Seime netrukus prasidės svarstymai dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sumanymo sujungti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) bei Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) funkcijas.
Anot tokio projekto rengėjų, sumažinus žemės ūkį prižiūrinčių institucijų skaičių verslo aplinka taptų skaidresnė, administracinė našta – mažesnė, o savo reikalus ūkininkai galėtų susitvarkyti naudodamiesi vieno langelio principu.
Pagal sumanymą, reorganizavus augalininkystės tarnybą, jos teises ir pareigas perims VMVT bei Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. O kadangi ir institutas, ir VAT turi laboratorijas, jas sujungus esą būtų sukurta bendra logistika bei paslaugų kainodara.
Tačiau žemės ūkio rinkos dalyviai abejoja, kad tokia pertvarka duos ekonominės naudos.
Ieško trumpalaikės naudos
Ekonomistai nuolat atkreipia dėmesį į tai, kad Vyriausybės sprendimai nėra pagrindžiami sąnaudų ir naudos analize. Jiems trūksta skaičiavimų ir analitinio požiūrio.
Tad ir šiuo atveju su tarnybų jungimu susijusiuose dokumentuose, kurie buvo pateikti Vyriausybei, nurodyta, kad reorganizacija padės sumažinti 6 etatus. Bet ar to pakaks?
Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko, neįmanoma įžvelgti ekonominės naudos ten, kur suplakamos dvi skirtingos tarnybos.
„Biudžeto lėšų taupymas – tai primityvi trumpalaikės ekonominės naudos paieška. Reikia platesnio žvilgsnio – įžvalgos, kokių galutinių rezultatų tai padės pasiekti Lietuvos žemės ūkiui. Šios tarnybos labai skirtingos. Veterinarijos tarnyba siejama su gyvulininkyste bei maisto kontrole, VAT misija – daugialypė. Ji turi užtikrinti fitosanitariją – įvežamų į Lietuvą ir išvežamų iš jos augalų apžiūrą tam, kad neplistų kenkėjai. Jos rūpestis kontroliuoti, kad Lietuvoje būtų auginami tinkamų veislių augalai bei deramai naudojamos augalų apsaugos priemonės“, – kalbėjo A.Macijauskas.
Jo teigimu, norint pasiekti apčiuopiamos ekonominės naudos augalininkystės tarnyba turi gauti daugiau galių rinkos priežiūrai bei veislių tyrimams.
„Be to, neseniai buvo priimtas Tiekiamų rinkai trąšų įstatymas, VAT yra patikėta ją prižiūrėti. Būtų naivu tikėtis, kad tokią svarbią funkciją deramai atliks Veterinarijos tarnyba. Yra dar viena svarbi sritis – augalų apsaugos priemonių rinka. Lietuva yra priskirta Šiaurės zonai, kaip ir Skandinavijos šalys bei Estija ir Latvija. Šioje zonoje yra mažai registruotų priemonių, nes šalys mažos, gamintojams nepatrauklios. Todėl mes pralaimime konkurencinę kovą su Lenkija bei Vokietija. VAT atstovai yra deleguojami į Briuselyje dirbančias darbo grupes. Jie patys dalyvauja priimant sprendimus, tad naivu būtų tikėtis, kad panaikinus VAT pagerės situacija. Atvirkščiai, tai būtų didelis smūgis žemės ūkiui ir bendrai Lietuvos ekonomikai“, – tikino A.Macijauskas.
Tarsi išmušė iš balno
Žemės ūkis sukuria apie 2 proc. bendrojo vidaus produkto, iš kurių augalininkystė sudaro kone du trečdalius. O dabar Vyriausybė šią sritį užsimojo sumenkinti.
Pasak Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorės Zitos Varanavičienės, vos tik spėta pasidžiaugti, kad VAT tampa modernia, profesionalia, dinamiška įstaiga, kuri turi ypač principingą poziciją dėl nelegalių augalų apsaugos produktų prekeivių, atsivijo žinia apie jos pertvarką – prijungimą prie VMVT.
„Tai mus, dirbančius šioje žemės ūkio srityje, išmušė iš balno. Juk šiemet pavasarį Augalininkystės tarnyba priėmė sprendimus siekdama užkardyti nelegalią prekeivių veiklą. Nenoriu kurti sąmokslo teorijų, galiu tiktai retoriškai klausti, kam kenkia efektyviai dirbanti tarnyba? Ar tai nebus bausmė jai už tai, kad greitai sureagavo ir laikėsi principingos pozicijos dėl nelegalių augalų apsaugos produktų tiekėjų?“ – svarstė Z.Varanavičienė.
Jos teigimu, užuot palaikiusi VAT pastangas užkardant nelegalią augalų apsaugos produktų prekybą, savo apimtimi pranokstančią ES šalių vidurkį, Vyriausybė tarnybos veiklą nori paralyžiuoti.
„Užuot planuojamame 2020 metų biudžete skyrus daugiau lėšų jai finansuoti ir reikalingiems laboratoriniams tyrimams atlikti, tarnybą sumanyta reorganizuoti. Viena vertus, valdžia deklaruoja norą kovoti su šešėliniu nelegaliu verslu ir surinkti daugiau mokesčių, kita vertus, matome priešingus jos veiksmus. Juk abi tarnybos turi labai plačias ir skirtingas veiklos sritis.
Didelėje struktūroje neišvengiamai pailgės sprendimų priėmimo grandinė. Akivaizdu, kad augalų apsauga ir fitosanitarija būtų tik podukra šalia veterinarijos ir maisto saugos. Fitosanitarijos ir augalų apsaugos klausimai būtų sprendžiami tik užgesinus veterinarijos ir maisto saugos gaisrus.
Esu ne kartą sakiusi, kad kiaulių maras visada dominuos prieš bulvių marą. Viliamės, kad Seimas turės sveiko proto – labiau įsigilins į problematiką ir nepritars teikiamiems įstatymų projektams“, – kalbėjo Z.Varanavičienė.
Dar vienas barjeras
„Mums toks Vyriausybės sprendimas nepatinka, – nukirto Padėklų gamintojų ir remontuotojų asociacijos direktorius Janas Liško. – Nes atsiras dar viena papildoma pakopa tarp verslo ir už fitosanitariją atsakingos tarnybos. Verslui tai nieko gera neduos, atvirkščiai, tik lėčiau bus sprendžiamos problemos.
Prieš porą metų jau vyko Valstybinės augalininkystės tarnybos reorganizacija. Gerą pusmetį tvyrojo savotiška sumaištis.“
Kiekviena medinė pakuotė, kiekvienas padėklas, kuriuo gabenamos prekės tarp valstybių, yra tikrinamas VAT fitosanitarų.
„Yra tam tikri fitosanitarijos reikalavimai. Kadangi padėklai gaminami iš medinių lentų, jos kaskart turi būti chemiškai apdorojamos, kad kenkėjai nepatektų iš vienos šalies į kitą. Patekę į naujas teritorijas jie gali padaryti didelę žalą miškams.
Taip jau yra nutikę Ispanijoje bei Portugalijoje, kur kenkėjai pažeidė didelius miškų plotus“, – paaiškino J.Liško.
Pasigedo profesionalumo
Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, niekas taip nepakerta noro dirbti, kaip visokios reorganizacijos ir pertvarkos.
„Žemės ūkis – kaip bokso kriaušė, kas nori, tas daužo. Niekas negina ir neužstoja, bet visi reguliuoja. Vos tik kokia partija Lietuvoje perima valdžią, imasi ką nors jungti ar ardyti.
Įprasta tokių pertvarkų pasekmė – specialistų kaita, o naujai atėję žmonės, nespėję perprasti darbų specifikos, vėl sulaukia reformų“, – žodžio kišenėje neieškojo J.Sviderskis.
Jo teigimu, žemdirbiai negavo atsakymo į klausimą, kam gerai dirbančią, gerai žemdirbiams atstovaujančią ir juos ginančią Valstybinę augalininkystės tarnybą prijungti prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, pavaldžios Vyriausybei.
„Profesionalumo tokiuose darbuose nėra, nes juos daro ne profesionalai. Nėra nė vieno svaraus argumento šiai institucijai naikinti. Kažkokios bendrovės už valdiškus pinigus atlikta studija – tai studento kursinio darbo lygmuo.
Atlikus šią pertvarką tikrai sumažės įvežamų sėklų, trąšų, augalų apsaugos produktų kontrolė ir augalų ligų prevencija. Gal to siekiama? Kaip galima sukergti ežį su kopūstu? Mes tokio „kryžminimo“ nepalaikome ir tikimės, kad naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis tam nuspaus stabdį“, – sakė J.Sviderskis.
