Mokslininkai: lietuviškos daržovės net traškučius padaro naudingesniais

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai, atlikdami tyrimus, nustatė, jog kukurūzų traškučiai, praturtinti pomidorų ar burokėlių miltais, įgauna gerokai palankesnes sveikatai savybes, o avižiniai sausainiai, praturtinti spanguolių sėklomis, yra baltymų šaltinis, juose daug nesočiųjų riebalų, skaidulinių medžiagų.

Lietuviškas, ekologiškas, su mažiau druskos ir be pridėtinio cukraus – šių raktažodžių mokslininkai rekomenduoja paisyti renkantis produktus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviškas, ekologiškas, su mažiau druskos ir be pridėtinio cukraus – šių raktažodžių mokslininkai rekomenduoja paisyti renkantis produktus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Tyrimus atlikome kartu su VDU Žemės ūkio akademijos studentais, o kai kuriuos produktus gaminti pasiūlėme ir ūkininkams, ir verslo atstovams“, – sako E.Jarienė.
„Tyrimus atlikome kartu su VDU Žemės ūkio akademijos studentais, o kai kuriuos produktus gaminti pasiūlėme ir ūkininkams, ir verslo atstovams“, – sako E.Jarienė.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 12, 2021, 5:27 PM, atnaujinta May 12, 2021, 5:31 PM

„Pomidorų miltuose yra reikšmingas likopenų ir β – karoteno kiekis. Mūsų tikslas buvo išsiaiškinti, ar šio produkto derinys su kitais ingredientais taip pat turės sveikatai palankių savybių“, – kalba VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto profesorė dr. Elvyra Jarienė.

Tyrėjų komanda pomidorų miltais nusprendė praturtinti kukurūzų traškučius, kuriuose nei likopenų, nei β-karoteno įprastai neaptinkama.

„Ir gavome puikius rezultatus, – sako E. Jarienė, – Pagrindinė pomidorų vertybė ta, kad juose yra ypatingas karotenoidas – likopenas. Tai unikalus gamtos vaistas nuo daugelio ligų, ir visų pirma, nuo prostatos, plaučių ir skrandžio vėžio“.

Kukurūzų traškučiuose, pagardintuose jau kitokiais – burokėlių miltais, aptinkama nemaža bio aktyvių pigmentų betalainų, koncentracija. Jie pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, kuris padeda apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų pažeidimų.

Prie vertingų produktų, iš kurių galima gaminti miltus, traškučius ar užkandžius, mokslininkai priskyrė ir įvairių rūšių moliūgus bei topinambus. Pastarieji, dėl per sezoną du kartus užderančio derliaus bei natūraliai saldesnio skonio, turėtų dominti ir žmones, matančius naujų verslų galimybes.

Apibendrinus kartu su bendraautoriais atliktų tyrimų rezultatus prof. dr. E. Jarienė ir doc. dr. A. Paulauskienė „Regionų ateities forume“ pristatė pranešimą apie biologiškai vertingų produktų įtraukimą į šeimų maitinimąsi.

Atnaujintoje mitybos piramidėje, anot jų, itin daug dėmesio skiriama vandeniui, daržovėms, žalumynams, pilnaverčiams grūdams, ankštiniams. Tuo tarpu gyvulinės kilmės produktai turėtų sudaryti tik 20 proc. viso maisto, suvartojamo per dieną. Lietuviškas, ekologiškas, su mažiau druskos ir be pridėtinio cukraus – šių raktažodžių mokslininkai rekomenduoja paisyti renkantis produktus.

„Tyrimus atlikome kartu su VDU Žemės ūkio akademijos studentais, o kai kuriuos produktus gaminti pasiūlėme ir ūkininkams, ir verslo atstovams“, – sako E. Jarienė.

Anot jos, jau dabar vartotojai atidžiau skaito etiketes, ieško sveikatai naudingesnių produktų, todėl neabejojama, jog ateities maistas bus labiau sveikatinantis. Į tai atsižvelgia ir mokslininkai, ieškodami naujų skirtingų produktų derinių.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.