Tokios prekybos nesustabdė nė koronaviruso pandemija bei šalyje įvestas karantinas: turgeliams ir prekyvietėms ištuštėjus, šviežių maisto gaminių įsigyti tiesiai iš ūkininkų galima ir internetu. Tačiau savo gaminiais patys prekiaujantys Lietuvos augintojai sako su konkurencijos iššūkiais susidurdavę ir iki pandemijos protrūkio.
Ieško kelių pas pirkėjus
„Žmonės noriai perka mūsų uogas, bet konkuruoti su atvežtine produkcija sudėtinga. Jos kaina šiek tiek žemesnė, nors kokybė paprastai taip pat būna prastesnė. Be to, net ir rodant pirkėjui ūkininko pažymėjimą kitą sykį sunkiai sekasi įtikinti, kad mūsų uogos tikrai užaugintos Lietuvos ūkyje, o ne atvežtos iš užsienio ir perparduodamos.
Aišku, ilgainiui atsiranda nuolatinių pirkėjų, kurie pirmenybę teikia vietoje užaugusioms uogoms“, – pasakoja Alytaus rajono ūkininkas Rokas Nekrašas.
Nedideliame ūkyje braškes auginantis pašnekovas teigia, kad konkurencija ir pirkėjų skeptiškumas – ne vieninteliai kliuviniai, kylantys smulkiesiems ūkininkams, kurie siekia patys realizuoti užaugintą derlių. Daugiausia Vilniaus mieste prekiaujančio R. Nekrašo teigimu, gauti geresnes prekybos vietas čia itin sudėtinga, dėl jų taip pat tenka konkuruoti su perpardavėjais.
Kita vertus, prekybos vietos įrengimas ir išlaikymas taip pat reikalauja didelių sąnaudų. Todėl pašnekovas nutarė pasitelkti Europos Sąjungos paramą: pateikė paraišką Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ paramai gauti.
Kartu su kaimynystėje įsikūrusiu ir avietes auginančiu ūkininku ES ir valstybės finansuojamą projektą R. Nekrašas vykdys rudenį: ūkyje įrengs parduotuvėlę prekiauti derliumi sezono metu, samdys pardavėją, įsigys šaldymo įranga įrengtą automobilį, kad uogas pirkėjams visuomet pristatytų šviežias.
Pašnekovas teigia neabejojąs, kad šios investicijos padės sustiprinti padėtį rinkoje ir dar lengviau rasti kelius pas pirkėjus.
Kuria interneto parduotuvę
Panašiai teigia ir ekologiško šaltalankių ūkio „Amberry“ vadovė Daiva Kvedaraitė. Pasak jos, Lietuvos gyventojai vis labiau domisi galimybėmis maisto produktus ir kitokius gaminius pirkti tiesiai iš ūkininkų, tik vieniems kitus atrasti ne visuomet būna paprasta.
„Čia labai daug priklauso ir nuo paties ūkininko, kiek jis skiria dėmesio savo produkcijos pardavimui, rinkodarai. Reikia pripažinti, kad iki šiol daugiau pirkėjai mūsų ūkį ir jo gaminius susiranda patys nei mes juos“, – šypteli D. Kvedaraitė.
Pasak pašnekovės, tai turėtų pasikeisti įgyvendinus KPP lėšomis remiamą projektą, kurį D. Kvedaraitė vykdo kartu su smulkiaisiais ūkininkais, Kaišiadorių rajone auginančiais šilauoges ir prieskoninius augalus.
Pasitelkdami paramą, ūkininkai kuria elektroninę parduotuvę, ketina įsigyti šaldymo įrangą, automobilį produkcijai pirkėjams pristatyti.
„Tikimės, kad projektas padės didinti pardavimus. Imamės šios iniciatyvos trise ir galėsime pasitelkti vieni kitų patirtį, žinias. O didesnės pajamos iš produkcijos atveria kelią ir tolesnei veiklos plėtrai, investicijoms“, – teigia pašnekovė.
Kilus viruso protrūkiui atverta dar daugiau galimybių
Žemės ūkio ministerijos specialistų teigimu, trumposios maisto tiekimo grandinės, kuriomis produkcija iš gamintojo be prekybos tarpininkų keliauja tiesiai pas pirkėjus, teikia naudos ir ūkininkams, ir jų gaminių vartotojams.
Trumposios grandinės leidžia sumažinti prekybos kaštus, užtikrinti maisto šviežumą ir kokybę. Savo ruožtu, tai didina Lietuvoje užaugintų žemės ūkio produktų ir maisto gaminių paklausą.
Trumpųjų maisto tiekimo grandinių kūrimas Lietuvoje skatinamas Europos Sąjungos ir šalies biudžeto lėšomis. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ parama stiprinamas gamintojų konkurencingumas vietos rinkoje, skatinamas šioje srityje veikiančių ūkininkų ir verslininkų bendradarbiavimas.
Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Padvaiskaitė teigia, kad pernai parama buvo aktyviai naudojamasi – ūkininkai telkėsi į bendrus projektus tam, kad bendradarbiaujant būtų realizuojama jų užauginta ar perdirbta produkcija ir, be kita ko, įsteigtos prekybos vietos.
Beveik visi praėjusiais metais paramą gavę pareiškėjai ir jų partneriai pasinaudojo galimybe pasisamdyti pardavėjus prekybai savo gaminiais ir produkcija.
Atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos keliamus iššūkius gyventojams ir verslui, šios priemonės įgyvendinimo taisyklės šių metų balandį dar buvo praplėstos. Atnaujintomis taisyklėmis numatyta galimybė kompensuoti grandinės dalyvių išlaidas dezinfekavimo ir medicininėms apsaugos priemonėms, maisto produktų ir kitų kasdienės paklausos prekių tiekimui kaimo gyventojams.
Šios išlaidos tinkamos finansuoti LR Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 laikotarpiu.
„Išplėsdami paramos taisykles, siekiame atsižvelgti į netikėtai užklupusią ekstremalią situaciją šalyje, kad trumpųjų tiekimo grandinių veikla nenutrūktų ir būtų saugiai tęsiama karantino metu. Todėl ūkininkai ir jų partneriai, tiekiantys produkciją gyventojams, gali prašyti kompensuoti išlaidas, kurias patyrė įsigydami apsaugos ir dezinfekcijos priemones.
Be to, ūkininkai yra arti kaimo gyventojų, kuriems karantino metu sudėtingiau apsirūpinti būtinosiomis prekėmis ar vaistais. Taigi programos lėšomis gali būti remiamas ne tik ūkininkų produkcijos, bet ir minėtų būtinųjų prekių bei priemonių tiekimas kaime gyvenantiems žmonėms“, – komentuoja N. Padvaiskaitė.
Siekiama stiprinti ūkininkų partnerystę
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad dėl Lietuvoje įvesto karantino ūkininkams skirta ir daugiau laiko pateikti paraiškas paramai gauti. Pirmasis paraiškų priėmimo etapas sustabdytas balandžio 28 d., kad gautas paraiškas būtų galima pradėti vertinti ir finansavimą skirti kaip įmanoma greičiau.
Tačiau laukia dar du paraiškų teikimo etapai: nuo gegužės 7 d. iki birželio 4 d. ir nuo birželio 4 d. iki liepos 10 d. Vienam projektui skiriamos paramos dydis siekia iki 120 tūkst. eurų neskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio.
Į paramą gali pretenduoti ūkininkai, privatūs juridiniai asmenys, viešieji juridiniai asmenys, o paraišką būtina teikti kartu su partneriais. Abu kalbinti ūkininkai atkreipia dėmesį, kad ši aplinkybė gali kelti iššūkių: pastebima, kad Lietuvos ūkininkai vis dar būna nelinkę bendradarbiauti ir imtis projektų kartu.
Vis dėlto, partnerystės skatinimas yra vienas iš šios priemonės tikslų. „Kad taptų konkurencingesni ir tvirtesni, smulkieji ar vidutiniai ūkininkai turi aktyviau bendradarbiauti. Dažnai bendrų projektų imasi artimi giminės, bet dažniau tam ryžtasi ir bendraminčiai, kaimynai. Gerų pavyzdžių kasmet daugėja, vadinasi, ūkininkai supranta bendradarbiavimo būtinybę ir telkiasi vis aktyviau“, – teigia N. Padvaiskaitė.
Finansuojama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis.
