„Mes sakom, kad tai yra pavojingas stichinis meteorologinis reiškinys. Tai šiemet įvyko 12 dienų anksčiau nei standartinė klimato norma. Svarbiausia, kad šalnos buvo stiprokos – ant dirvos paviršiaus buvo minus 7–8 laipsniai. Žemesnėse, sausesnėse vietose – daugiau“, – sakė Izolda Marcinonienė, hidrometeorologijos tarnybos vyr. specialistė.
Paprastai pavojingiausios augalams šalnos fiksuojamos balandį, gegužę, tačiau neretai jų būna ir birželį, o kartais ir liepą.
Anot hidrometeorologijos specialistės, apie artėjančias šalnas organizacijos buvo perspėtos kiek anksčiau, bet tai nepadėjo išvengti nuostolių. Pasak Sodininkystės ir daržininkystės instituto skyriaus vedėjo Dariaus Kviklio, dėl šalnų daugelis verslinių sodų šeimininkų gali surinkti tik penktadalį ar dešimtadalį įprasto vaisių ir uogų derliaus. Neatmetama, kad dėl to gali kilti kainos.
llgametis braškių augintojas Panevėžio rajone Jonas Zaborskis visus tris hektarus uždengęs plėvele, bet ir ji ne visur padėjo.
„Derlius bus mažesnis, jis tikrai nebus rekordinis, kažkiek nušalo, ir uogytės brangesnės bus. Po 10 dienų pasirodys, kiek juodų žiedų. Jei būtų atvira, būtų 50 proc. nuvirinę“, – sako ūkininkas J.Zaborskis.
Molainių kaime mėgėjiškai daržininkyste užsiimanti Elena Kaleckienė skundžiasi, kad nei obuolių sulčių nebus iš ko spausti, nei anūkams braškių pavaišinti neliks.
„Per pastarąsias naktis ir visos garstyčios nušalo, naujų jau nepasėsiu, teks šiais metais be jų suktis“, – apmaudauja moteris.
Pavasarinės šalnos – ne naujiena, tačiau šiemet jos buvo kaip niekada smarkios ir negailestingos. Kaip tai atsilieps ant prekystalių jau vos po keleto savaičių gulsiančioms gėrybėms bei jų kainai, bus galima spėlioti jau šią savaitę.
