į ES sutartį. Taip pat gali būti pritaikytas teisminis kelias, tačiau prezidentė tokiais dalykais turbūt nežaidžia“, – sakė A.Svitojus.
Naujuoju 2021-2027 m. laikotarpiu Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai iš viso numatoma skirti apie 5,2 proc. mažiau nei 2014-2020 m. laikotarpiu.
Pasak ŽŪR, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, o 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už ha lygį, kas sudarytų 79 proc. ES vidurkio. Lietuva su 2020 metais planuojamu 196 eurų vidurkiu yra trečia nuo galo – po Estijos ir Latvijos, o didžiausias išmokas gauna Olandija (vidutiniškai 403 eurus).
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad dėl „Brexit“ objektyvios sąlygos nėra palankios deryboms dėl daugiametės perspektyvos, bendras lėšų kiekis mažėja, tačiau Lietuva turi užtikrinti šalies žemdirbių konkurencines sąlygas bendroje Europos rinkoje.
Šalies vadovės teigimu, Lietuvos netenkina, kad naujajam finansiniam periodui EK siūloma parama kaimo plėtrai mažėja ketvirtadaliu – tokiu pat dydžiu kaip ir turtingesnėms ES šalims, o keičiamos Kaimo plėtros programos bendrojo finansavimo proporcijos reikštų didelį iššūkį Lietuvos biudžetui, kuris gali būti nepajėgus skirti reikiamų bendrojo finansavimo lėšų.
Gali tekti rinktis
Derybos dėl naujos ilgametės ES finansinės perspektyvos tikriausiai nusikels po Europos Parlamento rinkimų, o Lietuvai gali tekti apsispręsti, kas yra svarbiau – ar struktūriniai fondai, ar žemės ūkis, ar Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymas, interviu LRT radijui sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Prezidentei ketvirtadienį vykstant į Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį, kuriame svarbiausia tema bus derybos dėl 2021-2027 m. ES biudžeto, Lietuvai aktualiausi trys klausimai: „Brexitas“, Europos Komisijos siūlymas dėl tiesioginių žemės išmokų, kuris netenkina Lietuvos, ir Ignalinos AE uždarymo finansavimas.
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad itin svarbu, jog Ignalinos AE uždarymui pirmą kartą biudžete gauta nauja eilutė, ir tai – Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio dėka.
„Labai džiaugiuosi, kad yra numatyta labai ženkli suma, netgi didesnė, nei gavome šiemet. Tačiau turint galvoje įsipareigojimus ir tai, kad mums reikia didesnių lėšų, mes, aišku, prašysime daugiau. Juo labiau, kad gavome rimtą palaikymą iš Europos Parlamento (EP), yra priimta rezoliucija su palaikymu, kad į Lietuvos reikalavimus būtų atsižvelgta naujoje finansinėje perspektyvoje“, – LRT radijui teigė prezidentė.
Vis dėlto prezidentė pripažino, kad EP pozicija dėl finansavimo skyrimo yra rekomendacinio pobūdžio ir galutinio sprendimo negarantuoja.
„Lietuvai, kaip visada, reikės rinktis. Kartais būna taip, kad šaliai yra pasakoma: turi paketą, pasakyk, kas tau svarbiau – ar struktūriniai fondai, ar žemės ūkis, ar Ignalina. Visoms šalims, ypač donorėms, yra svarbu, kiek jie mokės, kiek duoda. O pati šalis turės apsispręsti savo prioritetus. Todėl ir mes turėsime apsispręsti galiausiai su parlamentu ir Vyriausybe savo prioritetus, ir įtariu, kad tai reikės daryti jau 2020 metais“, – kalbėjo prezidentė.
Lietuvos vadovės teigimu, šalys Vadovų Taryboje tik įvardys, kas joms netinka, bet bendras fonas deryboms yra labai apsunkintas.
„Deja, turint galvoje ir artėjančius EP rinkimus, ir sudėtingą situaciją su Jungtinės Karalystės išstojimu, labai didelė tikimybė, net sakyčiau, 70 proc. tikimybė, kad derybos bus tik po naujojo Parlamento atsiradimo, tai yra 2020 metais“, – sakė D.Grybauskaitė.
D.Grybausitės teigimu, apskritai Europos Komisijos pateiktas pirminis daugiamečio biudžeto projektas yra nepriimtinas Lietuvai, nes mūsų šaliai skirtos finansinės lėšos iš ES sanglaudos fondų mūsų valstybei sumažinamos beveik ketvirtadaliu. D.Grybauskaitės teigimu, toks drastiškas paramos sumažinimas gali neigiamai paveikti jau pasiektą pažangą.
ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) yra pateikusi ES 2021-2027 m. biudžeto siūlymus, jam įsigalioti būtinas EP pritarimas. Buvo siekiama, kad naujasis biudžetas būtų suderintas iki 2019 m. gegužę vyksiančių EP rinkimų, tačiau dabar jau mažėja vilčių, kad tai pavyks padaryti.
EK siūlo ilgalaikį biudžetą, kurį sudaro 1 135 mlrd. eurų vertės įsipareigojimai (2018 m. kainomis), atitinkantys 1,11 proc. ES-27 bendrųjų nacionalinių pajamų. 2014-2020 m. finansinėje programoje ES buvo numačiusi 959,99 mlrd. eurų. Turint omenyje infliaciją, dydis išlieka panašus. Sanglaudos politikos ir bendrosios žemės ūkio politikos finansavimą EK siūlo mažinti po 5 proc.
Skaičiuojama, kad Ignalinos AE uždarymui dar reikės 1,3 mlrd. eurų. 2021-2027 m. elektrinės uždarymui reikės 780 mln. eurų. Tuo metu 2021-2027 m. ES biudžete Europos Komisija Ignalinos AE uždarymui siūlo skirti tik 552 mln. eurų. EP yra pritaręs pozicijai, kad Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimui būtų skirta būtent tiek, kiek prašo Lietuva – 780 mln. eurų.
