Pagal teikiamas naujas nuostatas, asmuo ar susiję asmenys galėtų įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1,5 tūkst. ha.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų politikos skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis posėdžio metu teigė, kad Vyriausybės išvada šiuo klausimu yra neigiama, todėl siūloma nepritarti įvedamiems apribojimams, nes privačių miškų koncentracija kol kas jokio pavojaus nekelia.
„Šiuo metu privačiuose miškuose nėra tos koncentracijos, apie kurią kalbama. Yra 90 tūkst. ha – 10 proc. nuo visų privačių miškų priklauso asmenims, valdantiems daugiau nei po 500 ha. Tokių yra apie 50 asmenų. Nėra jokios koncentracijos ir grėsmės jai. Siūloma neįvedinėti jokio maksimalaus ribojimo. (...) Didesnėse valdose darnaus miškų ūkio principai kaip tik geriau užtikrinami ir geriau pavyksta surasti balansą tarp aplinkosaugos, socialinių, ekonominių aspektų nei mažoje valdoje“, – sakė N. Kupstaitis.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis taip pat įsitikinęs, kad nereikėtų riboti turimų privačių miškų ploto.
„Nereikėtų riboti ploto nuosavybei (miško. – ELTA). Reikėtų panaudoti saugiklius, nes žemėvaldos optimizavimas yra labai didelis iššūkis. (...) Nei vienoje ES valstybėje (...) nėra ribojamas nuosavybei galimas turėti miško plotų dydis, viskas yra sprendžiama per įsigijimo nuoseklumą ir reikalavimus, kas gali įsigyti. Siūlyčiau Seimo nariams eiti būtent šiuo keliu“, – teigė A. Gaižutis.
Seimo narė Virginija Vingrienė vis dėlto įsitikinusi, kad būtina apsaugoti miškų kraštovaizdį ir bioįvairovę.
„Miškas nėra vien tik komercinės paskirties objektas, todėl ne vien tik finansinės naudos turi būti siekiama. Būtina atsižvelgti ir į bioįvairovės, rekreacijos, kraštovaizdžio aspektus, dideli masyvai sudarytų galimybę tolesniems plyniems kirtimams. (...) Kas jau turi didelius plotus, tai gal negrįžkime prie to, traukinys jau nuvažiavęs. Tik gal reikėtų nustatyti, kad nebūtų masinių kirtimų“, – sakė V. Vingrienė.
Aplinkos apsaugos komitetas nutarė daryti pertrauką šių klausimų svarstyme.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra teigęs, kad sprendimas šiuo klausimu turi būti priimtas dar pavasario sesijoje, nes pastebimas miško žemės koncentracijos didėjimas.
Jo teigimu, siūlomas apribojimas yra 1,5 tūkst. ha, bet diskutuojant jis galėtų likti bent 6, maksimaliai – 10 tūkst. ha.
Dar pernai birželio pabaigoje Seimas pradėjo svarstyti tuometinio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko K. Mažeikos pristatytas Miškų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma riboti privačios nuosavybės teise disponuojamų miškų plotus.
„Siūlome 1,5 tūkst. hektarų plotą ir manome, kad iš tokio ploto per metus būtų galima gauti apie 5 tūkst. kubinių metrų medienos, tai yra tikrai pakankamas kiekis šeimos ūkiui, šeima iš to kiekio galėtų išgyventi, ir tai neišdarkytų bendro vaizdo, būtų ūkiškai tvarkoma, būtų laikomasi aplinkosauginių reikalavimų“, – pristatydamas teisės akto pakeitimus Seime kalbėjo K. Mažeika.
Miškų įstatymo pakeitimo projektas parengtas, siekiant išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, krypstančios intensyvaus miškininkavimo tikslais, ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosauginiams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams.
Miškų įstatymo pataisas teikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai K. Mažeika, Virginija Vingrienė, Kęstutis Bacvinka, Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas, Petras Nevulis, Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas.
Politikai susirūpinimą reiškia dėl užsienio investuotojų plečiamų miško valdų Lietuvoje.
Pernai lapkritį pranešta, kad Švedijos baldų gamybos kompanija „Ikea“ miškų valdos Lietuvoje per metus išaugo 25 proc., iki 20 tūkst. ha, nuo 15 tūkst. ha metų pradžioje, rašė „Verslo žinios“.
Tai reiškia, kad „Ikea“ tapo didžiausia privačių miškų valdytoja Lietuvoje, aplenkusi „Euroforest“, 2018 m. pradžioje valdžiusią 15 tūkst. ha miško.
