Kaip sako Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, žemdirbiai jau trejus metus iš eilės patiria nuostolius dėl nepalankių klimatinių sąlygų, ir vykstant klimato kaitai visame pasaulyje, tokių metų bus vis daugiau.
Nepanašu, kad ūkininkus gali išgelbėti Vyriausybės biudžete žemės ūkiui skirtos lėšos.
Vis dar kovojama ir dėl didesnių ES išmokų, tačiau kol kas prognozės ir šioje vietoje ne Lietuvos ūkininkų naudai. Žvelgiant bendrai – finansinės aplinkybės ūkininkams ne iš palankiųjų.
Jau pasigirsta kalbų ir apie griežtėjančias finansavimo sąlygas bankuose dėl blogėjančio ūkininkų pelningumo ir vis vėluojančių įmokų.
Tikėtina, kad sąlygas griežtins ir kiti ūkininkų finansavimo šaltiniai. Esant tokiai situacijai, ekspertai ūkininkus ragina ir patiems didesnį dėmesį skirti finansinės rizikos valdymui.
Vyriausybės biudžetas neguodžia, situacija dėl ES išmokų – taip pat
„Kaimo žmonės tikėjosi, kad Vyriausybė, rengdama 2020 metų valstybės biudžeto projektą, atsižvelgs į pastaraisiais metais patiriamus nuostolius ir žemės ūkio sektoriui skirs didesnį finansavimą. Deja, šito neįvyko.
Po žemdirbių protestų ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pasiūlymų Vyriausybė šiek tiek pakoregavo biudžeto projektą ir Žemės ūkio ministerijai asignavimus padidino 1,8 mln. Eur arba 0,2 proc. daugiau negu 2019 metais.
Tai lašas jūroje, žemės ūkiui tai neturės jokio teigiamo poveikio, kai vien tik melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūrai papildomai reikėtų skirti bent 50 mln. Eur per metus“, – pažymi K.Starkevičius.
Pasak jo, iš viso žemės ūkio sektoriui būtinų priemonių finansavimui 2020 metams trūksta daugiau kaip 70 mln. Eur.
Lietuvos ūkininkų neguodžia ir situacija dėl ES tiesioginių išmokų.
Šiuo metu dar svarstomas 2021-2027 metų ES biudžetas, kuris mūsų ūkininkų nedžiugina dėl ženkliai nuo kitų šalių atsiliekančių išmokų. Baltijos šalių ūkininkai šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – jos siekia apie 170 eurų už hektarą, kai ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.
Tuo tarpu jų gamybos išlaidos yra didesnės nei ES vidurkis – 129 proc. Estijoje, 112 proc. – Lietuvoje ir 113 proc. Latvijoje.
Susirūpinimą kelia ir tai, kad augančios ES ekologinio susitarimo ir klimato neutralumo tikslo ambicijos nėra suderintos su tinkamu bendru žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimu.
Rizikai valdyti – finansinė analizė
Akivaizdu, kad makroaplinka Lietuvos ūkininkams su kiekvienais metais darosi vis nepalankesnė.
Tikėtina, kad būtent tai yra pagrindinė priežastis, kodėl matome ženklų ūkių mažėjimą. Lietuvoje 2019 m. liepos 1 d. buvo registruota 114 617 ūkininkų ūkių. Palyginti su 2018 m. liepos 1 d., Lietuvoje ūkių skaičius sumažėjo 5 433 ūkiais.
Jei grįžtume į 2008-uosius, nuo to laiko fiksuotume dar „skaudesnį“ sumažėjimą – tuomet ūkių skaičius Lietuvoje siekė daugiau nei 371 tūkst.
Kas gali padėti tokioje situacijoje? Ekspertai šioje situacijoje mato vieną išeitį – rizikos valdymą savo ūkiuose.
„Neįmanoma tiksliai nuspėti visų veiksnių, kurie daro įtaką žemės ūkiui, t. y. klimato, žaliavų kainų ir biologinio kintamumo. Ūkininkai negali aiškiai numatyti, kokį produktų kiekį ir kokios kokybės jie turės gamybos proceso pabaigoje. Tačiau kai kuriuos veiksnius vis tik įmanoma valdyti“, – pažymi VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. Laura Girdžiūtė.
Kaip ji sako, ūkininkams yra svarbu vertinti ir valdyti riziką savo ūkiuose, nes tik taip įmanoma mažinti galimus nuostolius ir užtikrinti efektyvią bei pelningą veiklą.
Pasak doc. dr. L.Girdžiūtės, vienas paprasčiausių būdų valdyti riziką ūkininkų ūkiuose – atlikti išsamią finansinių rodiklių analizę, kuri padeda interpretuoti ūkio situaciją mokumo, stabilumo, išlaidų lygio, pelningumo atžvilgiu.
Tarp finansinių rodiklių, kuriuos turėtų įvertinti ūkininkai, siekdami valdyti finansinę riziką – atsargos, trumpalaikiai įsipareigojimai, trumpalaikis turtas, apyvartinis kapitalas, bendrasis pelnas, pardavimo pajamos, įsipareigojimai, ilgalaikio materialiojo turto vertė.
„Ūkininkams, kaip ir visiems verslininkams, yra būtina planuoti savo finansus, atlikti jų valdymą ir kontrolę. Svarbu atsižvelgti į žemės ūkio veiklos kompleksiškumą ir ūkių valdyme taikyti integruotus rizikos vertinimo ir valdymo metodus“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. L.Girdžiūtė.
Natūralu, kad esant šiandieninei ekonominei ir politinei situacijai, ūkininkų finansiniai rodikliai bus vertinami griežčiau. Jau dabar kalbama apie griežtėjančias bankų finansavimo sąlygas. Tikėtina, kad finansinių duomenų analizės imsis ir kiti finansavimą skiriantys subjektai, siekdami įvertinti mokumo galimybes ir rizikas.
