Šalies vadovo vizito nekantriai laukė ir Plungės rajono ūkininkai. Penki jų atstovai buvo pakviesti diskusijai su prezidento patarėjais. Klausimų dėl Lietuvos žemės ūkio ateities žemdirbiams kyla daug, tad tikėtasi konstruktyvios diskusijos.
Deja – iš valandą trukusio susitikimo ūkininkai išėjo nieko nepešę, nes į jį sukvietę šalies vadovo patarėjai su žemės ūkiu neturėjo nieko bendro, tad kompetencijos – taip pat.
Norinčiųjų buvo daug, pakviesti tik penki
Kad problemų Lietuvos žemės ūkyje netrūksta, parodė neseniai per Lietuvą nusiritusios ūkininkų protestų akcijos.
Nepatenkinti dėl diskreditavimo, žeminimo viešoje erdvėje, didinamų mokesčių Plungės rajono ūkininkai prisijungė prie žaliųjų kryžių akcijos, o vėliau, lapkričio 26 d., traktoriais išriedėjo į Plungės gatves.
Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininko Marijaus Kakčio, šios akcijos pavyko ir net pranoko lūkesčius. Buvo atkreiptas visuomenės dėmesys, o svarbiausia – Seime priimti įstatymai neapsunkino ūkininkams gyvenimo.
Dyzelino akcizas nepadidėjo tiek, kiek buvo siūlyta, nepasikeitė ir žemės mokestis. Bet problemų ir neišspręstų klausimų žemės ūkyje dar yra daug.
Sausio 16 d. susitikti su Prezidento komanda būtų norėję ir daugiau Telšių apskrities ūkininkų, bet buvo gautas nurodymas, kad laukiama tik po penkis ūkininkus iš kiekvieno rajono. Kad tinkamai pasiruoštų, ūkininkai susirinko anksčiau ir tarėsi, kokias problemas vertėtų paliesti susitikime, į ką atkreipti Prezidento patarėjų dėmesį.
Praūžus protesto akcijoms – klausimų nemažėja
Ūkininkams knietėjo sužinoti, koks yra valdžios institucijų bei Prezidento požiūris į žemdirbį. Ar tikrai jis – vagis, didžiausias teršėjas, nemokantis mokesčių ir gyvenantis tik iš kitų gero? Ar reikia Lietuvai lietuviškos žemės ūkio gamybos?
Ūkininkus neramina ir laukiantis labai svarbus naujas laikotarpis. Nuo šių metų darbų priklausys, kaip Lietuvos žemės ūkis gyvens 2021–2027-aisiais. Jau šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) vyksta intensyvios diskusijos dėl naujos finansinės perspektyvos, kuri lems tiesioginių išmokų dydį.
Lietuvos žemdirbių siekis, kad tiesioginių išmokų dydis pasiektų ES vidurkį – 260 eurų už hektarą. Žemės ūkio ministerija aktyviai dalyvauja šiose diskusijose, bet galutinį sprendimą priims ES vadovai. Ar G. Nausėda palaiko šį siekį, ar pasiryžęs aktyviai ginti Lietuvos žemdirbių interesus?
Trečias klausimas – kodėl nepasitarus su žemdirbių organizacijomis, nedalyvaujant premjerui, Vyriausybės pasitarime paskubomis priimtas ir 2019 m. gruodžio 31 d. Europos Komisijai (EK) išsiųstas Nacionalinės energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021–2030 m. (NECP). Pagal jį, didžiausi iššūkiai, susiję su klimato kaita, laukia žemės ūkyje ir transporte.
Energetikos ministerijos pristatytame NECP siūloma laipsniškai atsisakyti daugelio mokesčių lengvatų. Nepavykus mokesčių padidinimo ir kitų apribojimų „prastumti“ Seime, tai dabar bandoma daryti iš kitos pusės – per Briuselį.
Pritarus EK, jau nuo kitų metų ūkininkai turėtų mokėti taršos mokestį. O žemdirbiams bei agroverslui nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane išdėstytos nuostatos yra lyg smūgis žemiau juostos.
Nesulaukė empatijos
Be šių trijų pagrindinių klausimų, per susitikimą su Prezidento patarėjais kelti ir kiti – žemos pieno supirkimo kainos, melioracija, žvyrkelių asfaltavimas.
Klausimų buvo daug, norinčiųjų pasisakyti taip pat, bet diskusijai buvo skirta vos valanda.
Pasigesta ir susitikimo moderatoriaus, todėl buvo klausimų , kurie išsprendžiami savivaldybių lygmeniu, kiti – peradresuojami Vyriausybei, netrukdant ir taip brangaus laiko.
Anot M.Kakčio, labiausiai ūkininkus nuvylė tai, kad į susitikimą Prezidentas atvyko su gausia savo patarėjų komanda, bet jų tarpe nebuvo nė vieno, išmanančio apie žemės ūkį.
„Dar tokioje diskusijoje neteko dalyvauti. Reikėjo kalbėti apie žemdirbiams rūpimas problemas, o kalbėti nebuvo su kuo. Aišku, buvo pažadai, kad perduos Prezidentui, bet mes norėjome sužinoti iš pačių patarėjų, kokia yra formuojama nuomonė, kokias gaires žemės ūkyje mato jie, o kokias – mes. Jie nebuvo kompetentingi ir, atrodo, daugelio mūsų klausimų net nesuprato“, – slogiais įspūdžiais pasidalino M.Kaktys.
Tad kol vieni džiaugiasi galėję paspausti pačiam Prezidentui ranką, ūkininkai neslepia apmaudo. Ir tikina dar kartą įsitikinę, jog šalies vadovui jie mažai terūpi.
Priešingai nei pats Prezidentas, Telšių apskrities žemdirbiai po valstybės vadovo apsilankymo sako nepajutę „atgimstančio tikėjimo savo ateitimi“.
