DAINIUS:
– Palaikau ūkininkus, nes jie neturi darbo valandų, dirba visą gyvenimą. Ant jų pečių visa Lietuva laikosi.
Bet aš jų neužjaučiu, nes reikia mokėti pakentėti, o ne garsiai dejuoti. Visiems sunku gyventi.
Bet ūkininkai dar nebadauja – pavalgę ir atsigėrę, o kiti išvis neturi ką valgyti.
Jeigu tikrai valdžia nekelia mokesčių, tai gal ir galėtų palaukti. Tik, matyt, nepasitiki valdžios pažadais ir kokius įrankius turi, tokius ir demonstruoja. Gerai, kad su traktoriais, o ne su šakėmis.
Nepritariu ir kryžių statymui – kryžius toks daiktas, kad jo bet kur statyti negalima.
SAULIUS:
– Negali būti net kalbos, kad nepritariu. Pritariu, nes pats kilęs iš Biržų rajono agronomų giminės. Juos baigia nualinti ne tik dėl degalų, bet ir dėl technikos, įgyjamos su paskola.
Mokesčių lengvatų tikrai reikia, nes kaip ūkininkams išgyventi, kaip atsilaikyti prieš pigią produkciją iš Lenkijos?
Kita vertus, didieji ūkininkai tikrai negyvena vargingai, kai kurie netgi – kaip tikri dvarininkai. Jie galėtų mažiau dejuoti. Labiau užjaučiu mažesnius ūkininkus, jiems tikrai sunku.
Vyskupas emeritas Jonas Kauneckas pasakė, kad kryžius turi būti savo vietoje. Ir aš taip manau.
ALGIS:
– Nei pritariu, nei nepritariu. Nelabai domiuosi, bet gal galėtų susilaikyti ir nedemonstruoti savęs ir tų traktorių.
Jeigu žino, kad mokesčiai jiems liks tie patys, tai ko važinėja po magistrales ir kitiems vairuotojams trukdo? Mokesčių lengvatų gal ir reikia, bet tikrai ne visiems. Pažįstu vieną ūkininką, oho, kaip gyvena! Bet ne visi vienodai gali prasisukti – nuo hektarų tai priklauso.
Galima ir užjausti, bet kas mus užjaus. Pažiūrėkite, kokios maisto produktų kainos, kaip viskas brangu.
Ir kryžiais nereikėtų švaistytis kur papuola.
TERESĖ:
– Aš pati 17 metų dirbau tarybiniame ūkyje, tai pritariu. Viskas išdžiūvo, derlius prigėrė, užterštą pieną išpilstė – kaip jiems išgyventi?
Juokingai atrodo, kai visi dejuojame: ir mes, ir jie. Ūkininkai tikrai gyvena geriau už pensininkus. Net jei ir norėčiau užjausti, negaliu, nes nežinau, ar jie badauja. Dauguma ūkininkų yra jauni ir stiprūs.
Dėl tų kryžių laukuose man, katalikei, kažkaip nejauku.
JUOZAS:
– Protestas yra demokratijos išraiškos forma. Tai žmonių pasirinkimas.
Kita vertus, gal yra kas skatina ūkininkus daryti sumaištį, nes kai kurie politikai pasišildo rankas iš tų akcijų.
Netikiu, kad ūkininkai vargingai gyvena. Mums visiems nelengva, ištempti vieną visuomenės sluoksnį ir parodyti kaip vargšą – man nepriimtina. Neteisinga būtų užjausti ūkininkus, žinant, kad gydytojai, mokytojai ir kultūros darbuotojai gyvena sunkiai.
Kryžius yra kančios ženklas, dabar jis demonstruojamas ne vietoje.
DAIVA:
– Nepritariu, nors jei protestuoja, gal taip reikia. Tik manau, kad trukdo eismą greitkelyje.
Negirdėjau, kad valdžia nebekels jiems mokesčių. Jeigu taip, tai ko tie ūkininkai nori? Aišku, derlius nuimtas, turi laiko, išvažiavo pasivažinėti su traktoriais.
Yra kam labiau reikia mokesčių lengvatų, bet jeigu nedidintų jiems mokesčių, gal daržovės atpigtų.
Dėl užuojautos tai gal perpus – užjaučiu ir neužjaučiu. Jie vargingai negyvena. Ūkininkai pas mus – išskirtinė klasė: jeigu turi žemės ir ją dirbi, gauni kažkokio pelno ir negali vargingai gyventi.
Gal čia jau per daug su tais kryžiais, nes jau atrodys, kad Lietuva ir jos žemės ūkis visai miršta.
