Pasak ŽŪM, skirtingi sektoriai gali kurti atskirus fondus arba dalyvauti bendrame fonde.
„Tai priklauso nuo atskirų sektorių poreikių ir iniciatyvų, kadangi dalyvavimas rizikos valdymo fonduose paremtas iniciatyvos iš apačios principu“, – Eltai nurodė ŽŪM.
Ministerija aiškina, kad pajamų stabilizavimo priemonė turėtų atitikti Europos Parlamento ir ES Tarybos reglamentus.
„Remiantis minėtu reglamentu, (valstybės. – ELTA) parama fondo veiklai gali sudaryti iki 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų – administravimo, kompensacijų, įmokų į fondą ir kitų“, – nurodė ŽŪM.
Teigiama, kad visiems sektoriams būtų teikiama vienoda parama, tačiau pastaruoju metu diskusijos dėl rizikos valdymo fondų kūrimo vyko su pieno gamintojais ir grūdų augintojais, nes šie sektoriai labiausiai jautrūs rinkos svyravimams.
Apie rizikos valdymo fondų idėją kalbama praėjusią savaitę žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio ir socialinių partnerių patvirtintoje Kaimo ir žemės ūkio plėtros Baltojoje knygoje. Joje kalbama apie siekį į rizikos valdymo fondų veiklą įtraukti visus maisto grandinės dalyvius – gamintojus, tarpininkus, perdirbėjus ir prekybininkus.
Kaip nurodo ŽŪM, rizikos valdymo fondas modeliuojamas kaip pajamų stabilizavimo priemonė, pagal kurią ūkininkų finansiniai įnašai įnešami į vadinamąjį tarpusavio pagalbos fondą, iš kurio skiriamos kompensacijos ūkininkams dėl didelio jų pajamų sumažėjimo.
