„Svarbu, kad ateina iš Europos Parlamento atstovai, pavyzdžiui, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininko pavaduotojo Czeslawo Adamo Siekierskio kabineto žmonės, kurie pasakoja detales, kaip kas vyksta. Iš Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisijos gavome raštą, nes parašėme kreipimąsi dėl kai kurių papildomų reikalavimų dėl ES vienodinimo, lygesnių teisių suteikimo, nes kentėti daugiau negalime“, – sakė A.Svitojus.
Jis pridūrė, kad protestuotojai sulaukė ir už finansinį stabilumą atsakingo eurokomisaro Valdžio Dombrovskio dėmesio.
A.Svitojus teigė, kad proteste dalyvauja apie 100 lietuvių, 50 lenkų, 30 Latvijos ūkininkų.
ŽŪR duomenimis, Lietuvai naujuoju 2021-2027 metų laikotarpiu tiesioginėms išmokoms numatoma skirti 3,344 mlrd. eurų (2018 metų kainomis), arba 5,8 proc. daugiau nei 2014-2020 metų laikotarpiu, tačiau Kaimo plėtros programai numatoma skirti tik 1,214 mlrd. eurų, t. y. 26,2 proc. mažiau negu 2014-2020 metų laikotarpiu.
Naujuoju 2021-2027 metų laikotarpiu Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai iš viso numatoma skirti apie 5,2 proc. mažiau nei 2014-2020 metų laikotarpiu.
Pasak ŽŪR, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, o 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį, kas sudarytų 79 proc. ES vidurkio.
Lietuva su 2020 metais planuojamu 196 eurų vidurkiu yra trečia nuo galo – po Estijos ir Latvijos, o didžiausias išmokas gauna Olandija (vidutiniškai 403 eurus).
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį susitiko su Lietuvos žemdirbius vienijančių organizacijų atstovais ir aptarė ES daugiametę 2021-2027 metų finansinę perspektyvą bei joje numatomą paramą mūsų šalies ūkininkams.
Pasak prezidentės, žemdirbių reikalavimai yra pagrįsti, nes Europos Komisijos (EK) pasiūlymai dėl paramos Lietuvos žemės ūkiui yra nepriimtini.
Tuo metu žemės ūkio ministras Giedrius Surplys anksčiau sakė, kad žemdirbių protestai besąlygiškai padeda derantis dėl didesnių tiesioginių išmokų.
