Šie klausimai buvo svarbiausi Žemės ūkio ministerijoje įvykusioje apskritojo stalo diskusijoje, kurioje aktyviai dalyvavo žuvininkystės sektoriaus atstovai.
Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos įgyvendinimo rezultatai rodo, kad daugiausiai paraiškų yra pateikta gauti kompensacijoms už žinduolių ir paukščių padarytą žalą.
Tačiau taip pat aktyviai domimasi ir investicijomis į akvakultūrą, žuvininkystės produktų perdirbimą.
Nustačius naujus žuvininkystės sektoriaus poreikius Žemės ūkio ministerija į programą nori įtraukti dvi naujas priemones ir atitinkamai perskirstyti lėšas.
„Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas“ bus skirta menkes žvejojančioms įmonėms, o „Gyvūnų sveikatos ir gerovės priemonės“ – akvakultūros įmonėms, norinčioms užtikrinti geresnę žuvų ligų kontrolę.
Iš programos planuojama išbraukti neatitinkančią žvejų poreikių ir negavusią nei vienos paraiškos priemonę, skirtą investicijoms į laivų energijos vartojimo efektyvumą ir tyrimus.
Europos Sąjungos žuvininkystės sektorius jau ruošiasi ir naujajam 2021-2027 m. laikotarpiui. Europos Komisija jau pateikė Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansavimo pasiūlymą, kuriam visos šalys narės aktyviai teikia savo komentarus.
Numatoma, kad Lietuvai iš šio fondo bus skirta apie 61,18 mln. Eur (2014-2020 m. – 63,43 mln. Eur)
Žemės ūkio ministerija jau pateikė savo komentarus ir iki sausio mėnesio pabaigos laukia žuvininkystės sektoriaus atstovų pastabų bei pasiūlymų.
