Almantas Liorentas. Laboratorija rado taršos pėdsakų? Be išlygų – kaltas ūkininkas

Tai jau buvo – ir prieš kelis mėnesius vykęs viešųjų ryšių šou apie galimas ūkininkų korupcijos apraiškas, ir „Ekoagros“ vadovo atleidimas. Tačiau problema niekur dėl to nedingo.  

Pasak A.Liorento, institucijos yra įsibaiminę ir baimę naudoja kaip pasiteisinimą savo metų metus besitęsiančiam neveiksnumui pateisinti.<br>A.Juozapaičio nuotr. („Mano ūkis“)
Pasak A.Liorento, institucijos yra įsibaiminę ir baimę naudoja kaip pasiteisinimą savo metų metus besitęsiančiam neveiksnumui pateisinti.<br>A.Juozapaičio nuotr. („Mano ūkis“)
Daugiau nuotraukų (1)

Almantas Liorentas

Mar 20, 2019, 7:05 PM, atnaujinta Mar 20, 2019, 7:09 PM

Maždaug prieš dešimtmetį Vakarų Europa, kur ekologiškų produktų sektorius ir vartojimas yra didelis ir toli pažengęs, patyrė foninės taršos ekologinėje gamyboje problemą.

Prasidėjo diskusijos, tada atsirado rekomendacijos ir principai, kuriais visi ekologinio sektoriaus dalyviai ėmė vadovautis.

Ir Lietuvoss ekologinių ūkių asociacija, tiek viešoji įstaiga „Ekoagros“ yra IFOAM nariai.

Europinėje direktyvoje dėl ekologinio ūkininkavimo yra aiškiai sakoma, kad negalima pesticidų ir kitų neleistinų medžiagų naudoti ekologinėje gamyboje. Tačiau 95 proc. žemės ploto visoje ES yra dirbama chemizuotai ir foninė tarša iš kaimyninių ūkių tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai pasiekia ekologinius laukus: ir per dirvos eroziją, ir su paviršiniais vandenimis, ir atnešama vėjo, kai purškiami kaimyniniai laukai. Ji yra neišvengiama.

Reglamentas nenumato, kokie chemikalų likučiai ar pėdsakai yra leidžiami.

Todėl, aptikus pesticidų pėdsakus ekologiškuose produktuose, turi būti atliekamas tyrimas, kuris ir turi atsakyti į klausimą, iš kur atsirado tarša.

Daugumoje atvejų Europoje tai yra foninė tarša arba kita neišvengiama aplinkos tarša, kuriai pastoti kelio ūkininkas neturi galimybės. Bet Lietuvoje tokie taršos priežasčių tyrimai nėra atliekami.

Pas mus vadovaujamasi principu: laboratorija rado pėdsakus? Vadinasi, ūkininkas panaudojo chemikalus ir dėl to yra kaltas. Iš jo turi būti atimtos visos išmokos.

Taip yra žlugdomiekologiniai  ūkiai. O pati STT įžvelgia galimas rizikas korupcijai, nes per daug galios yra sutelkta vienos institucijos – „Ekoagros“ rankose. Nes ji ir sertifikuoja, ir vykdo apeliaciją (kuri realiai neveikia ir apsiginti faktiškai nėra galimybių), ir vėliau formuoja teismų praktiką, kuri, kaip dabar matome, yra visiškai nepalanki pareiškėjams.

Ekologiniai ūkiai yra įsprausti į kampą. Jie patys esą turi pasirūpinti ir apsisaugoti, kad kaimynų puškiami pesticidai nepatektų į jų laukus.

Tuo tarpu Vakarų Europoje, į kurią taip lygiuojamės ir prašome vienodų tiesioginių išmokų, saugoti kaimynus  privalo pirmiausia chemizuoti ūkiai, – neužteršti šalia esančių ekologinių laukų.

Turime situaciją, kai „Ekoagros“, būdama tiek IFOAM, tiek EOCC (Europos sertifikavimo įstaigų asociacija) narė, ne tik kad nesivadovauja geromis praktikomis, siekdama ginti tiek vartotojų, tiek ūkininkų interesus. Priešingai – ji traktuoja visus taršos atvejus kaip pareiškėjo atsakomybę. O tai prišaukia sankcijas kaip už pyktybinį neleistinų medžiagų naudojimą.

Ji neteikė Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pasiūlymų, kaip gi reikėtų pakeisti Lietuvos teisės aktus, kurie suteiktų galimybę ūkiams apsiginti.

Galios centras, sprendimų priėmimai, apeliacija – viskas vienose rankose. Teisės aktai ir procedūros nesukuria galimybės pareiškėjams įrodyti savo nekaltumo.

O ir ŽŪM nesiima reikiamų veiksmų, kad šią padėtį ištaisytų – pakeistų teisės aktus.  O po paskutinių STT išvadų tiek ŽŪM, tiek „Ekoagros“ yra perdėtai įsibaiminę ir baimę naudoja kaip pasiteisinimą metų metus besitęsiančiam neveiksnumui pateisinti.

Ketiname kelti ministerijai šiuos reikalavimus, siekiant spręsti susidariusią situaciją.

1. Jei įtariama, kad ekologiškuose produktuose yra pesticidų, nacionalinės valdžios institucijos privalo atlikti tyrimą iki nutarimo priėmimo. 

2. Tyrimo metu būti nustatytas neleidžiamų medžiagų šaltinis ir užteršimo jomis priežastis. 

3. Tyrimo metu bendradarbiauti su pareiškėju ir gauti iš jo visą informaciją bei paaiškinimus.

4. Tyrimo metu kreiptis į nepriklausomus ekspertus dėl kvalifikuotos nuomonės.

5. ŽŪM (Kompetentinga institucija) turi perimti neatitikimų, pažeidimų ir atitinkamų nuobaudų katalogo priėmimą , o ne deleguoti funkcijas sertifikavimo įstaigai, ypač jei bus kelios įstaigos su skirtingomis sankcijomis.

6. Pasinaudoti ES šalių gerąja praktiką ir nustatyti adekvačias nuobaudas bei pasinaudoti jų atliekamo atvejo tyrimo praktika.

7. Apeliacinė komisija sudaro ŽŪM, o ne „Ekoagros“ vadovas. 

8. Apeliacinėje komisijoje neturi būti Ekoagros darbuotojas su balso teise.

9. Apeliacijos komisijos sprendimas turi būti privalomas, o ne rekomendacinis.

10. Apeliacijos nuasmeninti dokumentai skelbiami viešai interneto puslapyje. 

Almantas Liorentas yra Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko pavaduotojas.  

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.