Nepalankūs klimato reiškiniai nuostolių ūkininkams sukelia kasmet

Netikėtai užklupę ekstremalūs klimato reiškiniai sukelia nemenkas ekonomines pasekmes nuo gamtos priklausomiems ūkio sektoriams – tokiems kaip žemės ūkis. Kokie nepalankūs klimato reiškiniai yra dažniausi ir ką jie reiškia ūkininkams?

Netikėtai užklupę ekstremalūs klimato reiškiniai sukelia nemenkas ekonomines pasekmes nuo gamtos priklausomiems ūkio sektoriams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Netikėtai užklupę ekstremalūs klimato reiškiniai sukelia nemenkas ekonomines pasekmes nuo gamtos priklausomiems ūkio sektoriams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 30, 2021, 1:24 PM, atnaujinta Apr 30, 2021, 1:29 PM

Dažniausiai pasitaiko šalnos, liūtys, kruša ir sausros

Pastaraisiais metais LR Vyriausybė dėl klimato reiškinių net kelis kartus buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją šalies mastu: 2017 m. – dėl liūčių, 2018 m. ir 2019 m. – dėl šalį apėmusios sausros.

2019 m. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) taip pat patvirtino, kad aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu buvusios šalnos atitiko stichinio meteorologinio reiškinio rodiklius. Dėl šio reiškinio nebuvo paskelta ekstremalioji situacija šalies mastu, tačiau savivaldybės lokaliai savo teritorijose registravo dėl šalnų padarytus žalos atvejus.

Būtent šalnos, kaip teigia LHMT Klimato ir tyrimų skyriaus Vyriausioji specialistė Izolda Marcinonienė, yra dažniausiai pasitaikantis lokalus stichinis meteorologinis reiškinys.

„Remiantis LHMT duomenimis, lokalaus stichinio meteorologinio reiškinio rodiklį pasiekusios šalnos pavasarį ir rudenį pasitaiko kasmet, o trečdalyje šalies teritorijos apimančios šalnos vidutiniškai fiksuojamos kas antri metai ir yra dažnesnės pavasarį. Pavyzdžiui, 1961-2020 m. laikotarpiu gegužę buvo 40, rugsėjį – 26 šalnų atvejai. Išskirtiniais atvejais šalnų būta net ir vasarą“, – sako I. Marcinonienė.

Šalnos yra dažnesnės kaip lokalus stichinis reiškinys, apimantis iki trečdalio šalies teritorijos, tad ir nuostolių jos dažniau padaro tam tikroje vietovėje. Šalies mastu dažniausiai pasitaikantys stichiniai reiškiniai, remiantis LHMT 1961-2020 m. stebėjimais, yra labai smarkus lietus, kuris vidutiniškai pasikartoja beveik 4 kartus per metus, labai stambi kruša – vidutiniškai 1,5 karto per metus ir labai stiprus vėjas – vidutiniškai beveik 1 kartą per metus.

LHMT stebėjimų duomenimis, 1961-2020 m. lokalios, iki trečdalio šalies teritorijos apimančios, stichinės sausros buvo fiksuotos beveik kas antrus metus, o stichinės sausros šalies mastu (2/3 Lietuvos teritorijos) – pasitaiko kiek dažniau nei kartą per 10 metų.

Sausra pavasarį – perpus mažesnis derlius rudenį

Valstybės institucijų, reaguojant į gamtos sąlygas, paskelbtos ekstremalios situacijos suteikia galimybę padėti ūkininkams ir ūkiams. Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) yra viena iš institucijų, administruojančių pagalbos priemones tokiais atvejais.

„Bendraudami su ūkininkais matome, kad praktiškai kiekvienais metais pasitaiko didesnis ar mažesnis klimato reiškinys, sukeliantis nemalonumų jų ūkiams. Prieš kelis metus buvęs šlapias ruduo vieniems ūkininkams neleido nuimti derliaus rudenį, kitiems, spėjusiems jį nuimti – sukliudė pasėti žiemines kultūras. 2018 ir 2019 m. sausros ir didelė kaitra nudegino augalų žiedus, jie blogai sudygo ir vystėsi, todėl buvo žemesni, dalis augalų visiškai nudžiūvo“, – sako ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

Taip pat pasitaiko ir didelių vėjų, kuomet būna išguldytas derlius, dėl ko tampa sunku jį nuimti, ir krušos atvejų, kuomet derlius yra išdaužomas. O labiausiai apgaulingos – pavasarinės šalnos, kuomet, iš pirmo žvilgsnio, gražų ir ankstyvą pavasarį anksti pasėjus kultūras, šalnos ūkį užklumpa aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu.

„Įprasta manyti, kad nuo klimato reiškinių dažniausiai nukenčia augalininkystės, daržininkystės ir sodininkystės ūkiai, tačiau 2019 m. sausra pridarė daug bėdų ir gyvulininkystės ūkiams, kurie patys auginasi pašarus. Vietoje įprastai 3-4 kartus per metus šienaujamų pievų – tais metais ūkininkams pavyko jas nušienauti tik 1-2 kartus“, – patikslina R. Globienė.

Nukentėjusiems ūkininkams – valstybės pagalba

„Ar tai būtų šalnos, ar sausra, ar smarkus lietus, ar kruša – dėl visų šių reiškinių smarkiai nukenčia ūkio derlius. Dažnu atveju ūkininkai, susidūrę su nepalankiu klimato reiškiniu, praranda pusę ar dar daugiau savo derliaus. Sumažėjus parduodamos produkcijos kiekiui, ūkininkai netenka dalies pajamų, o netekus dalies pašarų – reikia papildomų lėšų jų įsigijimui iš kitų tiekėjų. Tai apsunkina tolimesnį ūkio vystymąsi bei plėtrą“, – komentuoja R. Globienė.

Viena iš valstybės įgyvendinamų skatinamųjų finansinių priemonių nuo nepalankių klimato reiškinių per paskutinius trejus metus nukentėjusiems ūkiams – finansinė priemonė „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“, kurią administruoja ŽŪPGF. Ja jau pasinaudojo beveik 20 ūkio subjektų ir jiems iš viso paskolinta 425 tūkst. eurų.

Lengvatinės paskolos iki 25 tūkst. eurų suteikiamos nuo nepalankių klimato reiškinių, pavyzdžiui, sausros, liūčių, šalnų, vėjo ir kitų, per paskutinius trejus metus nukentėjusiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems ūkio subjektams. Paskolos iki 36 mėn. laikotarpiui teikiamos investicijoms, apyvartinėms lėšoms finansuoti ir darbo užmokesčiui bei su juo susijusiems mokesčiams sumokėti.

Bendra lengvatinės paskolos palūkanų norma siekia iki 2 proc. Paskolos gavėjui pageidaujant, gali būti taikomas iki 1 metų paskolos grąžinimo atidėjimas. Taip pat paskolai taikomas paskolos administravimo mokestis, kuris siekia 1 proc. nuo paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 100 eurų.

Paskolos per pastaruosius trejus metus nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių pagal šią priemonę bus teikiamos iki 2021 m. gruodžio 31 d. kreipiantis į tarpininkaujančią finansų įstaigą – vieną iš priemonės įgyvendinime dalyvaujančių LCKU kredito unijų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.