Įtarimai dėl ligos kilo ūkyje staiga nugaišus vienai kiaulei.
Visoms kiaulėms buvo paimti kraujo mėginiai, o nugaišusiai – organai, jie išsiųsti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą, kuriame visoms kiaulėms patvirtinta AKM diagnozė.
„Vakar nugaišo dar dvi laikytos kiaulės. Šiandien ūkyje vykdomi ligos židinio likvidavimo darbai. Aplink užkrėstą ūkį nustatytos 3 kilometrų apsaugos ir 10 kilometrų stebėsenos zonos, apimančios Plungės ir Skuodo rajonų teritorijas, jose vyks kiaulių laikytojų ir jų laikomų kiaulių surašymas, siekiant nustatyti, ar AKM nėra išplitęs už ūkio ribų“, – teigia tarnyba.
VMVT specialistai pradėjo tyrimą, siekdami nustatyti, kaip AKM virusas pateko į ūkį.
Remiantis kelerių metų stebėsenos duomenimis, mūsų šalyje pagrindinis AKM viruso plitimo į kiaulių laikymo vietas šaltinis yra užkrėsta aplinka ir AKM viruso cirkuliavimas šernuose.
Naujausi AKM atvejai gaišusiems šernams Plungės rajone buvo nustatyti liepos 23 dieną, prieš tai birželio 18 dieną virusas patvirtintas ir sumedžiotam šernui.
Specialistų vertinimu, atsižvelgiant į atvejus laukinėje gamtoje, didelė rizika AKM pasireikšti kiaulių laikymo vietose kyla ir Kauno, Telšių, Švenčionių, Utenos, Molėtų, Vilniaus rajonuose.
Kaimyninėse šalyse AKM situacija taip pat nėra palanki. Latvijoje šiais metais nustatyti 3 AKM židiniai, kuriuose sunaikinta daugiau kaip 11,5 tūkst. kiaulių, o Lenkijoje – 15 židinių, juose buvo sunaikinta beveik 40 tūkst. kiaulių.
