Numatytas 160 mln. eurų paketas nuo COVID-19 nukentėjusiam žemės ūkio sektoriui kol kas džiugina tik paukštieną ir kiaušinius tiekiančius verslininkus. Jiems ketinama skirti 20 mln. eurų. Tiek pat planuojama mesti ir gyvulininkystei.
Tuo metu pieno rinkai siūloma suma siekia net 120 mln. eurų. Tačiau pagrindiniai jos žaidėjai tuo tik piktinasi niekaip negali įtikinti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), kad ši pinigus skirtų ne jiems, o labiausiai lėšų stokojantiems ūkininkams. O kiaulių augintojai išvis jaučiasi pamiršti.
Kreipėsi į prievaizdus
Jau ne pirmą savaitę, vos ŽŪM pradėjo rengti paramos žemės ūkiui apmatus, pieno perdirbėjai tvirtina, kad jiems ji nereikalinga, o visi pinigai turi atitekti žemdirbiams.
Tačiau ministerija sumanė painią schemą, iš kurios gali pasipelnyti kai kurios įmonės. Siūloma, kad perdirbėjai mokėtų pieno tiekėjams pastarųjų trejų metų kainos vidurkį, o mainais už tai gautų kompensaciją iš valstybės.
Tik ne visiems ji būtų vienoda, nes paramą numatyta teikti tik tuo atveju, jei eksporto netektys arba gamyba „į sandėlį“ viršija 10 proc. Tačiau už vidaus rinkoje parduodamus produktus jokių kompensacijų nenumatyta.
Tokiu atveju vidaus rinkai produkcijos iš esmės netiekiančios įmonės (pavyzdžiui, kooperatyvas „Pienas LT“ ir kai kurios kitos) galėtų tikėtis šimtaprocentės kompensacijos dėl skirtumo, susidariusio mokant ūkininkams pagal įšaldytas, o ne rinkos kainas.
Tuo metu gausybę žinomų prekių ženklų valdančioms kitoms perdirbimo bendrovėms ji siektų tik 50-60 proc.
Tris didžiąsias perdirbimo įmones – „Pieno žvaigždes“, Vilkyškių pieninę ir „Rokiškio sūrį“ – vienijanti asociacija „Pieno centras“ dėl tokios akivaizdžios vienų rinkos žaidėjų protekcijos jau kreipėsi ir į ŽŪM, ir į Konkurencijos tarybą. Prie jos taip pat prisijungė „Žemaitijos pienas“ bei „Nordic proteins“.
„Tokia schema visiškai nelogiška. Joje numatyta, kad kuo įmonė prasčiau dirba ir kuo daugiau patiria nuostolių, tuo daugiau gaus paramos. Tai pritaikyta vos porai bendrovių, nes kitos veikia efektyviai ir negalėtų gauti pinigų“, – kalbėjo asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis.
Ūkiams tiesiogiai nemokės
ŽŪM anksčiau ketino du mėnesius pienininkystės ūkius remti pagal melžiamų karvių skaičių. Tačiau ES nustatyta paramos vienam subjektui riba siekia 100 tūkst. eurų, todėl stambios bendrovės ja pasinaudoti galėtų tik iš dalies.
Lietuvos pieno sektoriuje veikia beveik 20 tūkst. ūkių, tačiau pusę žaliavos tiekia vos 3 procentai jų. Dešimčiai didžiausių ūkių tenka beveik dešimtadalis pieno supirkimo rinkos.
Tarp tokių banginių – valstiečių vedlio Ramūno Karbauskio šeimos kontroliuojama žemės ūkio bendrovė „Draugas“, taip pat Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andrejaus Stančiko šeimos valdomas kooperatyvas „Pieno gėlė“.
Galbūt dėl to vėliau ministerija nusprendė paramą skirstyti per pieno perdirbimo įmones. Tačiau ne visas, o tik tas, kurios atitinka numatytus kriterijus.
Siūlo padalyti po lygiai
Asociacija „Pieno centras“ jau anksčiau siūlė mokėti pinigus tiesiogiai žemdirbiams, o ne skirstyti juos per kitus rinkos dalyvius.
„Paramos reikia ūkininkams, o perdirbėjai tiesiog nori dirbti rinkos sąlygomis – konkuruoti ir tarpusavyje, ir su aplinkinių šalių įmonėmis“, – teigė E.Simonis.
Anot jo, lėšos galėtų būti mokamos pasitelkiant ir tarpininkus, tačiau ne kai kuriuos, o visus. Šiuo metu pieną Lietuvoje superka 58 rinkos subjektai – patys perdirbėjai arba kooperatyvai.
„Visi galėtų paramą žemdirbiams nesunkiai paskirstyti pagal superkamo iš jų pieno kiekį. Taip būtų lengva administruoti, prižiūrėti. Galima net į sąskaitas įrašyti, kiek moka įmonė, o kiek – valstybė. Tai būtų skaidru, o žemdirbiai matytų, jog pas perdirbėjus ar supirkėjus neliko nė cento.
Tokiam mūsų siūlymui kol kas nebuvo pritarta – esą, jis prieštarauja ES teisei. Tačiau kreipėmės į teisininkus, kurie išaiškino, kad nieko panašaus nėra.
Priešingai – ŽŪM siūlomas modelis neatitinka ES teisės, nes koronaviruso pandemija nėra gaivalinė nelaimė ar ypatingas įvykis, kad tokią schemą būtų galima pritaikyti pieno sektoriuje“, – aiškino E.Simonis.
Be to, dėl ydingo lėšų skirstymo gali nukentėti visas pieno sektorius. Mat paramos negaunančios įmonės pigesnę žaliavą laisvai galėtų pirkti Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje. Tokiu atveju dalis mūsų ūkių atsidurtų nepavydėtinoje padėtyje, nes likusios bendrovės tikrai nesugebėtų perdirbti viso subsiduojamo pieno.
Kitiems – nė trupinio
Apskritai 120 mln. eurų parama pienininkams atrodo nesuvokiamai didelė – antai Latvija, kurios pieno sektorius yra tik du kartus mažesnis už Lietuvos, jam skyrė 10 kartų mažiau – 12 mln. eurų.
Tuo metu kitų sričių atstovai jaučiasi palikti už borto. Pavyzdžiui, kiaulininkystės sektoriui paramos apskritai nenumatyta skirti. Todėl Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovo Algio Baravyko teigimu, ŽŪM turi taikyti vienodus principus visiems.
„Per karantiną paklausa smuko visose srityse, todėl visi turi būti vertinami pagal vienodus standartus. Pieno tiekėjai rėkia, kad kilogramo kaina nukrito 5 centais, kiti skundžiasi atpigusiomis vištų krūtinėlėmis.
Kiaulių supirkimo kaina irgi krito 20 centų už gyvo svorio kilogramą. Atsirado žaliavos perteklius, tačiau mes likome užmiršti“, – piktinosi A.Baravykas.
Paukštininkai laukia pinigų
Paukštininkystei iš paramos fondo paukštininkystei numatyta skirti 11 mln. eurų, kiaušinių sektoriui – 9 mln. eurų.
Kaip sakė Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis, pinigų reikia verkiant, nes vištienos kainos krito dėl pigiai ją parduodančių lenkų įtakos, o eksportas visiškai sustojo.
Šiuo metu didmeninės paukštienos kainos yra smarkiai nukritę. Lenkijoje, kuri yra didžiausia Europoje paukštienos gamintoja, vištienos kaina yra perpus mažesnė už lietuviškos.
Per pusantro mėnesio, nuo karantino pradžios, Lietuvoje kainos sumenko ir dėl to, kad krito vartojimas, ir dėl to, kad daug jos importuojama iš Lenkijos.
„Lenkai neturi kur jos dėti – Vakarų Europoje užsidarė restoranai ir kitos viešojo maitinimo įstaigos, o Lenkija eksportuodavo jiems kone 1,5 mln. tonų. Taigi lenkai neteko daugumos eksporto rinkų ir veržiasi pas mus.
Ir mes veždavome apie 45 tūkst. tonų per metus šviežios vištienos į Vakarų Europos valgyklų bei restoranų tinklus. Šie keliai užsidarė. Per pirmąjį karantino mėnesį Lietuvoje paukštienos kaina sumažėjo 40 proc., bet juk tiek pat ji sumenko ir Lenkijoje“, – sakė V.Tėvelis.
Perdirbta paukštiena kaupiama sandėliuose.
„Jos gamyba juk tęsiasi kelis mėnesius – nuo viščiuko iki broilerio. Tokio konvejerio neįmanoma sustabdyti, būtina skersti paukščius. O mums būtinai reikia apyvartinių lėšų lesalams pirkti, algoms darbuotojų mokėti“, – aiškino V.Tėvelis.
Šiuo metu sandėliuose sukrauta apie 5 tūkst. tonų užšaldytos vištienos. Toks kiekis, anot pašnekovo, bus realizuojamas ilgai, parduodant jį perdirbėjams, – marinavimui ar kitiems gaminiams.
„Beldžiamės, kad gautume europinės paramos, kuri padengtų nuostolius, kurie susidarė negavus pajamų. O mums būtinai reikia apyvartinių lėšų lesalams pirkti, algoms darbuotojų mokėti.
Kiaušinių sektoriuje padėtis – panaši. Juolab kad į prekybos tinklus prieš Velykas buvo atvežta daug ukrainietiškų kiaušinių. Rinka sujaukta, ir vištų dedeklių paukštynai dirba be pelno. Parama jiems būtina“, – kalbėjo V.Tėvelis.
